Kiek, *****, galima?

Šis paveiksliukas yra mažai susijęs su tekstu, bet jame atvaizduota žinutė šiukšlintojams gana adekvačiai perduoda mano emocijas.

Šiandien buvo proga susimąstyti, arba, tiksliau, piktai paburblenti: „Žinių radijas“ mane kalbino savo vidurdienio laidoje – apie mano praeitį, apie Artūrą Račą, su kuriuo bandė neakivaizdžiai taikyti*, bet čia iškilo vėl ta pati tema, kuri man atsibodo taip, kad dabar pradėjo kilti emocijos.

Nu jo-majo, kiek galima klausinėti manęs apie tai, kodėl gi ir kaip gi ir nejaugi jau kaip jau aš išėjau iš darbo BBC? Kiek, blyn, galima? Jau penki mėnesiai praėjo, o vistiek visi tą patį per tą patį, kaip sugedusi plokštelė.

Pirma, tiesą sakant, buvo kita tema, kuri 16 metų buvo negyvai nusibodusi. Kur gyveni? Anglijoje. Ką ten darai? Dirbu BBC. „Taigi BBC lyg ir lietuviškai netransliuoja.

Nes universaliu supratimu lietuviai gali dirbti normalioje užsienio bendrovėje (a) tik pagalbinius darbus, arba (b) kaip dresuotos beždžionės, darbus susijusius su Lietuva – transliuoti savo kalba į save panašiems, arba kokiu telemarketingo būdu kitiems lietuviams pardavinėti tinklinio marketingo būdu ką nors užsienietiško, arba (c) kokį nors darbą kaip pigi darbo jėga, kokiuose call-centruose suvedinėti skaičius.

Tokią nuomonę apie lietuvius turi ne užsieniečiai: tokią nuomonę turi patys lietuviai, kuriems visas nacionalinis pasididžiavimas nueina į krebšinį, briedą apie „Europos centrą“ ir visiškus kliedesius apie kalbą, artimiausią sanskritui, arba sunkiausiai išmokstamą, arba ir viena, ir kita.

Įsivaizduoti galime kunigaikščiais, iki Juodosios jūros, Vytauto palikuonimis, kažkokių garsių trečios eilės lietuvių aktorių Amerikoje giminaičiais, bet jau kuo negalime įsivaizduoti, tai kuo nors, kas gali dirbti kvalifikuotą darbą kartu su visais bendrovėje už Lietuvos ribų. Tokiam variantui fantazijos neužtenka.

Bet dabar grįšiu prie to, kaip Užkalnį iš BBC išmetė per etatų mažinimą**.

Aš suprantu žurnalistus, jie klausia dėl auditorijos tai, kas įdomu auditorijai, o auditorija visgi kažkaip daugumoje yra runkeliai ir varguoliai, štai kas jie yra. Vargetos, aukos, nusmurgę uždrožti tarybiniai žmogeliai, alpėjantys nuo minčių apie darbą užsienyje su dideliu kabinetu ir pensijos programa ir nemokamais parkeriukais ir laptopais ir subsidijuota valgykla. Jie nusipiešia prieš akis tą rojų ir tamposi konvulsijose nuo jiems sukelto kognityvinio disonanso. Jie negali, negali, negali sujungti galų ir paaiškinti kaip, kodėl galima palikti tokią vietą, kuri jiems yra svajonių riba. Nes jie svajonių beveik neturi – be vaizduotės, be ambicijų ir be jokio konteksto supratimo, be įsivaizdavimo, kad yra pasaulyje ir kiti variantai, negu valdiška tarnyba.

Iš visų mano gyvenimo istorijų būtent ši, kodėl išėjau iš BBC, yra pati neįdomiausia, nes pati racionaliausia ir pati paprasčiausia. Mano sprendimui nereikėjo nei ypatingos drąsos, nei pasiryžimo – aš sugalvojau, kartu su šeima, perkelti gyvenimą ten, kur geriau ir kur įdomiau ir kur skalsiau (Lietuvoje), bum bum ir padarėm kaip sugalvoję. Čia net jokios dramos nėra, and yet protai ties šia tema užfiksuoti mirtinai. Kaip koks pensininkas, kuris apie nieką daugiau negali galvoti, tik apie šildymo kainas.

Jei aš manyčiau, kad žurnalistai privalo auklėti auditoriją, aš gal ir pykčiau ant jų, bet kadangi manau, kad mes visi auditorijai tarnaujame ir pasakojame tai, kas jai įdomu, tai visai suprantu, kodėl manęs apie tą patį per tą patį klausinėja dešimtis kartų.

Nu ir klausinėkit, papasakosiu dar, man negaila, bet va kaip šiandien pasidaro liūdna, kad apie mane įdomiausia yra tai, kas man pačiam atrodo taip nuspėjama ir pilka.

— — — — — —

* Veltui bandė. Kaip paaiškinau, man su juo rietis nėra ypatingos naudos, bet taikytis – irgi jokios prasmės. Aš neturiu su juo nei apie ką kalbėtis, nei noro bendrauti, nei kartu leisti laiką.

** Etatų mažinimų per mano karjerą korporacijoje būta ne vienas ir ne du, ir per paskutinį būčiau galėjęs toliau likti, bet tai ką tu paaiškinsi priedurniams interneto komentatoriams, kurių intelektas kaip tarakono***. Tai aš ir neaiškinu.

*** Minėtieji tarakono intelekto komentatoriai žino, kad aš BBC ploviau tualetus, kad mane atleido dėl nekompetencijos, kad vykdžiau šnipinėjimo darbus, kad buvau sandėlininkas ir dar daug visko.

16 Komentarai

  1. name

    Pone,nereikia taip susireikšminti.

  2. Ponas Užkalni, no stress 🙂
    jei taip nervuosities, tai įtariu greit emigruoti galite 🙂

  3. sigitas

    bandziau i tas 5 zvaigzdutes sudeti raides, sudejau, tilpo pradedant b ir t.t. tikiuosi teisingai. Toooky darba nudirbau siandien, b…., nu negaliu 🙂

  4. Liucipher

    Kontrreplikuoju vartotojui nick’u name. Reikia susireikšminti! Nes kuklumas, nuolankumas, žiūrėjimas žemyn kai kalbi su „ponu“ ir kitos baudžiauninkiškos savybės, taip tarpstančios lietuvių tarpe užknisa juodai. Man patinka skaityt Užkalnį, nes jis pasitikintis savimi bičas, nebijantis SAVO blog’e rašyt apie save. Hau.

  5. Marius@one.lt

    „Tokią nuomonę apie lietuvius turi ne užsieniečiai: tokią nuomonę turi patys lietuviai, kuriems visas nacionalinis pasididžiavimas nueina į krešinį, briedą apie “Europos centrą” ir visiškus kliedesius apie kalbą, artimiausią sanskritui, arba sunkiausiai išmokstamą, arba ir viena, ir kita“

    Mėgstu skaityti Užkalnio rašinius, praktiškai skaitau viską, bet kaskart pasikartojantys užsiciklinimai dėl sanskrito, Europos centro pabosta…Na ne visi lietuviai tuos dalykus taip sureikšmina, pats dažniau pabrėžia šį dalyką ir sureikšmina, nei iš tikrųjų yra..Pabosta, nerimta. Suprantu, kad nervina, bet kaskart girdėt tą patį pabosta

  6. Kriukas

    Hau, Liucipheri

    Desimtukas.

    Gali nesutikti su Andrium, gali (nesuprasdamas, kad tai tik povyza) nemegti jo aogancijos, taciau negali nepastebeti dvieju taip uzknsanciu Lietuviu bruozu, kuriuos taip traukia per danti Uzkalnis:

    pirmas: cia aprasytasis nuolankumas ir „ponas zino geriau:

    antrasis: visi durniai (ypac amerikonai, nes nemoka net lemputes isisukti), tik mes lietuviai esam unikaliai protingi, kilmingi ir pan.

    Uzkalnis yra geriausias tikiu gydytojas, tik tai labai sunkiai pagydoma…

  7. TL

    krepšinis yra su P :DDDDDD

  8. O gal jau laikas kalbėti apie tai, kad BBC dabar chaosas ir panika ir pats BBC generalinis prezidentas rašo raštus p. Andriui Užkalniui ir net buvo atvykęs su Ryanair’u (iš Kauno važiavo autobusu iki Vilniaus) ir bandė asmeniškai susitikti su tuo pačiu Andriumi, bet jis tuo metu filmavo savo laidą BTV ir nesiteikė nutraukti filmavimo, todėl ponas generalinis BBC prezidentas sužinojęs, jog buvusio Andriaus Užkalnio darbo labai siekia ir nori tas pats minėtasis Artūras Račas buvo su juo susitikęs ir jie pasirašė kažkokį ketinimų protokolą.

    Vėliau BBC generalinis prezidentas nusigėrė kažkuriame Vilniaus Casino, o po savaitės jo šeima parsigabeno jį atgal į UK, kur dabar jis slapčia nuo visuomenės gydomas nuo įvairių priklausomybių, o BBC tuo tarpu tęsiasi tas pats chaosas ir panika.

    O A. Račas šiuo metu maketuoja atleidimo iš darbo informacinio lapuko dizainą, kuriame įrašinės įvairių BBC darbuotojų pavardes (pradedant tualetų valytojos) ir tuos lapukus jis spausdinsis bei pildys, kai įsikurs buvusiame Andriaus Užkalnio kabinete.

  9. James

    Paties kalba negeresnė kaip Rytų Europos taksisto…

  10. Python

    bet Dabašinskas tikrai kokia 10 durnų klausimų uždavė 🙂

  11. Python

    beje, vienas įdomesnių blogų 😉 paskutiniu metu kas rašoma tai kažkieno nesėkmes ir nepasitenkinimai kažkur iškišus savo nosį ir pėdas:) kaip kaunietis R. Reagano megėjas linkiu sėkmės 😉

  12. to Lucipher

    Manadagus kreipinys neturi nieko bendro su nuolankumu ar kuklumu.

  13. mustangas

    Aš kaip keturiasdešimtmetis keturiasdešimtmetį suprantu. Net ir ne tokios mintys kyla 😉 (turiu omeny sugrįžti į Lietuva dar produktyviame amžiuje.) Betgi jei jau net Lietuvoj įdomiau nei BBC, tai tame BBC išties klaikus vaizdas. Aš suprantu, kad leidyboje ir žurnalistikoje ne proto bokštai dirba ir bendrauti normaliai ten sunku, bet vistiek negi tam BBC žiemą biure šviesą prigesindavo? Dar labiau žaviuosi Andrium ištverusiu BBC tokius ilgus metus ir linkiu sėkmingai Lietuvoje peržiemavoti. Šiaip pasaulis BBC nesibaigia. Laikraščius leidžia ir žinias skaito ir Japonijoje 😉

    • Negesindavo žiemą biure šviesų, bet mano namie ir Vilniuje niekas negesina kai nori kad nebūtų tamsu. Ne tai kad klaikus vaizdas, tiesiog ne tai, ko man reikia. Mano savi reikalavimai, tai gal nuo to paeina mano pasirinkimai gyvenime.

      • mustangas

        Apie šviesą aš ne iš taupymo. Paprasčiausiai Lietuvoj žiemą man perdaug sutemsta ir visas gyvenimas toks gloomy gloomy pasidarydavo. Visa kita priklauso jau tik nuo nuotaikos. Sprendžiant iš protokolų pačiam tai dar negręsia.
        Jausmas padarius teisingą sprendimą arba sprendimą padarius teisingu yra tikrai geras. Sėkmės!

  14. Pingback: Pasirinkimo laisvės niekas neišmokys: apie samdomų lovių garbinimą « Andrius Užkalnis. Protokolai.

Parašykite komentarą