2013-ieji bus protingos kalbos metai

Lietuvos Rytas, 2012 12 30

Dažnai girdžiu nekuklų klausimą:  “Andriau, na, iš kur tu toks protingas?“. Žmonės stebisi, kaip gali būti, kad aš tiek daug žinau ir išmanau, taikliai įvertinu, netikėtu kampu pakreipiu ir visaip stebinu kibirkščiuojančiu intelektu ir reta įžvalga.

Vieną sykį esu paaiškinęs straipsnyje apie poetę S.Nėrį: „aš ilgus metus gyvenau Anglijoje ir dėl to esu kur kas protingesnis, nuovokesnis ir įžvalgesnis už vidutinį lietuvį“, tai daugelis nepatikėjo, galvojo, čia gal kažin koks juokas ar pašmaikštavimas; kai kurie net supyko. Pykti, žinoma, negražu; pyktis ir įniršis nieko nepuošia ir atima protą (jei jo dar neatėmė balzgana ir kerinti pilnaties šviesa), bet tegul jiems Dievas bus teisėjas.

Aišku, čia visai ne apie mane bus skiltis, pasirodanti prieš pat senųjų metų pabaigą. Per daug garbės man būtų, tačiau vis tiek pakalbėkime apie tai, kas man labai rūpi. O man labai rūpi lietuvių kalba, tai yra, ta kalba, kuria kalbame mes, lietuviai. Esu jau esu anksčiau minėjęs, kad lietuvių kalba yra visa tai, ką lietuviai kalba ir rašo, net jei ir kas antras žodis užsieninės kilmės, net jei ir sakinių struktūra užsienietiška, net ir posakis „turėk gerą laiką“ yra lietuviškas, ir lietuvio paauglio ištarti ištiktukai „vau“ ir „auč“ yra lietuvių kalba pasakyti.

Tai, kad jums nepatinka, kaip kalba kiti žmonės, dar nereiškia, kad jie kalba nelietuviškai. Kas nors gali sakyti, kad vienas ar kitas darinys yra „nevartotinas“, bet ką tai reiškia? Nieko ypatingo. Kai buvau paauglys, buvau ant striukės išsipeckiojęs gražų kruvinai raudoną plaštakos atspaudą. Mano mamos nuomone, tokia striukė buvo nevilkėtina. Kas iš to? Aš ją vilkėjau, kol nenusibodo.

Pradėkime nuo gerųjų naujienų. Puiki žinia yra tai, kad kalbos Talibanas (tai yra, tie, kas sakosi geriau už mus žiną, kaip mums kalbėti, ir kurie pasiruošę mus priversti, jei reikia, net ir įkaitinta geležimi) jau seniai įsprausti į kampą ir tik gailiai cypčioja. Jų beviltiški patriukšmavimai tiek pat grėsmingi, kiek anksčiau viešajame transporte pasigirsdavę susiraukusių pensininkių moralai apie tai, kad jaunimas šiais laikais nebe tas („užleisk vietą, sėdi išsidrėbęs, negi mokykloje neprisisėdi“).

Išties, jų skleidžiami pamokslai daugiausia naudojami kaip komedijos žanro medžiaga: žmonės perskaito, nusprendžia, kad patys taip net nesugalvotų, ir išsiuntinėja pažįstamiems, pramogai ir pasilinksminimui.

Iš kur žinau? Štai, pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“ prieš šventes pasirodęs kalbininkės profesorės Aldonos Paulauskienės straipsnis „Mintys tarmių metus pasitinkant“, kurio nuobodi antraštė, kvepianti stiliumi iš tų laikų, kai televizija dar buvo juoda-balta, o gazuoto vandens automatuose visi gėrė iš tos pačios vos apiplautos stiklinės, nė iš tolo neparodo, kas skaitytojo laukia tekste, kurį rekomenduoju pasiskaityti visiems gero humoro mėgėjams.

Pakaks paminėti faktą, kad straipsnyje A.Paulauskienė remiasi J.Stalino mintimis kalbos mokslo tema, ir apgailestauja, kad „Lietuvoje tokio autoriteto neturime“. Toliau galima būtų nieko nekomentuoti, tačiau aš negaliu sustoti, nes tas straipsnis yra labiau užburiantis, nei sūrių bulvių traškučių pakelis.

Paklausykite. „Dar labiau plinta netikros ir nerimtos dainos, kurių kūrybą skatina ir eurovizijos konkursai.“ Taip. O jūs manėte, kad laisvoje šalyje laisvi žmonės bent jau prigimtinę teisę dainuoti tai, kas jiems ant seilės užeina, be makabriškų raganų meno tarybų, rengiamų mėnulio šviesoje.

Bet raganos galimai jaučia konkurenciją. Paskaitykite: „Nespėjo atsiverti durys į pasaulį, minime helovyną. (…) Šiauliuose per helovyno šurmulį dvi girtos moterys susimušė ir viena iš jų neteko akies, o užsieniuose per tokius pasilinksminimus net mirčių būta. Kam to prireikė lietuviams?“

Man ypač patiko teiginys „nespėjo atsiverti durys į pasaulį“. Durys į pasaulį lietuviams atsivėrė beveik prieš ketvirtį amžiaus, bet rimtų fundamentalistų, dūsančių dėl šėtoniškų Hario Poterio knygų neapdairaus ir neatsakingo vertimo į lietuvių kalbą (apie tai irgi tekste esama), požiūriu, viskas buvo dar tik vakar.

Jūs manote, kad čia jau viskas? Ha ha. „Prieš pat vasario šešioliktąją, kai reikia susimąstyti apie tautos nepriklausomybę ir likimą, jau seniai imta minėti šv. Valentino diena.” Visos mano pateiktos citatos yra tikros.

Galima dar ilgai kvatotis, juo labiau, kad straipsnio pabaigoje yra prierašas „bus daugiau“ (taip, gailestingasis Dieve, tegul būna daugiau, nes mums visiems reikia linksmumo mūsų liūdname gyvenime). Tačiau čia esama dviejų rimtų klausimų.

Pirmasis: leidinys „Mokslo Lietuva“ yra remiamas Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais ir vadina save „Lietuvos mokslininkų laikraščiu“. Nežinau, ar jį leidžiantys mokslininkai yra girdėję apie tai, kad įvaizdis visuomenės akyse nėra atsitiktinis ar savaime atsirandantis dalykas, ir jį galima nesunkiai sugadinti. Jei žurnalas „Žvejys ir žuvis“ pradėtų publikuoti straipsnius apie undinių fiziologiją ir jų veisimą vandens telkiniuose pramoniniu būdu, netrukus vis daugiau žmonių abejotų, ar tikrai tas leidinys yra vertas skaitymo informaciniais tikslais.

Antrasis klausimas: kai apie lietuvių kalbą svarsto profesorės, besiremiančios straipsniuose 1950 metų pavyzdžiais ir teigiamu Stalino indėliu į kalbotyrą, ar žmonės, vis dar rimtai užsiimantys lietuvių kalba, nesijaučia nejaukiai? Jei koks nors asmuo, prie turgavietės iš šunienos meistraujantis kebabus, pradėtų kalbėti kardiologų vardu ir skelbti širdies ir kraujagyslių susirgimų prevencijos gaires, cituodamas viduramžių astrologus ir kaimo bobučių pastebėjimus apie velnių burtus ir išdaigas, turbūt jo tikrieji kolegos baltais chalatais, operuojantys ligonius, nebūtų labai patenkinti. Jie manytų, kad jų profesija yra diskredituojama ir išstatoma pajuokai.

Kai anekdotinė kalbotyros veikėja, gyvenanti 1950 metų nuotaikomis, kalena įsivaizduojamu kulkosvaidžiu žūtbūtinėje kovoje su XXI amžiumi, ir tai pateikiama kaip mokslininkės straipsnis mokslo leidinyje, nieko nuostabaus, kai į bet kokias diskusijas dėl kalbos yra mojama ranka, kaip į kokią persirengėlių eiseną per žiemos palydas. Kvailioja keistuoliai ir tiek, tegu smaginasi, Lietuva – turtinga ir soti valstybė, tegul jie sau reiškiasi, kaip koks eksperimentinis teatras, žaliavalgiai arba gydomojo šlapimo gėrėjai, paremsime ir juos įvairovės vardan.

O tuo tarpu lietuvių kalbai augimo ir brandos labai reikia, ir tai ne juokas. Pirmasis dalykas, kurio prašysiu savo šaliai 2013 metais, aukodamas už Lietuvą savo naujametinius linkėjimus (šis naujoviškas renginys iš Kernavės piliakalnio bus transliuojamas visų televizijų eteriuose ir radijo bangomis, sekite reklamą), bus troškimas, kad Lietuva pagaliau išliptų iš beviltiško atsilikimo ir išdrįstų rodyti užsieninius filmus originalo kalba su subtitrais, o ne dubliuotus.

Visų pirma, tai yra būtina todėl, kad vertimai dažniausiai yra klaikūs. Jau vien ko vertas kreipinys „vyručiai“, arba nuoroda į kokį nors asmenį, kaip į „vyruką“. Aš ir jūs suprantame, kad tai yra impotentiškas bandymas išversti anglišką daiktavardį „guy“ arba jo daugiskaitą „guys“. Šių žodžių versti filmuose nereikia apskritai, nes lietuvių kalboje tokie kreipiniai nevartojami ir nepažįstami žmonės apibūdinami kitaip.

Ne paslaptis, kad niekas, išskyrus įgarsinimo diktorius, nekalba taip, kaip veikėjai lietuviškai dubliuotose filmuose. Žodžio „vyrukas“ lietuvių kalboje nėra. Taip galima būtų narstyti kiekvieną vertimo sakinį ir kas antrą panaudotą žodį, bet tai būtų tas pats, kaip aiškinti bambalinį birzgalą maukiančiam raudonkakliui skirtumus tarp vyno rūšių ir tai, kokį poveikį skoniui turi dirvožemis.

Didžioji pusė žiūrovų dubliuotų filmų kalbos baisumo nesuvokia, nes nieko kito nėra girdėję savo nykiame gyvenime ir neturi su kuo palyginti, o likę tiesiog tų filmų per televiziją nemato, nes televizijos nebežiūri apskritai ir viskas, ką jie mato, yra vaizdo įrašai originalo kalba.

Man ir mano draugams nelabai reikia, kad Lietuvos televizijos keistų savo įpročius (mes savo gyvenimus jau susitvarkėme), tačiau prašau tai pakeisti kitų žiūrovų labui. Jie žiūri ir žiūrės prakeiktus Šuriko nuotykius ir šimtą kartų prakeiktą komediją „Po pirties“, kol mes jų neišmokysim vartoti angliškus filmus originalo kalba. Jei mes, šviesą nešantys žmonės su balsu visuomenėje, to nepadarysime, šito nepadarys niekas. Tai švietėjiška misija, ne menkesnė, nei ta, kurią ant pečių nešė knygnešiai, kai Lietuvoje buvo draudžiama lietuviškoji spauda.

Aš suprantu, kad nė vienas TV kanalas nenori pirmasis keisti senų įpročių, nes trumpalaikė reakcija bus mažesnis žiūrovų skaičius ten, kur pradės rodyti nedubliuotus filmus. Žinoma, šalies transliuotojai galėtų tarpusavyje susitarti nuo tam tikros dienos nutraukti dubliavimą, bet čia turbūt ne daugiau vilties, nei žydams susitarti su arabais Artimuosiuose Rytuose. Bet aš šaukiu tautą, kaip kadaise Bernardas Brazdžionis, nes manau, kad galiausiai kas nors išgirs (net jei tai bus tik laiptinės kaimynai).

Jūs tikriausiai laukiate, kada aš pranešiu, kokius dar nevartojamus žodžius aš siūlysiu uždrausti, kad jų naudojimas būtų baudžiamas griežčiausiomis bausmėmis, net iki išimtinės priemonės: rusiškų kanalų ir rusiško interneto atjungimo pažeidėjo gyvenamojoje vietoje.

Tai žodis „vakarėlis“ (iš dalies pateisinamas tik tuomet, kai susirenka įžymybės ir fotografuojasi išpūtę lūpas), taip pat padavėjo ištartas raginimas „mėgaukitės!“ (nugvelbtas nuo angliško „enjoy!“). Bus draudžiamas paklausimas „are you OK?“ išverstas „kaip tu?“ ir, galiausiai, palinkėjimas atsisveikinant: „pasirūpink savimi“.

Todėl baigdamas linkiu, kad 2013 metais pasirūpintumėt savimi ir tokio kalbinio brukalo nebevartotumėte, arba, Dievas mano liudininkas, aš pats jumis pasirūpinsiu.

45 Komentarai

  1. visazinis

    TV6 kanalas prieš 2-3 metus buvo nustojęs dubliuoti ir kai kuriuos serialus ar laidas pradėjęs rodyti originalo kalba su subtitrais(pavyzdžiui:Futurama),tačiau pradėjus įgarsinti retingai pakilo kelis kartus ir tas ekspermentas baigėsi…

  2. Linas

    Dabar jaunuoliai gausiai naudoja kreipinį „seni“.

  3. to Linas

    Tai puikis kreipinys, reiskiantis „drauge“. Senukai – draugai.

  4. MUX

    Kas yra idiotiškiausia šioje subtitrų/įgarsinimo istorijoje: lietuviškos TV perėjo ant skaitmenos, ir ne kokio ten nusususio MPEG2, o iš karto MPEG4, tai, atrodytų, atsirado galimybė leisti kelis garso takelius ir subtitrus vienu metu, o žiūrovai pasirinktų patys; betgi ne — dar paspaus koks nors Zadornovo fanas ne tą mygtuką ant pultelio ir negyvai apsinuodys supuvusių vakarų šnekta. Iš kitos pusės, ta „problema“ kaip ir išsisprendė savaime: prisiminkite, kada paskutinį kartą sąmoningai žiūrėjote nuo pradžios iki galo filmą per TV?

    • Vat ir nesutinku, nereikia niekam leisti rinktis kokia kalba žiurėti. Tai netik kažką išmokys skaityti, bet ir vaikus (paauglius) mokys kalbų. Iš visiškai elementaraus dalyko, nauda bus milžiniška. O Zadornovo megejai irgi žmonės, tie žmonės mane išmokė rusų kalbos.

  5. Hunama

    Hmm, tai kaip suprasti – iš pradžių teigi, kad „turėti gerą laiką“ yra labai gerai ir gražu, o straipsnio gale „mėgaukitės“ ir „kaip tu?“ jau nebetinka? Ar neįžvelgiu kokio nors skirtumo tarp šių trijų..

  6. Tomas

    Kiekvieno dubliuoto filmo pabaigoje pasakoma, kas vertė ir kas skaitė tekstą. Tiesiog ar tikrai, taip kaip dubliuoti filmai, kalba tik tą tekstą skaitantys diktoriai. Greičiausi, taip nekalba net patys vertėjai (nors šie irgi dažnai būna neaišku kokio plauko ir kokius mokslus baigę).
    Dar dėl tų dubliažų. Jau du mėnesiai, kaip Lietuvoje nebeliko analoginės televizijos. Bet net ir paskutinės epochos analoginė televizija mokėjo transliuoti garsą dviem kalbomis, o skaitmeninė sugeba ir dar daugiau kalbų vienu metu transliuoti. Rodos LNK buvo kažkada pradėję transliuoti su galimybe persijungti į originalo kalbą, bet rodos tik buvo pradėję. Tik šitas būdas turi būti paruoštas taip, kad pirmiausia viskas veiktų originalo kalba ir tik laaaabai pasiilgę kreivo dubliažo, turėtų kažką reguliuotis savo tv nustatymuose.
    Na ir apie subtitrus. Labai nesveika praktika tuos titrus kišti ant filmo – senovišku stiliumu ir courier šriftu. Vėl gi – skaitmeninė televizija puikiai gali (o ir paskutinių dienų analoginė (per teleteksto funkciją) galėjo), transliuoti kelių kalbų subtitrus – kokius nori tokius pasirenki ir žiūri.
    Bet rodos ne mūsų televizijų specams susiprasti jų turimų technologijų galimybėse (užtenka pastebėti kaip keičiasi formatai 4:3 ir 16:9).
    O kad mūsų televizijos turi prorusiško kvapo įrodo ir faktas, kad „Šurikus“ ir „Likimo ironijas“ rodo originalo kalba su subtitrais, o štai tą „Vieną namuose“, kurį visi moka mintinai, vis dar tuo monofoniniu „dubliažu“.

    • Jonas

      Filmą „Vienas namuose“, tikėtina, rodo naujiems žiūrovams – kiek paaugusiems vaikams, kurie a) mintinai jo nemoka, b) titrų skaityti turbūt nespėtų, o jei spėtų, filmo nematytų, c) anglų kalbos pakankamai mokėti dar negali. Nežiūrėkim vien iš savo varpinės.

  7. Geras pastebėjimas dėl dubliavimo atsisakymo-subtitruotų filmų žiūrėjimas -puiki priemonė mokytis užsienio kalbų.

  8. Pranašas

    Teisingai, juolab, kad angliškas „guy“ dar nuo nuskurdintų protėvių emigrantų kartos turi teisingą analogą lietuviškai – tai yra „gaisas“ (vyr.) arba „gaisa“ (mot.), t.y. šviesus žmogus, šviesulys.

  9. Mantas

    Skaitmeninė LNK vis dar transliuoja dviem kalbom. Pats ne kartą džiaugiausi.

  10. Mantas

    Skaitmeninė LNK vis dar transliuoja dviem kalbom. Pats ne kartą džiaugiausi. O dėl formatų keitimosi, pvz. TV6, tai čia geras dalykas – visi filmai transliuojami savu formatu, ne taip, kaip per kokį LTV kur 16:9 filmas letterboxintas iš visų keturių pusių.

  11. rimgaudas.

    pirmieji kalbininkai Jablonskis,Buga,ne tik aiškino jog nevartotini žodžiai ,bet ir nurodė kitus žodžius ..kalbajobai susikūrė sau SINEKURAS,ir …nieko nepasiulo—-juk kažką pasiulyti yr tooks sunkus,ir nedėkings darbas..geriau jau publikuoti tuščius ,neskaitomus straipsnius apie priegaidžiu kirčiavimus…

  12. lai

    ar netrūksta kažkokio žodžio devintoje pastraipoje, sakinyje „o jūs manėte…“? Talibanui nedirbu, bet skaitau priekabiai.

  13. „Jei koks nors asmuo, prie turgavietės iš šunienos meistraujantis kebabus, pradėtų kalbėti kardiologų vardu ir skelbti širdies ir kraujagyslių susirgimų prevencijos gaires, cituodamas viduramžių astrologus ir kaimo bobučių pastebėjimus apie velnių burtus ir išdaigas, turbūt jo tikrieji kolegos baltais chalatais, operuojantys ligonius, nebūtų labai patenkinti. Jie manytų, kad jų profesija yra diskredituojama ir išstatoma pajuokai.“
    Ne, profesija nediskredituojama. Tai, kad kebabų gamintojas pasivadina kardiologu, tai nereiškia, kad jis yra kardiologas. Todėl kardiologai nesijaučia blogai. O jei kuris fizikas nupušta ant senatvės ir pradeda kalbėti nesąmones, tai nėra profesijos diskreditavimas. Tai yra žmogaus diskreditavimasis. Mokslininkai nėra tokios jautrios sielos, kaip žurnalistai, kurie turi savo etikos komisijas ir vieni kitus svarsto. Mokslininkai nėra tokie dalbajobai.

    • Teisingai, mokslininkai yra tiesiog tinginių tinginiai. Tuščiausiai praleistas mano laikas gyvenime -darbas universitete su mokslininkais.

  14. Mindaugas

    Andriau, na kam jums šalti ropščiantis į Kernavės piliakalnius – jūs gi pats televizijoje praktiškai savas žmogus – va tiesiai adresatui į rankas savo naujametinius subtitruotus linkėjimus ir perduokite, tuo pačiu ir atsakymą iškart gausite, kuris galbūt atskiram straipsniui malkų į ugnį užmes… O gal jau ir teiravotės? Tada tikriausiai išgirdote, kad mūsų paslaugios televizijos ne kartą savo gerbiamų žiūrovų klausė, koks vertimo būdas jiems smagiausias ir vaje deja absoliuti dauguma respondentų mūru stoja už seną gerą įgarsinimą. Dauguma žiūrovų (kaip ir dauguma rinkėjų) žino geriau, kas Lietuvai geriausia, todėl televizijos leidžia sau toliau maloniai stagnuoti (ne tik subtitrų, bet ir daugelio kitų naujovių srityje – kodėl ir dabar, kai dauguma LT namų ūkių apsirūpino televizoriais, išmanesniais ir modernesniais už savo šeimininkus, didžioji dalis tautinio TV turinio iki šiol apsimeta, kad nieko negirdėjo ne tik apie HD rezoliuciją, daugiakanalį garsą, bet ir apie elementarų 16:9 formatą – tai jau visai atskiras, bet iškalbingas klausimas). Jei apklausose dar paprašytų tos išmintingos daugumos motyvuoti savo pasirinkimą (ir dar kaip nors pramuštų ant atvirumo), tai, spėju kokie 60 proc. praneštų, kad „įgarsinimas patogiau, nes jis patogus“; likusieji procentai pasidalintų tarp tų, kurie:
    a) TV realiai nežiūri, bet uoliai naudoja kaip įkvepianti foną savo reikalams (pvz. kojinių mezgimui), todėl negalėtų tuo pačiu metu dar kažkokių kringelių skaityti;
    b) TV žiūri uoliau, nei lankosi bažnyčioje, bet subtitrų neperskaito dėl savo garbaus amžiaus (tai yra televizijų ištikimoji senoji gvardija, su kuria jos (televizijos) nei už ką nesiskirtų, nepaisant to kad ji (gvardija) pajėgi nupirkti gal 1 proc. to, ką televizijos reklamuoja ir taip susimoka savo sąskaitas);
    c) vargšai gyvenimo nuskriausti žmonės, kurie savo gimtąja kalba (dėl per menkos praktikos) skaito taip puikiai, kad subtitrai jiems keičiasi per greitai, kad suspėtų suvokti ir perskaityti. Nustebsit, bet jų procentas tarp apklaustųjų +/- atitiktų Darbo partijos elektorato dalį rinkimuose.

    Kaip ten bebūtų, jei televizijos tik pasyviai lauks, kol žiūrovų nuomonė dėl subtitravimo pasikeis, ji nepasikeis. Jau ir dabar ko gero palankus klausimo sprendimas bus pavėluotas – daugelis tų, kam tai būtų buvę aktualu (kaip ir aš pats) jau numojo į televizijas su visu jų turiniu ranka; jaunimas apskritai nebuvo spėjęs priprasti, o prie ekranų ištikimai sėdi jau tik ta karta, į kurią pataikūniškai orientuojasi Šuriko nuotykių transliacijos be vertimo…

  15. pimpalinas

    Paskutinį sakinį perskaičiau angliškai su Morgano Freemano balsu 🙂

  16. Povilas

    Vieną kartą atsitiktinumo dėka laimėjau prenumeratą šio laikraščio. Laimėjau ją metams – siuntė laikraštį du su puse metų (I shit you not), principe net pagailo vienu momentu, ant tiek beviltiškai neskaitomas, kad net už dyką bruka.
    Iš pradžių skaityt buvo nuobodu. Paskui užtikau visus tuos meno kūrinius iš visokio mokslo tamsiausių kampų (ale senovės baltų kalbų filologija) ir ten būdavo juokinga.
    Šiaip kas antram numerį būdavo vienas-kitas geras straipsnis apie modernias, inovatyvias technologijas bet ir tas atsiduodavo kažkokia tai džiova, nuobodumu ir sovietinius laikus menantį „kūrybiškumą“.
    Gaila, kad visi tie laikraščiai pro kamina ilgainiui išrūko, būtų įdomu prisimint:)

  17. Tadas

    Paprastas klausimas. Kam mums reikėjo skaitmeninės TV ir išmanių TV, jei juose negalima pasirinkti transliuojamos kalbos (lietuviškų TV). Originalas arba dubliuotas įrašas – ir viskas išspręsta. Transliuotojui net papildomų išlaidų nėra.

  18. baekjo

    P.S. Manau kad kvaila imti kraštutinius (debilus) marginalus, ir sakyti kad jie atstovauja lituanistus, ir jei tu ne su jais, tu prieš juos. Aš sau ramiai vartoju kalbos talibano sugalvotus tragikomiškus, patyčių vertus naujadarus, tokius kaip laikraštis (kai turėjome puikų žodį gazietą), vairuotojas (šoferis), pragaras (pekla), ir šimtus kitų. Naujausiaias kuris man patinka – atmintukas (vietoj fleškės, fleš draivo).

  19. Žiauru, dirbau kartu su Aldona Paulauskiene.

  20. kosmosumas

    Televizijos, titrai tik nedidele dalis problemos, kuri nusakyta straipsnio pradžioje. Esmė ta, kad visa ta gremėzdiška kalbos vartojimo kontrolės sistema yra sukurta niekam daugiau nereikalingų lituanistų išlaikymui arba prisidurimui prie algos. Nueikite i kokios nors Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ar Valstybinės kalbos inspekcijos tinklapį ir sužinokite kuo šios institucijos užsiiminėja, o tada pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be jų. Ar nustosime kalbėti lietuviškai? Nežinau kaip pvz. kokiam nors Velse pvz. yra kokios nors kalbos komisijos ir inspekcijos. Juk jų kalbai grėsmė išnykti turbut yra didesnė. Žinoma, kalbos sektorius tik vienas iš pavyzdžių. Daugybė niekam, išskyrus juose dirbančius valdininkus, nereikalingų valstybinių įstaigėlių pas mus egzistuoja ir ryja biudžeto pinigėlius.

  21. ibrahim

    Ašai prieš kokia 25 m laikiau egzą pas prof. A. Paulauskienę. Normali moteriškė buvo, netgi humoro jausmą turėjo. Nežinau, kokia dabartinė jos būklė. bet kai palygini su kitais, netgi už ja daug jaunesniais kalbajobais-filologiniais kretinais, tai ji – labai progresyvi ir šiuolaikiška.
    O tautos kalba, nepriklausomai nuo jos sanitarų impotentiškų pastangų, vystosi sava linkme -vietom užsiteršia tai anglizmais, tai slavizmais, pati apsivalo, atsinaujina, bet gyvuoja. Kitas dalykas , kad kalba kaip ir tauta, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą. kai žmogai vartoja svetimžodžius – dar nėra bėda, blogiau, kai jie ima mąstyti kitom kalbom, kurias labai apgraibom moka.

  22. Oi

    Televizija, kaip ir be kuris kitas verslas, nėra labdaros organizacija. Ji gauna pajamas iš reklamos, kuo daugiau žiūrovų laida ar filmas pritraukia, tuo daugiau pajamų gauna iš reklamos. Yra žinoma, kad tik 32% Lietuvos gyventojų kalba angliškai (ES tyrimų duomenys, 2005 metai, 13 puslapis http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf ).

    Tai reiškia, kad perėjus prie neverstų filmų būtų prarandama apie 70 proc. žiūrovų. Darykime prielaidą, kad angliškai labiau kalba labiau išsilavinę, jaunesni ir aukštesnės kvalifikacijos piliečiai, kurie TV žiūri mažiau nei eilinis, angliškai nesuprantantis, TV reklamai lengvai pasiduodantis, runkelis. Todėl šis procentas bus dar didesnis.

    Išvada čia kaip ir aiški. Nors aš pats visom keturiom už tai kad filmai būtų rodomi originalo kalba (ir be subtitrų).

  23. baekjo

    Neblogai, ištraukei 7 metų senumo duomenis, reikėjo surasti 1982 duomenis, tada galbūt tik 5% kalbėjo gera anglų kalba.

    • Oi

      Tamstos argumentas yra niekinis (šūdas). Tipiškas nesulyginamų dalykų sugretinimas (30 metų ir 7 metų laikotarpis).

      Jei darome prielaidą kad šiais laikais angliškai pakankamai gerai pradeda suprasti visi 16-mečiai, einantis į tipišką mokyklą Lietuvoje. (labai dosni optimistiška prielaida).

      Tarp 2006 ir 2012 metų 16-mečiai gimė 1990-1996 metų laikotarpyje. Šiuo laikotarpiu gimstamumas buvo apie 50 tūkst. per metus, t.y. 350 tūkst. per visą laikotarpį. Tiek galime tikėtis naujų anglakalbių kurie „atėjo į rinką“ 2006-2012-ais metais. Tai tėra viso labo apie 12 procentų Lietuvos populiacijos (optimistiškai vertinant).

      Mirtingumas 2006-2012 metais buvo apie 43 tūkst. per metus (300 tūkst. in total). Darykime prielaidą kad visi mirusieji tuo laikotarpiu nekalbėjo angliškai (irgi labai dosni ir optimistiška prielaida). Tai – apie 10 procentų populiacijos.

      Todėl geriausiu atveju galime tikėtis kad per tuos 7 metus angliškai kalbančių žmonių procentas Lietuvoje padidėjo nuo 32% iki ~50% (kas antras žmogus) – ir tai remiantis tik optimistinėmis prielaidomis. Kas antras žmogus Lietuvoje angliškai tikrai nekalba. Realus procentas kogero yra apie 40%. Ar tai pakankamai didelis skaičius, kad televizijos galėtų atsisakyti dubliuotos medžiagos transliavimo, išvadas pasidaryk pats.

      • Mindaugas

        Nežinau kodėl diskusija kreipiama link ginčo, kiek tiksliai žiūrovų kalba ar nekalba angliškai – mano manymu, tas neturi jokios ypatingos reikšmės, nes subtitravimas yra tik dar viena vertimo forma ir tai tikrai nėra tas pats, kas jokio vertimo. Man visiškai tas pats, kokia yra originalo kalba – tebūnie filmas nors japoniškai, nors farsi, jį visiškai komfortiškai galima žiūrėti su subtitrais, reikia tik minimalaus įpratimo ir daugiau dėmesio į ekraną. TV medžiagos subtitravimas yra elementari kasdienė praktika jau daugybę metų visose Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose, kur (drauge su kitomis priemonėmis) duoda puikių rezultatų – supermarketo valytoją gali pakalbinti angliškai ir tikėtis atsakymo. Bandžiau. Maža to, daugiausia skandinavų valdomi Lietuvos kinoteatrai jau pora dešimtmečių įgarsina vien tiktai animaciją mažiausiems žiūrovams. Suaugusiems – tik subtitrai. Ar tai kaip nors atsiliepė kinoteatrų lankomumui? Vargu, kino platintojų pajamos eilę metų tik augo.
        Aišku, žiūrėjimas su subtitrais reikalauja minimalaus pripratimo, todėl visos televizijos bijo būti pirmos ir rizikuoti reitingais. Kaip Andrius ir rašė, tikriausiai naivu būtų tikėtis jų susitarimo ir veiksmų derinimo šioje srityje. Bet visi didieji transliuotojai dabar jau apaugę dukteriniais kanalais, kurie visvien daugmaž atrajoja motinininių televizijų repertuarą – ypač filmoteką. Galėtų šie antriniai kanalai tapti bandymų poligonu subtitravimo praktikai, kuri nėra nei egzotiška, nei sudėtinga – reikia tik pabandyti. Juk kažkada lietuviai nė picos nežinojo….

        • Andrius

          Įtariu ta pakalbinta valytoja supermarkete buvo iš LT su dviem aukštaisiais.

      • baekjo

        O visi kiti milijonai žmonių, ne tik tie 16-mečiai, bet tarkim 25 metų ir vyresni, niekas daugiau angliškai neišmoko, per pačius didžiausius europietizacijos ir migracijos metus?

  24. Andrius

    O vat žodžių junginys „Didžioji pusė“ (20 pastraipos pradžia) yra neteisingas jau nebe kalbine, o semantine prasme 🙂

  25. Pikc

    Daug raidžių… vos perskaičiau.
    Ar mintis ta, kad žurnalistai ir jiems prijaučiantys progresyvūs kalbininkai turi kilti į kovą su kalbos talibanu, kol jis galutinai nesukompromitavo kalbos puoselėjimo idėjos?
    Nes sugriauti problemos niekada nėra, porą straipsnių, iškapstyti kelias kalbos Talibano klaidas, ir baigta.
    Bet rizikuojate pereiti per kalbą kaip Trockio revoliucionieriai per gimnazisčių bendrabutį. Galvas pakels dešimtys tūkstančių moksleivių, nes, kaip žinia, kalba – tai taisyklės, o jauna galva taisyklių nemėgsta iš prigimties. Vau, ouč ir „mėgaukitės, vyručiai“, bus tik žiedeliai.
    Todėl Naujų Metų proga linkiu vietoje revoliucijos surengti rūmų perversmą, atvesti kalbos Talibaną į protą, ir šiukštu laikyti budulišką gaivalą ten, kur jam ir vieta.
    O, autoriui palinkėjimas – 15 metų „usienyje“ ne baikės. I know [myself]. Sakinių sklandumas šlubuoja juodai. Man kaip nerašytojui atleistina, bet tamstai kaip žurnalistui reik susiimti. Ko ir palinkėsiu.

    p.s. Avyžius toje srityje buvo profas – sakiniai nei per ilgi, nei per trumpi, sklandūs iki pasiutimo.

  26. G

    aš iš tikrųjų kažkada norėjau pasisiūlyti versti filmus televizijose. šiaip, už dyką, arba už lėkštę sriubos, nes ko daugiau studentei reikia. (nors nesu joks anglų filologijos genijus, o aišku, klausimas ir kokios srities genijai tuos vertimus rašė, bet kažkaip dažnai jaučiu, kad man pavyktų išversti taikliau…) nes dabartiniai vertimai skaudina tiesiog fiziškai. pati jau kuris laikas neturiu televizoriaus ir jo nežiūriu, bet grįžtu pas tėvelius ir taip negera pasidaro, parekomenduoju filmą, va, šitas tikrai geras, susėdam kartu visa šeimyna pažiūrėt ir oplia, staigmenėlė, visas filmo gerumas sugadintas nepakartojamai šlykštaus vertimo ir aš turiu aiškint tėvams kodėl šita vieta turėtų būti juokinga, nes vertimas visą humorą nužudė.
    ir nors toks siekis filmus matyti orginalo kalba pats savaime yra sveikintinas, visa bėda yra ta, kad žmonės, nemokantys anglų ar kitos kalbos, kuria filmas yra pastatytas, vistiek visą supratimą gaus iš subtitrų, kurie, reikia pripažinti, mažai vilties, kad bus daug geriau parašyti, negu tas tekstas, kurį dabar skaito įgarsintojai, todėl man kažkaip neramu, kad tiems, nesuprantantiems, geriau nuo to nebus.
    lygiai kaip aš, vos vos šį tą suprantanti rusiškai, žiūriu klasikines rusiškas komedijas subtitruotas ir vistiek kažkurią dalį smagių momentų praleidžiu dėl įvairiausių vertimo klaidų arba tiesiog tam tikrų išsireiškimų ir pokštų neišverčiamumo. todėl toks subtitravimas atneštų naudos tik kalbą suprantantiems, o kiti visvien turėtų klaidžioti painiuose vertimo labirintuose…
    aišku, yra vilties, kad taip žiūrėdami žmonės kiek pramoks kalbą, kaip daugelis mano kartos žmonių išmoko angliškai bežiūrėdami Cartoon Network, tačiau tokia galimybė užrezervuota bus tik tam tikrai amžiaus grupei, nes jau tikrai netikiu, kad mano seneliai ar kiti vyresni giminaičiai tam atras laiko ar sveikatos. kita vertus, tam reikia turėti ir noro, o juk eiliniam žmogui televizoriaus spoksotojui, norisi kad viskas būtų kuo lengviau, tai kam jiems skaityt tuos subtitrus, jei iki tol buvo kas už juos skaito ir juo labiau, kam jam mokytis tą kalbą „gi Lietuvoj gyvenam, reikia kalbėt lietuviškai“, todėl, man atrodo, tokiam pokyčiui reikėtų labai daug resursų ir kantrybės, o reikia pripažinti, kad mūsiškės televizijos kantrybės ir ryžto turi tik tais atvejais, kai šios gėrybės atsiperka pelnu, o subtitrų planas greičiausiai atsipirktų labai lėtai, o juk dabar visiems reikia daug ir greitai.

    • my

      Deja, labai dažnam atrodo, kad va, jau jis tai parodytų, va išverstų tai,kad OCH. Bet nėra lengvas tas vertėjo darbas, tad vertėtų pamėginti, o po to rašyt, kad „išversčiau geriau“:))) Šiaip straipsnis teisingas, deja. Vertimai dažnai prasti, nes… niekam iš užsakovų realiai ta kokybė nerūpi – greit,pigiai ir gal.. gerai, na,jei užtaikys ant labiau patyrusio vertėjo. Tas pats dažnu atveju vyksta ir leidyboje.

  27. Inga

    O koks būtų neimpotentiškas bandymas išversti anglišką daiktavardį „guy“, kai jis sakinyje eina ne kreipiniu, o veiksniu, ir jį išversti būtina? Būtų labai įdomu išgirsti Užkalnio variantą.

  28. Gerasirdis

    Oooo, pasirodo, internetas atėjo ir iki Lietuvos mokslininkų, ir jie ėmė leisti leidinį internete… Čia, sakyčiau, didžioji naujiena.

    Šiek tiek mažesnė, bet irgi naujiena, tai Stalino minėjimas teigiamam kontekste. Būtų gerai, kad kas nors apžvelgtų Stalino nupelnus lietuvių tautai, ar, tarkim, genetikai, bet tokio malonumo nei aš, nei Užkalnis turbūt nesulauksim.

    Dar idomu, kad cituojamas Stalino veikalo Vilniaus 1954-ųjų leidimas, nors tikras mokslininkas turėtų dirbti su originaliais šaltiniais, bet čia jau smulkmenos.

  29. GUESSWHO

    Good stuff, dude.

  30. Saulius

    Gerb. Andrau. „Kaip tu“ viso labo yra sutrumpina frazė „kaip tu laikaisi“. Kas yra labai gražu, mandagu ir labai lietuviška. O šiaip jau įkvėptas šito pačio straipsnio kovoms prieš kalbajobus, turiu pasakyti, kad jeigu jau lietuvių laudis išleidžia iš burnų tokius garsus kaip „vyrukai“, palinki „megautis“ ar kviečia į „vakarėlį“, prašau neaiškinti man, kad tokių žodžių nėra

  31. Egle

    Antras lietuviskas (aka Lrt2) bent jau anksciau rode ne itin komercinius filmus originalu. Kiek pamenu dar ir be reklamu. Vat cia tai ivykis- dar dabar prisimenu green street hooligans riebiu britisku akcentu

  32. Valdas

    Kadangi į Lietuvą pagaliau atėjo skaitmeninis „televizijos“ amžius, tam, kad nenuskriaust žmonių, kurie anglu kalbos niekada nemokėjo, o ir niekada nemokės, o taip pat jų regėjimas toks, kad be žiūronu subtitru neperskaitys, norėčiau pareplikuoti šiam troškimui: „troškimas, kad Lietuva pagaliau išliptų iš beviltiško atsilikimo ir išdrįstų rodyti užsieninius filmus originalo kalba su subtitrais, o ne dubliuotus.“
    Skaitmeninė televizija turi galimybę transliuoti keliomis kalbomis, kąsėkmingai kartais daro LNK, kas norės, pasirinks klausymą originalo kalba, kas ne, tegul klauso varguoliško dubliažo…

Parašykite komentarą