Mūsų laukia malonių staigmenų ir didesnės patirties metai

Bus geri metai tipo

Pinigų karta, 26 12 2011

Paskutinis metų įrašas, ir sunku palinkėti ką nors, kad jau nebūtų palinkėta. Tai nelinkėsiu (nebent pabaigoje), nes ką čia dabar, neprivaloma.

Man rodos, metai buvo nuostabūs. Daug kas su manim nesutiks (turbūt), bet ta tyli stiprybė, kaip Lietuva ištvėrė ir išslaikė, nepasiduodama Europą tąsantiems nemokančių skaičiuoti silpnapročių protestams (nemažinkit mums finansavimo, mažinkit kitiems), „Occupy Wall Street“ pasauliniam debilų farsui ir kitokiems divertismentams, o kaip romėnų karys Pompėjoje ne tik ėjo pareigas, bet ir darė, kas reikalinga, gali tik įkvėpti*.

Lietuva buvo kaip tas protingiausias paršelis iš „Trijų paršiukų“, pasistatęs negudrų mūrinį namelį ir iš esmės nebeimantis į plaučius nieko: jį labai sunku pagąsdinti. Aš esu rašęs, kad nebuvo apsieita be apmaudžių, erzinančių kvailybių ir silpnumų, kaip populistinis pataikavimas pensininkų elektoratui (kvaila, nes jie vistiek mano, kad jiems nepakankamai jaunimas moka, nes jie kažkada basi į mokyklą vaikščiojo, ir už konservatorius vargu ar daugiau balsuos) ir ciniškas skurdo glamorizavimas. Bet iš esmės Lietuvą per šiuos laikus vedė fantastiškai efektyvi, nors ir sunkiai sugebanti susišnekėti su rinkėjais, vyriausybė, kurią galima turbūt sulyginti su niūriu ir labai neglamūriniu, bet efektyviu Aleksandro Abišalos ir Bronislovo Lubio kabinetų darbo laikotarpiu 1992-1993 metais. Kartais sakoma, kad žmonės turi tokias vyriausybes, kokių nusipelno. Lietuvoje dažnai būna geresnės vyriausybės, negu šiaipjau priklausytų. Man taip atrodo.

Daug kas sakys, kad negalima pamiršti ES pinigų, ir kad be jų čia nieko nebūtų buvę. Koks skirtumas, kaip būtų buvę, jeigu būtų ar nebūtų. Galima sakyti, kad kokia nors Norvegija nebūtų tokia turtinga, jei neturėtų naftos. Tikriausiai. Bet turi, ir panaudoja. Lietuvai pasisekė, kad ES tam tikru momentu norėjo plėstis – ir visai ne dėl to, kad mums padėtų, bet dėl didelių politinių ambicijų ir vidinės gigantomanijos. Mums nuo to neblogai nuskilo – gal kaip atpildas už tas prarastas galimybes ir išbandymus, kuriuos buvo atnešusi 50 metų okupacija. Iš esmės Vakarų Europa sumokėjo už savo pačių bailumą ir patogumą Sovietų Sąjungos akivaizdoje.

Tai kas bus naujaisiais metais? Bus, pasakysiu aš jums, taip pat, tik geriau: nes dabartinė vyriausybė (ir bet kuri ateities vyriausybė) turi patirties – ji žino, kas gali būti sutvarkyta ir kaip. Krizė? Buvo, susitvarkėm. Čia kaip žmogui. Darbą prarasti sunkiausia yra pirmą kartą – susitvarkius ir išplaukus, jau būna niekas nebaisu. Nes jau per krizę praėjai, ir pamatei, kad ne viskas taip baisu, kaip atrodė.

Maloni staigmena bus tai, kas bus po Seimo rinkimų. Staigmena bus tai, kad niekas iš esmės nepasikeis – pinigų bus tiek, kiek buvę; verslas stenės, bet suksis, ir idėjos, išradingumas ir atkaklumas bus apdovanojami pinigais ir galimybėmis, nes sėkmės psichologinis nusistatymas traukia į save psichologinę sėkmę.  Žinoma, tie, kas tikisi, kad gal bus kokia nors valdžia, kuri padarys pagaliau geriau „paprastam žmogui“, gaus dar kartą nusivilti. Valdžia nepakeis blogo gyvenimo į geresnį. Tose šalyse, kur „žmonės gyvena oriai iš atlyginimo“, tą situaciją irgi sukūrė ne valdžia, bet patys žmonės.

Aš, tik mažytė Lietuvos dalis (arba trupinukas, arba, kaip mane vadina atkaklus interneto komentatorius pravarde Prosenis Antanas, net „atplaiša Užkalnis“), vis dar sugebu maloniai nudžiugti – jau kiek mėnesių praėjo po grįžimo Lietuvon, ir ji mane tebestebina.

Kai tik atvažiavau, sakiau, kad Lietuvoje yra visko, tik reikia pinigų – išskyrus gerą jūrinės žuvies pasirinkimą (gėlavandenes žuvis nuo Kuršių marių ir iš kitokių telkinių mes, lietuviai, tradiciškai mėgstame labiau). Ir štai prieš kelias dienas, ieškant didelio kiekio labai geros kokybės lašišos (geresnės, nei vidutiniškos kokybės lašiša, parduodama prekybos centruose), mielaširdingi žmonės užrodė parduotuvę Vilniuje, Antakalnyje, nuostabiu pavadinimu „Katino dienos“.

Žuvininkas ponas Katinas ir jo žmona (žinoma, ponia Katinienė), turi nedidelę lavkę Antakalnio g. 32**, ir iš ten nupirkti pustrečio kilogramo lašišos file buvo ne blogesni, negu tai, ką galima įsigyti, sakykim Anglijoje iš gero fishmongerio. Šviežia, file padarytas ir žvynai nuskusti nepriekaištingai, kaip iš vadovėlio. Tai nėra itin pigu, bet verta kiekvieno cento.

Šis siurprizas man buvo antras prieš Kūčias, iškart po elektroninio laiško iš VMI, nuo kurio pirma sustoja širdelė, o paskui pamatai, kad tai Kalėdų sveikinimas. Galiu tik įsivaizduoti, kad 2012 metais staigmenų bus ir daugiau. Linkiu to paties ir jums.

— — —

* Trumpi paaiškinimai. Net jei Graikijoje netikusios valdžios (išrinktos netikusių, vagiančių ir tingių rinkėjų) netikusi politika privedė iki liepto galo, tai ir tuomet eiti į gatves ir siautėti yra pats idiotiškiausias veikimas, koks tik gali būti sugalvotas tokiu atveju. Net melstis būtų geriau. Apie „Occupy Wall Street“ išvis nėra ką kalbėti kultūringoje auditorijoje.

** Telefonas +370 614 43185. Parduotuvė už gerą atsiliepimą nemokėjo, nuolaidų nesiūlė ir apskritai tik dabar sužinos, kad apie juos parašė. Jie priima užsakymus paskambinus – tada beliks tik nuvažiuoti pasiimti tai, kas jums paruošta.

4 Komentarai

  1. audrius

    🙂
    Man irgi geri žmonės užrodė „Katino žuvį“. Bet nuvažiavau ten sekmadienį ir pabučiavau spyną. Bet labai gerai man apie ją atsiliepė. Čia vat štai antras atisliepimas. Ir iš žmogaus, kuris nesiseilėja dėl „ūkininkų turgelių“ ir panašių „ekologinių“ kvailysčių. Vadinas, vertas pasitikėjimo:). Vadinas, už Katiną, Katinienę ir jų žuvį!

  2. Ignas

    Sekmes, radote nauja skaitytoja 🙂 Tiesa sakant pirma karta perskaiciau autoriaus straipsni lryte, bet pirmas ispudis buvo blogas (tiesa sakant net nepamenu kodel), taciau jis buvo klaidingas. Lauksiu nauju straipniu siais metais 🙂

  3. Indre

    Sypsojausi skaitydama, nes ir man „stojo sirdele gavus laiska is VMI“, o vyras dabar juokiasi, nes jam apmire sirdis du kartus – labiau tada, kai gavo laiska kaip imones vadovas 🙂 vis atrodo, gal koki skaiciu suklydom irasyti, o kad mintys materializuojasi tai faktas ir ji ne karta patvirtinau gyvenime. Niekada nesiliausim tiketis ir laukti geriausio, nes, zinom, kad anksciau ar veliau tai nutiks! Linkiu visiems uzsikresti mielo Uzkalnio pozityvu ir puikiu 2012-uju Jums!

  4. Sima

    Būna, kad ir Užkalnis nuotaiką pataiso;-) Ačiū jums už pozityvą, kurio taip mažai ant Lietuvos…Stebiuosi, kad esate iš tų sugrįžusių, kuriems nėra čia viskas „blogiau negu Londone“ ar pan..Sėkmės toliau smailinant liežuvį;-)

Parašykite komentarą