Sveikstanti aviacija Vilniuje ir Artūro Zuoko sumanymai apie bazinį vežėją

Baziniam vežėjui reikės solidaus orlaivių parko.

“Pinigų kartos” skaitytojai žino, kad apie aviaciją rašau daug ir noriai. Maža to, kad orlaiviai, oro uostai ir žemėlapiai patys savaime yra patrauklūs tiems, kas jauni širdimi (parodykite man besibjaurintį oro kelionėmis ir zyziantį dėl pamesto bagažo, ir aš jums parodysiu nuobodylą, kuris prieš laiką paseno).

Jau rašiau, kad Vilniaus oro uostas tikrai gyvena renesanso laikus: žinoma, naujų tradicinių oro bendrovių Vilniuje neatsirado, kaip ir didelių lėktuvų ir tolimųjų reisų, bet kelionių Europoje daug, jos vis įvairesnės ir – kas geriausia – plėtra ateina ne tik iš mano nemėgstamos bendrovės Ryanair*, bet ir iš sveikų oro bendrovių – tokių, kaip Wizz Air. Simonas Bartkus paskelbė, kad oro bendrovė ne tik atidaro naujas kryptis iš Vilniaus, bet ir dažnina jau esamas (pirmiausia reikia paminėti Londoną – nuo 5 iki 11 skrydžių per savaitę).

Besiskundžiantys dėl mūsų aviacijos mėgsta prikišti, girdi, kryptys iš mūsų daugiausia tos emigrantinės, gastarbaiterių nutiestos, o ne kokios nors egzotinės-pažintinės, kurių jiems galbūt norėtųsi. Štai ir naujasis Wizz Air skrydis į Bergeną ir skrydžiai į Oslą, kuriais prisidedama prie jau esančių “Norwegian” dažnių, yra pirmiausiai skirti ne fjordus žiūrintiems ir ne ekstremalios žūklės mėgėjams. Kaip ir reisas į Liverpulį. Bet aš nebūčiau linkęs dėl to krimstis. Darbo bičių maršrutai yra tvarūs ir žada išlikti ilgiau, nei egzotinės kryptys į kokį nors Tbilisį arba Kišiniovą, apie kurias forumuose kliedi svajotojai, projektuojantys neatrastas rinkas. Ten planuojama paklausa visuomet būna paremta priplaukusia, apsirūkiusia racionalizacija (“lietuviai galėtų vėl atrasti jiems mielus Kaukazo kurortus”), kurios neremia nei realūs numatomo segmento perkamosios galios skaičiavimai, nei patirtis.**

Todėl manau, kad nuobodus, konservatyvus, ultra-atsargus augimas (būtent toks) labai aiškiai pagrįstose kryptyse yra sveikos aviacijos paslaugų plėtros stuburkaulis. Jam susiformavus, galbūt ir atsiras prielaidos ir tolimesnėms kryptims.

Manęs dažnai klausia, ką aš galvoju apie Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyvą kurti “bazinį vežėją” Vilniuje. Mano jausmai dvejopi. Iš esmės idealiame variante man norėtųsi, kad valstybė nesikištų ten, kur turėtų veikti vien privatus sektorius. Antra vertus, man patinka praktiškai visi Zuoko sumanymai*** – galbūt dar ir dėl to, kad užsiutins pavyduolių, cinikų ir lėtinių korupcijos ieškotojų minią, kuriems vaidensis “pinigų plovimas” ir kurie purkštauja todėl, kad jie yra iš esmės prieš kiekvieną naują sumanymą, statybą, projektą ir apskritai bet ką, kas trukdo jų letargo miegui.

Man rodos, kad Artūras Zuokas puikiai supranta, kad jei naujoji oro bendrovė kada nors bus suformuota (tai nebūtinai įvyks: investuotojai pasaulyje tiek kartų nudegė pirštus per pastaruosius du oro kelionių liberalizavimo dešimtmečius, ir bankroto istorijų tiek kartų daugiau, nei sekmės pavyzdžių, kad niekas nestos į eilę kišti savo pinigų, dešimt kartų nepagalvoję), tai ji bus narstoma ir vartoma žurnalistų ir politikų be pasigailėjimo. Be to, tai nuostabiai netikusi sfera “pinigų plovimui” – maržos nedidelės, kaštai labai lengvai palyginami, o bet kokie bandymai ką nors subsidijuoti valdiškais pinigais tuojau pat atsirems į geležinį konkurentų kumštį – praktikos jie turi, precedentų Europoje daug.

Be to, jei lyginsim su liūdnos atminties flyLAL ir jų dosniai šertais netikusiais ir apsileidusiais pirmtakais, Lietuvos avialinijomis, jau nebe tie laikai, kad toks bespredielas galėtų pasikartoti: niekas nebekurs naujo, išplerusio ir šimtus žmonių prisamdžiusio ex-tarybinės civilinės aviacijos dinozauro su visa mentaliteto ir darbo organizavimo kupra. Naujas bazinis vežėjas būtų, manau, formuojamas kitaip – vien todėl, kad niekas privačių pinigų nekištų į 1980 m. verslo modelio replikavimą.

Todėl man atrodo, kad Zuoko sumanymas neturėtų pakenkti, o sekmės atveju galėtų pagyvinti susisiekimą su Vilniumi ir pasiūlą šioje rinkoje. Ir todėl aš jį esu linkęs atsargiai palaikyti.

Andrius Užkalnis rašo tinklaraštyje “Protokolai

— — —

* Kiekvienas Ryanair paminėjimas sukelia pasipiktinimo purslus. Tingesnio proto ir trumpesnės vaizduotės skaitytojai įsivaizduoja, kad aš esu prieš pigias oro bendroves, kadangi esu išponėjęs burundukas, pritvinkęs pinigų ir išlepintas verslo klasės sėdynių. Visai ne. Man patinka visos pigiosios oro bendrovės, išskyrus Ryanair, kurios nekenčiu ne dėl jų teikiamų paslaugų lygio (jis adekvatus ir atitinka bilietų kainą), bet dėl jų rinkodaros strategijos, kuri man yra šlykšti ir atstumianti. Nervingiems ir piktiems studentams ir varguoliams, kurie man pradės čia isteriškais falcetais spygauti, kad “jiems labai patinka” ir “tik Rajanėro dėka gali pamatyti Europą”, primenu, kad mano nuomonė jiems nėra privaloma. Mano nuomonė ir skonis apskritai nėra niekam privalomi.

** Prie tų pačių drambliuko svajonių priskirtinos idėjos apie baltarusių vežiojimą autobusais iki Vilniaus, kad jie galėtų užpildyti išsvajotus tiesioginius reisus į Šiaurės Ameriką.

*** Taip, ir oranžiniai dviračiai.

3 Comments

  1. Daoer

    Andriau, į senus blogus numeskite aiškias nuorodas (arba netgi atskirus įrašus) nukreipiančias čia, nes prarandate skaitytojus – googlas šito puslapio dar nerodo.

  2. Pingback: Sveikstanti aviacija Vilniuje ir Artūro Zuoko sumanymai apie bazinį vežėją

  3. Vincent

    Tamsta Uzkalni , esate protingas sviesus zmogus, tik skaitant man kliuva jusu “as as as” , Imkim The Ekonomist – ten zurnalistai to isvengia kazkaip, raides tarsi ore kabo….nusipersonalizuokit , labiau gerbiamas tapsit :)

Leave a Reply

*