Naujiena: diplomo jums nebereikia

Ateitis šviesi: kuo toliau, tuo mažiau bus žiūrima į daug laiko suėdusius ir brangiai kainavusius popierėlius.

Lietuvos Rytas, 2012 11 18

Dėmesio, taisyklės pasikeitė. Nauja tvarka. Ne, ją įvedė ne naujoji koalicija po rinkimų. Čia kita tvarka. Tvarka, pagal kurią žmonės randa darbą, gauna pinigus (dažnai – didelius) ir kyla aukštyn karjeros laiptais.

Tvarka tokia. Diplomo jums nebereikia. Tai yra, kartais kai kam gali ir prireikti, o kai kurioms profesijoms (architekto, teisininko, gydytojo) – jis tebėra būtinas.

Tačiau jei jūsų profesija – ne iš šių, nebegaiškite laiko man įrodinėdami, kad kliedžiu nesąmones, ir kad jūsų turimas, arba ateityje planuojamas, diplomas jums ką nors užtikrins ar padės.

Neužtikrins, greičiausiai, nieko. Nes laikai pasikeitė. Prieš kelias dienas paskelbta tai, ką daugelis žinojo jau anksčiau: geriausieji Lietuvos darbdaviai (ne patys tokiais pasiskelbę – kitų išrinkti), skiriantys daug pinigų savo darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui, nelabai domisi tuo, kokį diplomą atsineša parodyti būsimas darbuotojas.

Čia ne tik Lietuvoje šitaip. Savo praėjusiame gyvenimo etape Britanijoje, atrinkau ir pasamdžiau daug žmonių – kelias dešimtis – iš viso pasaulio į didžiausią pasaulio žiniasklaidos organizaciją. Nė vieno karto nei man, nei mano kolegoms nebuvo aktualu „ką baigė“. Norėjome žinoti tik „ką moki“, ir iš kur žinai, kad moki? Dirbai kažką panašaus anksčiau? Papasakok apie patirtį.

Nesigirsiu, bet aš samdžiau labai sėkmingai (tai mano neišnaudotas talentas, jeigu ką). Iš kur žinau, kad sėkmingai? Iš to, kokie buvo jų darbo rezultatai, ir kaip toliau vystėsi jų karjera. Ir nė karto nesu žiūrėjęs jų diplomų ar įdėmiau skaitęs apie tai, ką jie mokėsi. Net rekomendacinių laiškų beveik neskaitydavom – segdavom į kandidato aplanko galą.

Lietuvoje jau daug kur seniai taip yra. Tik žymiai labiau gydo ir ramina pasvarstymai apie tai, kad darbdaviai yra puspročiai, kurie sugalvoja tokius reikalavimus, kurių niekas negali patenkinti, duoda užduotis suverpti nesibaigiantį pluošto kuodelį, sunešioti geležies klumpes ir iškepti pyragą be indų, o paskui, neįvykdžius visko šito, nemoka pinigų ir visus išveja. Dar aprėkia ir išsityčioja.

Žinoma, visa tai yra pasakos: sėkminga įmonė negali taip veikti. Ir normalūs žmonės nejaučia jokio pasimėgavimo, kai darbuotojas neatlieka užduoties. Mėgaujasi atleidinėdami iš darbo tik iškrypėliai.

Tai štai, situacija pasikeitė. Suprantu, tai šokiruoja, ir todėl pirmiausiai reikia laukti audringos atmetimo reakcijos. Tokia jau ir girdėti. „Darbdaviai mokslą nuvertina“. „Mūsų durnių laivo darbdaviams reikia tik nemąstančių robotukų, kad aklai vykdytų komandas.“ „Viršininkai tik nori, kad jiems užpakalius bučiuotų ir viskas, tam diplomo juk nereikia.“

Tie, kas taip sako, labai klysta. Jie nelabai žino, iš kur verslas uždirba pinigus. Kvailais sovietiniais papročiais gyvena tik valstybinės įstaigos (ir tai ne visos), bet joms nereikia rezultatų. Visi kiti verslai gyvena tik tol, kol sugeba pagaminti ir parduoti.

Tam, kas augina grikius, nereikia, kad darbininkai kepurę keltų prieš viršininką. Jiems reikia tokių, kurie greitai ir gerai nuima derlių. Televizorių parduotuvei nereikia darbuotojų, kurie geriausiai bučiuoja vadybininkui rankelę ir linkčioja. Jiems reikia tų, kurie geriausiai parduoda televizorius.

Tie, kas yra dirbęs nors truputį atsakingesnį darbą, nei indų plovimas (nors irgi netinka – restoranų savininkai pasakys, kad bet ko prie indaplovės prileisti negalima, jei nenori problemų), puikiai žino, kad viskas, ko darbdaviui reikia, tai žmogus, kuris problemas spręstų, užuot jas kūręs.

Diplomas, deja, dar niekada negarantavo, kad taip bus su naujai priimtuoju į darbą. Garantijų apskritai nėra, yra tik didesnė sėkmės tikimybė, jei žmogus jau turi patirtį.

Atvirkščiai, asmuo su diplomu, manantis, kad jis ką tik įgavo kažkokių naujų teisių – į geresnes pareigas, didesnius pinigus, erdvesnį kabinetą – yra pats savaime naujos problemos užuomazga. Jis darbe ne darbą dirbs, o savo teises įrodinės.

Tai daugeliui gali atrodyti be galo neteisinga. „Tai ko mes stengėmės, draskėmės, naktų prieš sesijas nemiegojome? Dabar šito niekam nereikia?“

Atsakymas: jei mokėtės dėl žinių, o ne dėl diplomo, tai galimai tos žinios gali būti naudingos. Galbūt.

Jei stengėtės tik dėl diplomo, jums naujienos yra prastos. Ta-da-dam, informacija jums: be tikslo praleidote kelerius metus ir galbūt vėjais išmetėte daug pinigų. Mokslo įstaiga džiaugiasi, bet jūs – nelabai.

Jei negalite nė apie pusę studijuotų dalykų pasakyti, kam apskritai jūs juos mokėtės („praplėsti akiratį“ – nesiskaito, akiratį galima plėsti laisvu laiku, žiūrint filmus), tai galiu jums garantuotai pasakyti, kad jums tikrai jų nereikia. Jei reikėtų – žinotumėt.

Tai nėra nauja situacija. Kas buvo, kai žlugo Sovietų Sąjunga? Daugelis popierėlių, dėl kurių žmonės taip stengėsi, liko beverčiai. Eilė butui gauti darbovietėje, kurioje jau dvylika metų laukei? Ji nebeaktuali. Butai ir namai tik už pinigus – kiek sumokėsi, tokį butą ir gausi. Profsąjungų talonai ir paskyros skalbyklei, dulkių siurbliui, baldų komplektui? Tiek stengeisi, o štai jų niekam nebereikia. Eik ir pirk skalbykles, nors ir po tris vienu kartu. Už negirdėtas pastangas ir nuopelnus gavai Lenino ordiną? Prašau, pilni turgūs ordinų tokių, kaip tavo, nuo Zagrebo iki Londono. Penkiasdešimt dolerių. Tikras kiek brangiau, bet koks kam skirtumas, vis tiek parduotuvėje be eilės neaptarnaus su tuo ordinu, net ir tų eilių nelabai yra.

Kaip ir visada tokiais atvejais, teisingiausias pasirinkimas yra kuo greičiau nusisukti nuo tos praeities, kuri buvo, ir atsisukti į dabartį ir į ateitį.

Nori dirbti? Būk toks, kokio reikia darbdaviui. Jis geriau žino, kokio jam reikia. Tau atrodo, kad tu geriau už jį žinai, bet tu klysti.

Iš kur žinau? Todėl, kad tu ateini pas jį samdytis, o ne jis pas tave.

Jei manai, kad tikrai žinai, kad pats samdytum tinkamesnius, protingesnius žmones (na, tokius, kaip tu pats), teisingiau jiems atlygintum, išmaniau juos skatintum, duotum jiems nemokamą kavą ir užkandžius ir sporto salės bilietą ir iškylas į kaimo turizmo sodybą tris kartus per metus, tai geriausias būdas būtų toks: parodyti pavyzdį. Įkurk tokią teisingesnę ir protingesnę įmonę ir parodyk praktikoje tai, apie ką mali liežuviu.

Kol kas nė vienas iš aiškinančių „kaip geriau“ praktikoje to neparodė, ir nedaug vilties, kad parodys, todėl patogumo dėlei sutarkim, kad darbdavys geriau žino, kaip reikia.

O jis, kaip jau kalbėjome pradžioje, žino, kad jam reikia ne žmogaus su diplomu, o žmogaus, kuris pridės vertės jo verslui.

Ką daryti? Viskas paprasta. Juk labai talentingi esate. Pradėkite galvoti apie tai, ką geriausiai sugebate ir dėl kokių savybių ir žinių pasamdytumėt save patys, jei galėtumėt. Neturėtų būti sunku. Juk esate žymiai gudresni už tą stuobrį viršininką.

66 Komentarai

  1. Gerasirdis

    Pilnai su tavim sutinku, kad po to, vėliau, jau nebesvarbu, ką baigei. Svarbu, kokios paskutinės pareigos. Na, pora paskutinių.

    Bet diplomo visai nebereikia? Gerai, minutėlei patikėsim tavim. Diplomo nereikia. Bet ar tu kada nors samdei ar samdysi darbuotoją, kuris ką tik baigė mokyklą? Kokios yra realios karjeros galimybės- kur gali šiais laikais eiti abiturientas?

    • Esu samdęs, priklauso nuo pareigų ir to, ko reikia tame darbe.

      Jeigu abiturientas klausia, kur jam eiti, tai jo karjeros galimybės labai menkos ne tik šiais laikais, bet ir bet kuriais laikais.

      • Gerasirdis

        Gal visgi nelieskim motyvacijos klausimų :-). Klausimas kiek kitoks- ar išvis gali kur nors abiturientas nueiti, kur būtų nors kokios nors karjeros perspektyvos? Ir gal nelieskim vienetinių atvejų, kur jaunas dirbo gamykloj prie konvejerio, o paskui tapo prezidentu- tokių atvejų vienetai iš daugybės tūkstančių…

        Nors pagalvojus, tai tu tam tikra prasme teisus, kad diplomas nebūtinas. Studentai, pvz, dažnai susiranda perspektyvius darbus, o paskui vietoj to, kad rašinėtų niekam nereikalingus diplominius, koncentruojasi į karjerą.

      • Viktorija

        Žinau atvejų, kai baigęs vieną specialybę, žmogus dirba visai pagal kitą, ir darbdavys sumoka, kad jis baigtų studijas, susijusęs su tuo darbu.
        Tad bent Lietuvoj diplomo tikrai reikia.

      • Gerasirdis

        Matai, Viktorija, net jei turi ir „ne tą“ diplomą, vistiek darbdaviui tai yra tam tikras signalas. Žmogus sugebėjo 4 metus kažką daryti ir pabaigti. Ten kažkur žemiau yra komentaras apie tai, kad viena iš svarbiausių darbuotojo savybių- gebėjimas padaryti darbą iki galo (getting things done). Čia net būtų galima pažaisti velnio advokatą, ir pasakyti, kad pabaigti nuobodžias studijas niekam tikusiam universitete su pasipūtusiais dėstytojais, reikalaujančiais mintinai išmokti 30 metų nebeatnaujinamus konspektus- gal net didesnis privalumas, nes sugebėjai tai ištverti :-). Žinoma, ne visada ir ne visur reikalingas būtent tokio tipo darbuotojas :-).

    • Antifryz

      Pradėkim nuo to, kad visi nori GAUTI. Jiems PRIKLAUSO. Niekas jiems NEDUODA. Valstybė NESUTEIKIA. Darbdaviai NEMOKA. WTF. Baigei mokyklą – eik dirbt nemokamai keturis metus į kokią nors gerą įmonę. Nemokamai. Vietoj to, jog mokėtum kažkam pinigus (keturis metus ir dažnais atvejais – DAR ilgiau), nusirašinėtum, gertum, mergas tampytum ir šlaistytumeis gatvėj. Akivaizdu, jog darbdavys tokio požiūrio nepakęstų. Ne tai, kad keturis metus. Mėnesį. Išmestų lauk. Jeigu keturis metus artum, tai išmoktum visko ko tau reikia, kad gauti darbą ir jau už normalius pinigus. Turėtum patirtį, kurios ir reikalauja.

      Eik dirbt nemokamai, abituriente, nes tik taip ką nors gali naudingo išmokti.

  2. MZ

    Įdarbinimo situaciją IT pasaulyje taikliausiai šitą aprašė Joel Spolsky: reikalingi protingi (smart) ir sugebantys dirbti (getting things done): http://www.joelonsoftware.com/articles/fog0000000073.html

    Smart kažkiek koreliuoja su diplomo turėjimu, nes dauguma praėjusių universitetines mėsmales visgi nebūna japiai.

    • Ačiū – šį straipsnį būtų daug kam naudinga pasiskaityti.

      Taip, tikrai smart koreliuoja su diplomo turėjimu, bet ne absoliučiai persidengia.

  3. AR

    Turbut turejo buti :atsisukti i dabarti ir i ateiti? Dar diplomai reikalingi inzinieriams. Niekas nepriims i darba inzinieriaus, be diplomo.

  4. Lepšis

    Kaip ir visada tokiais atvejais, teisingiausias pasirinkimas yra kuo greičiau nusisukti nuo tos praeities, kuri buvo, ir atsisukti į dabartį ir į praeitį.

    Gal į ateitį ?

  5. Viktorija

    Iš esmės sutinku, kad viskas priklauso nuo darbuotojo, tačiau diplomai nėra paskutinėj vietoj.
    Dar kitas dalykas, kiek žmonių ir kokius diplomus turi.
    Lietuvoj kiekvienas yra baigęs vadybą universitete, tad turim neproporcingai daug vadybininkų, kurie make no sense darbdaviams.
    Pats gyvenot Anglijoj ir tikriausiai matot skirtumą tarp jos ir Lietuvos (jai to dar trūksta): buki žmonės UK nelenda į univerus, nors gali imt tas paskolas ir pan, o Lietuvoj durnius dar pyksta, kad į mokamą vietą įstojo.
    Vėliau UK univerui ne prestižas, jei jo studentas, baigęs vadybą, dirba primarko ‘sales assistant’, kadangi tokiam darbui koledžai priruošia tiek darbuotojų, kiek LT visų univerų ekonomikos ir vadybos fakultetai.
    Gerokai sugriežtinus stojimą į univerą Lietuvoj (kad įstotų tik tie, kas tikrai nori ir tikrai gali studijuot), studentai stengtųsi gerokai daugiau išmokt ir sužinot (ne tik sesijos savaitę) bei būtų naudingesni darbdaviui.

    • Petras Ražanskas

      Tam, kad universitetai galėtų griežtinti stojimą, pirmiausiai reikia išspręsti finansavimo pagal studentų skaičių nonsensą. Tam reikia, kad pagrindinėms švietimo galvoms galų gale nušvistų protas, kad universitetai pirmiausiai yra mokslo centrai, tik po to mokyklos, tad ir finansuoti reikia pagal generuojamą mokslą, bei griežtinti programų atestaciją, kad kolegijų lygio programos liktų kolegijoms (atitinkamai, daugiau akcentuoti kolegijas žmonėms, kurie gyvenime nesiruošia užsiimti mokslinėmis ar pramoninėmis inovacijomis; universitetinis išsilavinimas daugumai kasdieninių darbų yra iš pagrindų nereikalingas). Tik tokiu būdu galima sustabdyti vadinamąją mokslinių laipsnių devalvaciją, kuri šiaip jau pastebima ne tik Lietuvos universitetuose: kam anksčiau reikėjo bakalauro, dabar reikia bent magistro, magistrams jau reikia turėti daktarą, o bakalauro popierėlis tinka nebent tualete nusivalyti, nes jis praktiškai nieko nepasako apie jį gavusįjį.

    • Marius

      Nemanau, kad kažką griežtinant bus geriau. Viskas yra gerai su ta sistema. Čia yra požiūrio reikalas, kol jis nepasikeis, tai nieko ir nebus.
      Iš esmės tai viskas jau keičiasi po truputį, nes vis labiau žmonės supranta, kad reikia dirbti, reikia mokytis, o ne tik popieriuką gauti. Pasikeis dar viena karta ir bus viskas OK.
      Diplomo „nauda“ dažniausiai nenuginčijama vyresnės kartos atstovams. Mano tėvai dar vis nesupranta, kad diplomas nieko neduoda, todėl kažkada supykęs parašiau diplominį per 3 paras (programavimas) ir apsigyniau, kad nebeknistų proto. Tiesa, jau kuris laikas gyvenu atskirai su savo šeima ir užsiimų tuo, kas man patinka, o apie diplomą užsimenu nebent kažkas labai jau klausia, nes manau, kad mano dabartiniai pasiekimai yra daug svarbesni.
      Beje, nesakau, kad univere mano laikas nuėjo veltui. Tikrai galiu padėkoti ne vienam dėstytojui už nuostabias paskaitas, suteiktas žinias, bet už savo pasiekimus galiu padėkoti tik pats sau, nes čia jau niekas man nepadėjo kaip tik mano pačio darbas.

      • Labai svarbus skirtumas: laikas universitete nebūtinai nueina veltui. Aš nemanau, kad mano praleisti treji metai VDU nuėjo veltui.

  6. AR: Nevisai. Ne visiems inžinieriams ir dažniausiai tik tiems, kurie dirba su valstybiniais užsakymais įmonėse.
    Galbūt kažką dar riboja darbo sauga. Dažnai kvalifikaciją atstoja kursų pažymėjimai.
    Iš kaikurių inžinierių (pvz programuotojų) diplomas niekuomet nebuvo reikalaujamas.

  7. Justas

    Na būčiau nelinkęs sutikti 100%. Gal tai yra labiau Lietuvos specifika, bet yra labai daug pasaulinio lygio įmonių kurios savo pradedančiuosius (Junior) samdo pagal jų akademinius pasiekimus. Tai ypač jaučiama inžinerinėse, biotechnologijų, konsultacinėse (Bain&Bain, McKinsey, BCG reikalauja kad su application letter’iu pateiktum savo GPA – grade points average). Bet pilnai sutinku – jei reikia pardavėjo – arba kaip Lietuvoje mėgiama sakyti Vadybininko – tai kam tas diplomas…

    • baekjo

      Kas liečia finansų sektorių apskritai, bent jau jau JK, be diplomo praktiškai neturi jokio šanso net pradėti kilti karjeros laiptais. Jei neturi bent jau 2:1 degree, tavo CV keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę, nebent būtum šachmatų čempionas ar bekojis namibas su šunų kinkiniu apkeliavęs Antarktidos pakrantę, tada galbūt būsi pakviestas pokalbiui.
      Kita vertus, lietuviška darbo specifika, kur mikrobanginių skyriaus darbuotojų TOPO centre prašo turėti aukštąjį (pageidautina techninį) išsilavinimą, yra juokinga.

      • mustangas

        Šansų visada yra. Iš esmės reikia surasti vieną, kuris Tave paims be 2:1, o po kelių metų jis ir nebebus reikalingas. Namibai su ar be šunų kinkinių kviečiami diversičio statistikai sutvarkyti.

        P.S. Sprendžiant iš Tamstos šio ir ankstesnių komentarų esate parašęs ir išsiuntęs jau dvi CV’s. Mano patirtis rodo, kad UK išsiuntus 30 pirmadienį ir po 15 kitom darbo dienom gauni apie 1-2 p2p interviu per dieną.

    • mustangas

      Justai, pagal akademinius pasiekimus jie rūšiuoja kaip paukštyne kiaušinius pagal dydį. Juniors’ai yra ne pareigos, o toks prailgintas interviu trunkantis 2-3 metus po 90-100 valandų per savaitę su atostogomis viršininko paskirtu laiku, po to vieniems į gatvę, o kitiems aukštyn ir vietoj 90 valandų per savaitę jau galima dirbti atsipūtus po 75.

  8. Šiaip tai yra šioks toks skirtumėlis tarp diplomo gavimo ir mokslo išmokimo. Ypač Lietuvoje, kur nusirašymas gana įprastas reiškinys.

    O kad diplomas nieko vertas (su išimtimis), tai čia ganėtinai senas dalykas. Čia kaip būna pusbroliai, tada būna antros eilės pusbroliai, būna trečios, n-tos ir t.t.. Taip pat yra priėmimas į darbą pagal pažintis. Tai priėmimas pagal diplomą yra kaip koksai ketvirtarūšis priėmimas pagal pažintis. Kažkokia neaiški įstaiga lapo popieriuje teigia, kad šitas žmogus yra „geras čiuvas“.

    Tai vos tik darbdaviui prisireikia uždirbti pinigus (=nebankrutuoti), taip ir baigiasi priėmimai vien tik pagal pažintis. Tuo pačiu ir baigiasi priėmimai pagal diplomus. Bo reikia, kad pinigai būtų uždirbami.

  9. Geri pastebėjimai. Daugiau kaip pusė Lietuvos studentų dabar tikrai švaisto laiką diplomams 🙂 dėl inžinierių… (čia aš apie statinių projektuotojus kalbu ne apie kokius architektus, kurie tik piešt temoka) Čia toks amatas, kurio savamokymasis trunka ilgiau nei 4 ar 6 metai Univere, tad jei to sieki, diplomas visai neprošal (na kaip ir vidurinė mokykla greičiau tave skaičiuot, skaityt rašyt išmokins, nei pats kad nuo mažens mokinsies). Visa kita – noras ir didelės pastangos, o ne popierius su arklio anspaudu.

  10. juozukas

    Puiki naujiena, kad diplomo nebereikia. Paziuresim, kiek teisininku, ekonomistu, inzinieriu, mediku ir t.t. padarys karjeras be diplomo. Be abejo, kad pusei besimokanciu jo nereikia, yra visiska tiesa – gaujos vadybininku, PM’u ir panasiu, bet tik nepradekim svaistytis suabsoliutintomis izvalgomis. Tai, jei aktualu Viktoro busima minimali alga ar kazkas link vidutines – jokio diplomo nereikia. Jei norit pusryciauti su Uzkalniu viesbuciuose, daznai prireiks ne tik musu universiteto diplomo, bet ir stazuociu uzsienyje ir pan. Diplomo gavimas, kad ir koks tas diplomas bebutu, suteikia galimybes – besimokanciojo reikalas, kaip jomis naudojasi.

  11. Esmė teisinga, bet išvadą formuluočiau truputį kitaip. Ne diplomo nereikia, bet vien diplomo nepakanka. Kai kam atrodo, kad vien dėl to, kad turi diplomą, jau gali pretenduoti į kažkokias privilegijas. Nei velnio. Tačiau diplomas dažniausiai išeis tik į naudą. Ypač jei tas diplomas rodo realiai įgytas teorines žinias ir bent šiokią tokią praktinę patirtį.

  12. M'tynas

    Kaip ir visos per plačios generalizacijos – ne viskas teisinga. Žinios turi kilti iš realaus poreikio. Abiturientams realus poreikis nėra tikslus: 18 metų pilietis dar ne visada tiksliai apsisprendęs ką veiks gyvenime. Todėl tuo gyvenimo etapu studentavimas ir diplomas yra esminiai. Žmogų priimant į jo pirmą darbo vietą tikrai visi žiūri į diplomą, nes žino jog jis „žalias“ ir diplomas yra vienas iš kriterijų kaip galima realiai įvertinti. Vėlesnėse darbovietėse atsiranda „track record“ – ką žmogus žino, ką moka. Ir tada jau tikrai nebėra prasmės mosuoti savo prieš n metų gautu bakalauro popierimui. Tada atsiranda kita diplomų rūšis, kuri kyla iš realių poreikių: tai itin gerai matosi su rimtomis IT sertifikacijomis – samdant IT žmogų konkretiems darbams dažnai toks „diplomas“ yra esminis. Jei kalba eina apie MBA, M.Sc., PhD – tai paprastai tokių diplomų savininkams (gal išskyrus MBA) yra daugiau mažiau nusišvilpti į popierinę dalį, tai jau savirealizacijos dalykai.

  13. IMHO

    Aisku, norint pardavineti kelialapius i Hurgada nereik anglu filologijos diplomo, o norint monitoriuje stebeti, kaip juda sunkvezimiai po Europos zemelapi nereik buti transporto inzinieriumi, bet cia jau pats darbo pasirinkimas byloja apie igyto issilavinimo kokybe ir zmogaus mastyma. Tai savaime nereiskia, kad anglu kalbos redaktoriaus ar inzinieriaus darbui nereikia aukstojo mokslo.

  14. Pingback: Re'Animated.lt - The illiterate of 21st century

  15. Klausimas

    Ar tikrai nereikia diplomo? Kam siais laikais reikalingi mokyti zmones-juk tamsuolius lengviau valdyti, ar ne? Musu seneliai porindavo:,,Ka ismoksi, ant peciu nenesiosi“. Diplomas diplomu, o gautos zinios, bendras zmogaus isprusimas visais laikais buvo ir yra reikalingas. Kazkam labai naudinga Lietuvos svietima nustumti i antra plana. Kad ir ka bekalbetumete, visur matau politika. Ir tai- ne vien tik mano problema.

    • „Kad ir ka bekalbetumete, visur matau politika. Ir tai- ne vien tik mano problema.“

      Manau, kad tikrai tą problemą daug kas turi.

  16. Tomas

    Sakinyje „Kaip ir visada tokiais atvejais, teisingiausias pasirinkimas yra kuo greičiau nusisukti nuo tos praeities, kuri buvo, ir atsisukti į dabartį ir į praeitį.“ turbūt turėjot omeny žodį ATEITĮ pabaigoje. Teisingas tekstas.

  17. nb

    specialaus išsilavinimo turbūt nereikia laisvosiose profesijose – kūrybiniuose darbuose, vadyboje ir panašiai.
    ten, kur darbuotojo veikla susijusi su rizika padaryti materialinių nuostolių ar žalos žmonėms išsilavinimo įrodymai yra kaip dar viena prevencinė priemonė. aš asmeniškai niekada nesamdyčiau projektuotojo, kuris neturi atitinkamo išsilavinimo. Štai, pvz. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai nurodo, kad Valstybinės svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovų pavaduotojai 9technikos direktoriai), įmonių įgalioti asmenys prieš atestaciją Valstybinei energetikos inspekcijai privalo pateikti atitinkamos energetikos srities aukštojo mokslo diplomo kopiją. tai reikalinga tiesiog dėl mano minėtų priežasčių.

  18. Adv. Tomas

    Savaime aišku , kad nereikia jokių diplomų ir minėtas straipsnis bus itin pranašingas, jei
    1. Lietuvoje egzistuos Šiaulių universitetas ir jam panašūs,
    2. Lietuva pasidarys pasaulinis šou verslo centras,
    3. Kas trečias Lietuvos gyventojas bus stiliaus ir gyvenimo būdo vadybininkas,
    4. Skatinsime ir skirsime top priority darniai kiemsargystės plėtrai,
    5. Kuo greičiau nurašysime istorijos šiukšlynan tokius projektus, kaip http://www.lrytas.lt/-13480474271345894116-per-400-lietuvos-mokslinink%C5%B3-kurs-biotechnologij%C5%B3-produktus-visam-pasauliui.htm
    6. Legalizuosime kokaino vartojimą.

  19. Vaida

    Užkalnis jau tiek laiko rašo, ir vis tiek didžioji dalis skaitytojų nesupranta, kad nereikia viso teksto suprasti PAŽODŽIUI. Oj, dar daug darbo liko, Andriau, oj daug..

    • Paulius Žuvyčius

      Vaida aš pritariu Jums. Parašo apie maisto skonį, o komentarai apie išvaizdą. Parašo apie fyfas ir marozus, o komentarai apie saviraiškos laisvę. Galbūt autoriui reikėtų sukurti ir įkelti į straipsnį atskirą nuorodą, skirtą visokiems „nedatiopoms“, kur būtų tikrai jau pažodžiui parašyta pagrindinė mintis ir paryškinta?

  20. Tustokas straipsnis, – problema tame, kad lyg ir pripazystat kad kai kurioms profesijoms diplomo vistik reikia, bet ju sarasa paliekat labai trumpa (berods isvardytos 3), taip sudarant ispudi kad tokiu yra mazuma. Is tikruju tokiu dauguma, gal net absoliuti. Tai puikiai irodo ir tai, kad straipsnyje minimi darbai kuriems diplomo nerikia yra zemos kvalifikacijos. Tokiems, aisku, nereikia, Nereikia ir tokiu diplomu kokius dalija Lietuvoje (nu gerai, neabsoliutinkim – 95 proc. tokiu kokius dalija Lietuvoje).
    Ir kas gi lieka tada is straipsnio – „plaunant indus diplomo nereikia“, arba „devalvuoto diplomo nereikia“? Trivialu ar ne? Nes antraip visiskai neaisku kodel norint sumontuot koki prietaisa turetu nereiket instrukcijos. Nebent viska zinai a priori, bet taip juk nebuna, ar ne? 🙂

  21. Ignas

    Reikia tik daug skaityti ir daug kuo dometis. Ir vienoje sau idomioje srityje buti profu. Tada tikrai diplomo nereikia. Pagrindine universitetu problema, kad is esmes jie vercia mokytis tai kas yra ju programose. Kai mokaisi pats, mokaisi tai kas tau tuo metu patinka/aktualu, todel ir visai kita motyvacija ir rezultatai. Mokymosi istaigos galetu motyvuoti ir mokyti studentus kaip mokytis ir uzdaryti juo ne i maza dezute(mastymo prasme), o i didesne deze su daugiau pacio studento iniciatyvos ir pasirinkimu. Manau tada diplomas butu naudingesnis.

  22. arijas

    SĖKMINGAS žmogus greitai išmoksta TAI, ko jam REIKIA.
    NESĖKMINGAS ilgai ir nuobodžiai mokosi kolegijoj ar univere, išmoksta daugybe to, ko jam NIEKADA GYVENIME neprireiks ir, žinoma, truputuką to, kas naudinga, ir ką SĖKMINGAS žmogus išmoktų per 10 kartų trumpesnį laiką.

  23. Amy

    Amy
    apie visus dunku kalbeti ,taciau viena pasakysiu ,zmogus baiges universiteta turi daugiau pasitikejimo savimi ,kas visada imponuoja darbdaviui. Esu baigus ekonomika ir daugybe metu dirbus pagal specialybe,todel manyciau man buvo lengviau susirasti padoru darba isvykus is LT.Pasitikejimas savimi daug duoda,net ir tuo atveju ,jei tavo uzsienio kalba nera tobula.

  24. Karolis7

    Visiškai bevertis straipsnis, atsipindintis TIK Lietuvos IŠKREIPTĄ situaciją. Pabandykit Jūs be diplomo įsidarbinti į vieną iš didžiausių pasaulio kompanijų… Butinai praneškit kaip sekėsi.

    • Aš be diplomo dirbau įvairiose vadovaujamose pareigose BBC. Sekėsi puikiai.

    • mustangas

      Sekasi neblogai jei pasirenkama teisinga strategija. Mano nuomone yra 2 geri variantai. Vienas įsidarbinti mailroom’e (ar call center ar helpdesk etc.) vienoje iš didžiausių pasaulio kompanijų ir per jų career training etc programas atsidurti ten kur nori. Diplomo čia nereikia, bet smegenys po kieta kakta būtinos. Kitas: Turint omenyje, kad viena didžiausių pasaulio kompanijų yra Fortune 50 liste, reikėtų isidarbinti Fortune 5000 kompanijoje, po kiek laiko (priklauso nuo specifikos) pereiti į Fortune 500 kompaniją, o po to belieka paskutinis žingsnis.
      Kaunas University of Technology yra amerikiečiams suvokiama kaip Kansas University of Technology be jokių tolimesnių klausimų. Per 20 metų nei viename interviu niekas nepaprašė jokių diplomo įrodymų. Iškart atvykęs į JAV pasileidau ieškoti darbo. Kiti panašaus likimo broliai ir seserys pasileido sertifikuotis diplomų. Po savaitės aš jau dirbau viename laikraštyje tai ką mokėjau dirbti. Nepraėjo nei poros metų kaip kiti kolegos gavo sertifikatus apie diplomus. Leidžiu Jums spėti kaip jiems sekėsi susirasti darbą net tolimai panašų į specialybę po dviejų metų nieko nedarymo (arba darymo assistant manager at Walmart).

    • mustangas

      Dar pridėsiu apie „vieną iš didžiausių pasaulio kompanijų“ kad ne šlangos storis svarbu, o čiurkšlės stiprumas. BBC dydis leidžia p. Užkalniui kaip betarpiškam dalyviui tai patvirtinti arba paneigti.

  25. hmmmmmm

    Studijos yra būdas žmogui atkleisti savo gebėjimus, asmenines savybes. Taip pat sužinodamas daugiau, supranti ko nori ir kaip to siekti. Tai dalis tos patirties reikalingos ir darbdaviui. Negalima nuvertinti diplomo, nes už jo slypi tie keleri metai vertingos patirties.

  26. auksainis

    kuo toliau, tuo „gražiau“. visam pasaulyje diplomai vertinami, o matai Lietuvoj jų nebereikia? 😀 dabar visi naivuoliai skaito ir džiaugias, kad diplomų nebereikės. Ir išvis studijos tai ne vien diplomas – tai gyvenimiška patirtis.

    • Marius

      Diplomas pinigų neuždirbs, jeigu galvoje tuštuma. Nereikia straipsnio suprasti pažodžiui.
      Man taip pat diplomas darbo nedavė ir darbinantis jo nereikėjo (na, kaip priedas kažkur trečiam plane), reikėjo tik parodyti žinias ir patirtį.
      Tiesa, galiausiai ėmiausi savo verslo. Nors kol kas esu pats sau vienas, bet ši padėtis mane visiškai tenkina.

  27. ajejus

    o gal kas zino – J.Gaudutiene is DP, ismesta is Seimo ar ne, ka?

  28. S1

    Visi kalbat apie tai, kaip tik geriau save parduoti, ir ar diplomas kaina didina, ar ne. Vienam pirkejui gal tai popierius, o kitam – privalumas. Tai ir vartotes, bijot ir abejojat, nes nezinot ko tas pirkejas paprasys… Mokytis, ar nesimokyt… Buti, ar nebuti… Pirks- nepirks… O kodel niekas neuzsimenat ko jums reikia, jei norit patys versla sukurti, o ne samdiniais buti? Dirbti sau, kurti darbo vietas kitiems, ir is savo veiklos gauto pelno gyventi. Tokia niekam nebeidomi perspektyva?
    Reikalingi ne popieriai, o studijos. Jei ne studentausi be pertraukos, o rasi noro ir laiko studijuoti – gali sau sukurti daug privalumu ir galimybiu gyvenime, ypac versle.
    Studijuodamas inzinerija, ismokau analitinio mastymo, procesinio poziurio i veikla. Samdiniu daugiau dvieju metu neteko buti, visada vienoki ar kitoki versliuka turejau. Po to, mokydamasis vel – jau tarptautinio verslo, ismokau kazka apie ekonomika, finansu valdyma ir analize, kazkiek verslo pagrindu, ir uzsienio kalba. Superine kombinacija verslininkui – inzinerinis mastymas ir geri verslo pagrindai. Jei reiktu viska kartot is naujo – tarptautini versla dabar mokinciausi neakivaizdziai. Tai va – baigi mokslus, pradedi kad ir maziausia versliuka, kuris gal ir uzsilankstys, bet pradesi kita – ir mokaisi toliau. Ten jau zinosi, ko ir kodel mokintis tu nori, nes del saves, o ne del kazkokio darbdavio tai darai. Taip gal ir uzaugsi i ka nors, bet gal ir ne. Bet vergausi gal but tik savo verslui, o ne kitam dedei.

    Jei kazkam atrodo, kad issilavinimo tik mokyklinio uzteks, o verslo Gariunuose ismoksit – ok, pirmyn…

    • +1

    • Karolis7

      S1, norėčiau su Tavim padiskutuoti šia tema plačiau. Kaip bebūtų keista, esu gan panašiam gyvenimo kely. Gal galėtum palikti savo kontaktinius duomenis arba susisiekti su manim per skype: nndzltuklp

      Dėkui

  29. vardas

    Maniau nauji architektai nebereikalingi, su diplomu ar be

  30. Aurimas
  31. rimgaudas.

    diplomas–tai tik įrodimas jog kažka turi gebėti…kažkada valdiškoje tarnyboje ir pirmos gimanazijos klasės pakakdavo..

    • Marius

      Tarp „turi gebėti“ ir „gebi“ yra didelis skirtumas. Kol tas „turi gebėti“ nepavirs į bent jau „noriu gebėti ir to siekiu“, tol ir suksis diskusijos apie diplomo (ne)reikalingumą.

      • Visiška tiesa. „Turi gebėti“ yra teoriškai teisinga. Praktine prasme tai reiškia maždaug tiek, kiek pareiškimas, kad uždrožta ir pavargusi Bimbo Pizza padavėja TURI mokėti tris kalbas, šypsotis klientui ir išmanyti vynus, nes ji padavėja.

  32. Diplomai yra dzin. Popierius.

    Bet va Lenino ordinas sudomin. Už 50 USD paimčiau. Netgi už 100 USD paimčiau
    (žinoma tikrą).
    Bet kažkodėl turiu negarą įtarimą.. kad autorius jo ne tik kad neparduoda… bet net rankose gyvenime nelaikęs

    • 1. Autorius jo neparduoda.
      2. Autorius jį matęs ir čiupinėjęs turguose, bet greičiausiai ten replikos dišovos buvo.
      3. Autorius originalą yra matęs visokiausiuose Rusijos muziejuose Maskvoje, Kazanėje ir panašiose vietose, kur jį rodo, kai nelabai yra ką rodyti, bet ten jie buvo po stiklu.
      4. Kad autorius kalba apie repliką, akivaizdu iš šios citatos: „Prašau, pilni turgūs ordinų tokių, kaip tavo, nuo Zagrebo iki Londono. Penkiasdešimt dolerių. Tikras kiek brangiau, bet koks kam skirtumas, vis tiek parduotuvėje be eilės neaptarnaus su tuo ordinu, net ir tų eilių nelabai yra.“
      5. Tikras ar apytikris prasideda, berods, nuo 1200 baksų.

      • Na Lenino ordine (tikram) yra aukso ir platinos yra už maždaug 1200 USD (gal truputi daugiau) pagal dabartinį kursą. Ir toks medalis jo turėtojui perestrojkos metu galėjo užtikrinti „maistpinigius“ maždaug metams. Manau visai neblogai 😀

  33. Danas

    Kokiai auditorijai skirtas šis straipsnis?
    *Jaunimui 16-22m?
    *Jauniesiems verslinikams 24 – 30m
    *Vaikų tėvams 33 – 50m?
    Pagal turinį tai jaunimui – perskaitę tokį straipsnį jie manys kam jiem tas diplomas, taip manydami, jie manys, kam man gerai mokytis mokykloje -jei as nestudijuosiu.
    Po 5 metų žiūrime statistiką. Emigruoja, dirba pagrinde samdomus darbus, ima paskolas, moka visa gyvenimą.
    Diplomas (universitetinis) yra būtinas tam, kad turėti bendrą išsilavinimą ir nuomonę bet kokioje srityje ar sferoje. Kad galėtum padiskutuot apie Afrikos kolonijas, apie LT ekonomiką, apie filosofijos pradininkus. Universitetas nori nenori priverčia mokytis, domėtis, ieškoti. Žmogus iš esmės yra tinginys ir jei niekas jo neverstų – 99% žmonių spėkit ką veiktų???

    Kaip ir S1 baigiau inžineriją, paskui savo noru pasirinkau magistrą – Tarptautinių verslo finansų srityje – dbr tikrai galiu mėgautis pasiektais rezultatais. Visiems sakau, kad diplomas (universitetinis) yra būtinas.

    Labai nusivyliau autorium dėl tokios nuomonės viešinimo, kuri gali pakenkti dar sąmoningai nemastančiam jaunimui.

    • Turbūt reiktų gal ir į teisėsaugą kreiptis.

    • mustangas

      Tai aišku kad nuomonės viešinimas yra siaubingas. Per tokius kaip Užkalnis jaunimas net apie seksą sužino (gerai kad nors prieš tai skaityti išmoksta).

  34. Adv. Tomas

    O teisėsauga seniai turėtų šiais vadinamais protokolais užsiimti ir galbūt net Seimo komisiją “ Protokolų destruktyvios veiklos įtakos Lietuvos žmonėms įvertinimui“ reikia įsteigti. Nu kiek gi iš tikrųjų galima, patyčios mažai uždirbantiems, tautos koliojimas runkelizmu, atviras kitaip manančių niekinimas bei žeminimas, neįtinkančių politinių oponentų maišymas su purvais , atsiribojimas nuo tautinių vertybių ir svetimos kultūros propogavimas, nepagrįstas seno palikimo griovimas. Na o dabar . štai jums ir dar akibrokštas- ant nacionalinių simbolių pasikėsino, šventvagiškai demonstruodamas pastaruosius visiškai tam netinkamose vietose. Arba reiks kurti naują “GlavInt” organizaciją tokiems netikėliams pažaboti.

  35. Giedrė

    Blogiausias požiūris: „Noriu studijuoti“. Ką? „Nežinau. Bet ką“. Tiesiog noriu studijuoti. Išvada: žmogus nori ne studijuoti, bet gauti dar vieną popierėlį. Kodėl tie diplomai reikalingi, nežinau. Gal kam nors jie pakelia savivertę? Mano manymu, jei nežinai, ko nori studijuoti, verčiau nestudijuok. Kaip teisingai autorius pastebėjo, mokytis reikia dėl žinių, o ne dėl diplomų.

  36. Pingback: Užrašinė #5 | Ragaišio užrašai

  37. Karolis

    Aš nesutikčiau, kad diplomas nėra svarbus. Aš tarkim baigiau mokslus dėl savęs, kad turėčiau bent jau kažkokį svorį ieškant darbo. Taip jis pas mane dabar stalčiuje guli, bet aš tikrai jaučiuosi gerai įveikęs ir gavęs magistro laipsnį, plius tikrai įgijau daug žinių, praktikos gal nelabai bet… Praktika ir gyvenimas išmoko mus prisitaikyti, bet diplomas niekados nepakiša kojos, jis manau tik padeda, kad ir kaip darbdaviai nekreiptų į tai dėmesio 🙂

  38. Kodėl mokiausi tik du mėnesius VGTU informatikos inžinerijoje. O gi todėl, kad ateina visų gerbiamas dėstytojas ir sako: „mes jums suteiksime pagrindus o po to Jus tobulėsite darbe, jei norite greitų mokslų eikite į profesinę mokyklą“.

    Išėjau iš to gnevo, kaip visi normalūs žmonės darbą radau per pažįstamus, uždirbu daugiau nei diplomuotieji mano klasiokai dešimtukininkai – kur teisybė ant svieto?

    Koks mąstantis žmogus kiš 32 000 lt už programavimo pagrindus, kai penki kontinentai už 500 lt php programavimo pagrindus siūlo? Be patirties bet koks darbdavys pasiųs velniop, atsiradus internetui mokslas Lietuvoje nublanko, kaip ir visame pasaulyje.

    Diplomuotieji programeriai sėdi be darbo – parduot ir suktis nemoka, sako nieko nebaigęs verslininkas su gauruota iš džipo kišančia ranka.

    Tiesa yra keli, kurie išties sugeba kažką – badas jiems negresia. 🙂

  39. MF

    Ar pastebėjote, kad senovėje jaunimo klausdavo: „kas nori būti?“, o dabar tik klausia: „kur studijuosi?“.

    Šitas klausimas persikreipė, bet labai gerai parodo pakitusias vertybes. Diplomas „yra netgi labai svarbus“, ypač tiems, kurie nori kažkur studijuoti, bet nė nenutuokia, kuo gyvenime norėtų ir galėtų užsiimti profesionaliai. O tai jau yra dar liūdniau, nei studijavimas dėl diplomo.

Parašykite komentarą