Kliedėti apie emigraciją neuždrausi

Lietuvos Rytas, 16 01 2013

Masinė emigracija iš Lietuvos (evakuacija, deportacija – kaip kam labiau patinka) mirė ir yra palaidota. Nepaisant to, apie ją, kaip apie gyvą, niekas neuždraus šnekėti, ir šnekės daugelis: nuo politikų, kuriems tai patogus ir garsus būgnas, iki nevykėlių, kurie sako, kad jau tuoj balsuos kojomis, nes jų niekas neįvertina.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis patvirtino tai, ką daugelis matė gyvenime nemoksliniu, bet labai aiškiu būdu: bendruomeninėje šalyje, kur visi visus pažįsta, labai aiškiai galima pastebėti, kiek artimųjų pasirinko išvykimą iš šalies, kiek artimųjų grįžo, ir palyginti skaičius su tuo, kas buvo matyti prieš metus ar dvejus.

Žinoma, oficialūs skaičiai apie grįžtančius nėra tikslūs – bet lygiai taip pat nėra tikslūs ir skaičiai apie išvažiuojančiuosius, ir niekada nebuvo. Šiais laikais bent jau yra privalomojo sveikatos draudimo rodiklis: tuomet, kai 2004 metais atsivėrė legalioji ES darbo rinka kai kuriose Europos šalyse, nė tokio neturėjome.

Žinoma, galima ir sumažėjusiais skaičiais baisėtis, niekas neuždraus. Ekonomistė Aušra Maldeikienė šiandien rašė, pasipiktinusi tuo, kad 15 tūkstančių per metus įvertinama kaip nedidelis skaičius: girdi, „į Sibirą vežė didesnėmis kolonomis“.

Čia kalba ne tik apie cinišką gretinimą (darbo jėgos laisvas judėjimas prilygintas prievartiniam gabenimui, tikrai vergovei ir tikrai mirčiai), kurį pati A.Maldeikienė turėtų prisiminti negailestingai sudirbinėjusi, kai dizaineris Juozas Statkevičius palygino „Snoro“ banko nacionalizavimą su Sovietų represijomis. A.Maldeikienė visgi ne violetinio patvorio gyventoja, kad lygintų „mergaitės grobimą“ su 1991-ųjų sausio 13-ąja. Nesolidu.

Čia ir apie tai, kad kai nori muštis, lazdą visada rasi, o kai nori skųstis, tai visuomet rasi kokių nors nelaimėlių, kurių bus galima pagailėti ir apkaltinti valdžią. Suprantu, emigracijos pasaka buvo toks patogus, dramatiškas, spalvingas ir liaudiškas pasakojimas apie žmogėdrų valdžios patyčias iš vargšų žmonių, kad tiesiog gaila ją atiduoti, kaip vaikui mėgstamą žaisliuką: nutrintą, apkramtytą, bet tokį niekada nepavedantį.

Dar gerai, kad ekonomistė neprisijungė prie budinčio interneto komentatorių choro apie tai, kad šie skaičiai falsifikuoti (žinoma, o kaip gi kitaip – visi skaičiai, kurie sako ką nors gero, yra falsifikuoti, valdžia net savaitės dienas nepastebimai sukeičia, kad paprastam žmogui tik būtų blogiau; o klano specialistai net horoskopus perstumdo, kai reikia).

Apie mažėjančią emigraciją kalbančiuose liaudies komentaruose (angliškuose interneto šaltiniuose šiuos interneto gyvius vadina geru žodžiu: „komentariatas“, iškart įsivaizduoji suplėkusią, apšepusią, nutysusiais megztiniais prie kompiuterio prakaituojančią vargo nomenklatūrą) gausu ir tobulo, gryno, neatskiesto kliedesio.

„Niekas nebevažiuoja, nes visi darbingi jau išvažiavo.“

Žinoma. Augančią ekonomiką ir biudžeto pajamas užtikrina pensininkai, kūdikiai ir benamiai valkatos. Jie vairuoja ir visus automobilius, ir užgrūda visas parduotuves.

Tai, kad mes lengvai neatiduosim mylimo baubo, yra dėsninga. Kiek šimtmečių praėjo po Lietuvos krikšto, o mes dar ne neatsisakome kai kurių pagoniškų papročių. Lietuva jau pora dešimtmečių laisva, o dar yra žmonių, kurie, paklausti, kuo vardu, neužsikirsdami pirma pasako pavardę, o paskui vardą, ir dar tėvavardį. Inercija yra didžiulė.

Todėl Nerijui Mačiuliui dar ilgai teks priminti žmonėms faktus.

Kaip numirusi žvaigždė dar daug metų matoma iš žemės, nes jos šviesa tebekeliauja, taip nelaimingus protus dar ilgai jaudins pilnaties pasaka apie emigruojančią Lietuvą.

31 Comments

  1. Pastoras Maldonado

    neseniai (2012-ais) FB klaidžiojo paveikslėlis, berods ir pats AU jį komentavo, kuriame buvo surašyta atseit gąsdinanti statistika. Linksmiausia buvo, kai paveikslėlio autorius pasiėmė tą 80 000 (2010 m.) emigracijos skaičių ir padarė giliai siekiančias išvadas, maždaug – tokiais tempais mažėjant gyventojų skaičiui, iki x metų Lietuvoje liks y žmonių (cituoju iš atminties). Tai būtų tas pats, jei keturiolikmetis, per metus paaugęs 12 cm., nuspręstų, kad po dešimt metų jo turėtų būti 2 m 60 cm…

    • Vienareikšmiškai.

      Jei į automobilį per minutę įsipila 30 litrų benzino, akivaizdu, kad per valandą Golpuko bake jau bus 1800 litrų, su kuriais galima bus be sustojimo nuvažiuoti iki Ispanijos ir grįžti atgal!

  2. Lina

    Kita vertus, mašiną mieste saugiau palikt pasidarė.

  3. Mafdete

    Kiečiausi man girdėti pasakojimai ir legendos apie emigrantus bei emigraciją:
    - žinokit, ČIA mes vos galą su galu sudurdavom, paskolos įmokų nebeišgalėjom mokėti, o TEN vien iš pašalpos laisvai pragyvenam;
    - žinokit, TEN visai kitas gyvenimas – perki ką nori, valgai ką nori, vargo nematai. Va, rudenį trumpam į Lietuvą GRĮŠIM, nes Pranelis nori dantis susitvakyt, o ir aš baisiausiai lietuviškos duonos ir mamos rūkytų lašinukų pasiilgau;
    - žinokit, ČIA greitai ištisi miestai pradės tuoj griūti, nes niekas juose jau dabar nebegyvena, MASĖ tuščių butų ir namų stovi;
    - žinokit, TEN aš ir dirbu, ir užsidirbu, ir anglų kalbą kaip žmogus išmokau – jau žiūriu, BL*T, kad su akcentu lietuviškai kalbu.

    Ir taip toliau, ir panašiai. Tai va, žinokit… :D

    • mustangas

      Tai nori pasakyti, kad iš tų grįžtančių sumokėto PVM’o Lietuva ir laikosi?

    • Ant

      Geriausia komentuoti, kai pats nebuvai ir nieko nežinai. Aš dvejus metus Anglijoje praleidau. Ir kodėl reikia sakyti TEN? Gyvename vienoje žemėje, Londone ta pati saulė šviečia. Tiesiog tas žemės lopinėlis yra toliau nuo mano gimtosios vietos, nei Balbieriškis. Tik tiek. Visa likę tas pats. Tik atstumas.

  4. Pirmąja banga išvažiavo visi geri specialistai, kurie čia mažai uždirbdavo. O kai padarys progresinius mokesčius, išvažiuos ir tie kurie daug uždirba. Grįžta dažniausiai tokie, kuriems ir čia ir ten blogai…

    • “Pirmąja banga išvažiavo visi geri specialistai…” vagių nebent!

    • GUESSWHAT

      “gero specialistai, kurie čia mažai uždirbdavo”?:-) Tai kodėl jie mažai uždirbdavo, jei jau buvo tokie geri? Kas kliudė uždirbti geriau, būnant geriems?

      • mustangas

        Prieš išvažiuodamas dirbau trijuose darbuose. Vienas buvo pagal specialybę, kitiems dviems reikėjo besimokant gautų ekonomikos žinių. Nors geriausiai sekėsi dirbti pagal specialybę: produktas buvo velniškai geras ir pagal funkcionalumą ir pagal kokybinius parametrus pranoko užsieninius analogus, bet jį marketino ir pardavinėjo be smegenų ir abiem kairėm rankom, todėl įdėdamas mažiau triūso daugiau pajamų gaudavau iš kitų dviejų veiklos sričių. Kai atsirado galimybė dirbti pagal specialybę užsienyje viskas atsistojo į savo vietas. Už maždaug tą patį įdirbį gaudavau 18 kartų daugiau, nes tai ką sukurdavau buvo sėkmingai parduodama (apie salesman’ą, kuris galėtų parduoti kinų sieną kiniečiams ir Floridos apelsinus marokiečiams atskira kalba). Taip kad atsakymas į klausimą kas kliudė uždirbti geriau: žiopli bendradarbiai neatliekantys savo funkcijos darbe.

  5. mustangas

    Yra dar viena ypatybė, kuria pastebiu per paskutinius pora metų: požiūris į emigrantus keičiasi. Anksčiau laikyti išdavikais ir atsilupėliais jie pamažu tampa “mūsiškiais”. Bendruomeninė Lietuva plečiasi ir didėja. Tikiu, kad prezidentė priims integruojančias pilietybės įstatymo pataisas ir pabaigs tą teisinį marazmą savo laiku sukurta raudonsKūrių šaikos.

    Pats emigravęs aš žiūriu į reiškinį pragmatiškai, kiekvienas laisvas pasirinkti. Man darbo už mano įsivaizduojamą algelę Lietuvoj nėra (reiškia kad kažkas su mano kvalifikacija dirba ir užsidirba sau, savo šeimai, niurzgantiems darbabiržiams ir pensininkams) Pats darbo vietų irgi kol kas negaliu sukurti. Šiu metu man geriau ten kur aš esu, bet nuo to aš nepasidariau mažesnis lietuvis ir niekad neatmetu minties grįžti atgal. Realybė tokia, kad Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga ir ji pasirodo pasaulio rinkose konkurencinga. Vakarietiškų mokslų ragavę ekonomistai tą supranta. Maskavietiški ala Maldeikienė – ne. Tie ir toliau rypuoja kaip reikia Lietuvoj kažką gaminti (turbūt turi omeny didelius apčiuopiamus daiktus pvz: garvežius). Kažkaip kirba mintis, kad po stažuotės Taivanyje Maldeikienė nuo garvežių pereis prie plastmasės, bet vistiek norės gaminti.

    • Suris

      Tai tamsta esate labai neispruses ekonomikoje. Ten kur dabar esate, vietiniai ka nors gamina, jeigu taip galima issireiksti ir visa produkcija keliauja svetur. Jus kaip emigrantas tikriausiai nesate tos kurybines dalies veikejas, o greiciausiai ju supratimu pigus pagalbinis. Jus savo neisprusimu adedate pigiau sukurti pridetine verte konkurentui. O tai mane ,kaip kurianciam Lietuvoje ir konkuruojanciam su senojo zemyno korporaciju produktai erzina ir liudina. Taigi kol negaminsime cia vietoje tol niekas jums nepasiulys jusu isivaizduojamo atlyginimo.

      • mustangas

        Taip, aš esu pigus pagalbinis ir virtuoziškai valdau kopijavimo aparatą su e-mailo ir fakso funkcijomis. Nežinau ar aš sukuriu kokią pridėtinę vertę, bet konkurentų kopijavimo aparatų virtuozai manęs nei erzina nei liūdina, nes aš žiūriu savo darbo ir todėl darau jį gerai.

    • GUESSWHAT

      Ne tik vakarietiškų, bet ir rytietiškų mokslų ragavę ekonomistai ir net visai neekonomistai supranta, kad tamsta nusišneki, rašydamas “Realybė tokia, kad Lietuvos eksporto produktas yra darbo jėga ir ji pasirodo pasaulio rinkose konkurencinga”. Šiuokart paliksiu nuošalyje tą jos “konkurencingumą”, bet leisiu sau paaiškinti tamstai, kad eksportas yra tai, už ką gaunami pinigai, įplaukos. Deja, už emigrantus nei Lietuvos valstybės biudžetui, nei kam nors kitam (pvz. emigrantą išmokslinusiam univerui ar kolegijai ) juos priėmusi valstybė nesumoka.

      • mustangas

        Perskaičius Tamstos mintis beveik neabejoju kad Tamsta iš mano posto nieko nesuprasite. Pirmiausiai apie įplaukas: vien parsiunčiami pinigai 4 procentai BVP kasmet (aš manau, kad daugiau, bet toks skaičius statistikoje pateiktas). Emigrantai periodiškai griždami perka prekes ir paslaugas t.y. važinėja taksi, taisosi dantis, depiliuojasi, deginasi soliariumuose etc. Nuo viso to mokamas PVM’as. Mokamas pinigais, kurių kilmė ne vietinė. Sprendžiant pagal savo apsilankymus tai būtų apie 2000Lt per metus per apsilankymą šeimai arba 500Lt žmogui.

        Yra ir dar vienas įšlaidų šaltinis, kurį susikuria valstybė prisiimdama krūvą nereikalingų įsipareigojimų pvz: bedarbio pašalpos, nemokamas gydymas ar mokslas. Tamsta neturėtumėt turėt iliuzijų, kad Jūsų darbo vietoje niekas nepasikeistų tiems pusei milijono emigrantų grįžus atgal. Nemanau kad jiems staiga sugrįžus darbo vietų padaugėtų. Tamsta tikrai sėdėtumėt sau vidury eilės prie darbo biržos ir siurbtumėt pašalpą iš maždaug tokio paties dydžio biudžeto kartu su kitais puse milijono likimo brolių ir sesių. Grįžę taip pat sukurtų įtampą valstybės finansuojamoje infrastruktūroje: gydytojai turėtų aptarnauti daugiau ligonių, mokyklose išsipūstų klasės etc. Viso to dabar nėra ir tai teigiamai veikia biudžetą ir konkrečiai Tamstą.

        Pratęsiant Tamstos pabėdavojimus apie išmokslinimą norėčiau priminti, kad už jį sumokėjo tėvai per mokesčius, na o jeigu visdėlto reikėtų grąžinti, tai pagal panašų principą gal reikėtų paimti ir iš filologiją ar ekonomiką nemokamai baigusių kasininkių ar teisę baigusių elektronikos parduotuvių vadybininkų, kurie nei dienos nedirbo pagal jiems valstybės padovanotą specialybę.

      • Ant

        Bet kažkodėl NBA žaidžiantys kapšininkai Lietuvos didvyriai, o užsienyje prie staklių stovintys jau išdavikai. Kuo nusipelnęs koks kamuolio varinėtojas, kad ir tas pats Ilgauskas, kuris nė minutės nežaidė Lietuvos rinktinėje? Jie lygiai tokie patys emigrantai, bet kažkodėl šlovinami. “O, Sabonis ir Marčiulionis NBA žaidė, o, kaip šaunu.” – Ir kame tas šaunumas? Kad jiems mokėjo milijonines sumas ir jie galėjo senelių namams kelias kėdes su ratukais nupirkti? Aš irgi nupirkčiau, jei man Morrisons būtų milijonus mokėjęs. Bet kai dirbau už minimumą, tai esu Lietuvos priešas.

        • nu kurwa, kurwa… Ilgas tikrai žaidė už LT nacionalinę komandą. atrankos varžybose į EČ, oficialiose na… kodėl negalite pagūglinti, žiopliukai? taip ir gimsta “urban legends”..

  6. RammyJuice

    Mustangas, kurti kažką apčiuopiamo, kas generuoja pinigus į šalį ir konkuruoja užsienio rinkose iš savęs nėra blogai, nes visa šalis biochemikai, lazerių gamintojai, programuotojai ir ekonomistai tikrai nepribus. Ir Švedijos, ir Danijos, ir Suomijos pavyzdžiai (kurie priešingai nei Norvegija sėdi be naftos), gan puikiai tą iliustruoja.

    Blogai yra susikoncentruoti TIK ties gamyba, kaip daro Maldeikienė, ir palaidoti aukštos pridėtinės vertės sektorius.

    Tipo… duonos gabalą bent pačiupinėsi, o ką čia kažkoks studentas facebooką kažkokį sukūrė. Aha, tik kad duonos gabalą parduosi už 3.50 Lt, o facebooką už 1,000,000,000 dolerių.

    • mustangas

      Viskas labai gerai, bet problema tame, kad visos tos šakos reikalauja aukštos kvalifikacijos darbininkų (kolegijų absolventų ar universitetinių šešetukininkų). Jų trūksta visur, o su ~40 proc. darbo jėgos apmokestinimu Lietuva nėra pati konkurencingiausia. Be to gamyba reikalauja daugiau lėčiau besivartančio apyvartinio kapitalo, kuris irgi Lietuvoje neauga ant medžių. Mano nuomone bent šiame etape paslaugos perspektyviau.

      Sprendimus deja priima pagal raudas runkelių, kurių aukščiausia kvalifikacija krovikas.

      • Paulius Žuvyčius

        Turbūt norėjai pasakyti: daugiau ir lėčiau besivartančio kapitalo. Kalbant apie paslaugų sektoriųtai reikia apibrėžti irgi koks tas paslaugų sektorius, nes tarkim kirpėjas labai didelės pridėtinės vertės nekuria skirtingai nuo tarkim architektų kurie gali savo paslaugas parduoti užsienio klientams dirbdami Lietuvoje.

        Sprendimų priėmėjai (bent jau dabartiniai) yra myžniai įsikandę atstovavimo paprastam žmogui maldą. Su savo tryda ir neryžtingumu, trypčiojimu vietoje jie visiškai neatstovauja manęs – paprasto žmogaus :) (nors už juos ir nebalsavau).

        • mustangas

          Be tamstos paminėtos architektūros kita iš paslaugų srities: laivų, lėktuvų (garvežių irgi) remontas ir aptarnavimas, call centrai, medicinos paslaugos, gerontologiniai centrai (senelių namai), buhalterija, finansų valdymas. Jei reikia veikiančių pavyzdžių: nuvažiuok į Druskininkus tskant derindamas malonumą su reikalu ;)

          Bet kokioje valstybėje runkelių (tolerastiškai: paprastų žmonių) visada bus daugiau. Valdžios vyrams svarbiausia anuos įtikinti, kad tai ką jie nusprendžia naudinga būtent jiems. Veikia visur. Įskaitant Baltarusiją. JAV pavyzdžiui visi džiaugiasi kai jiems pažadama darbo. Lietuvoje kai pažadama pinigų.

  7. Vyvy

    statistiką kaip lazdą šuniui visada galima rasti.. galime kiekvienas savaip emigracijos mastą išsivesti. kur kam patogiau..

    skaičiuoju pagal savo amžiaus grupę – giminėje. pradėkim nuo brolių seserų. šeimoje užaugome tryse. dabar amžiaus vidurkis 30m. du anglijoje 1 čia. baisus proecentas.. 66%

    skaičiuoju pusbrolius-puseseres. turiu jų 15-ka. du amerikoje, 1-velse, 2-anglijoje. vėl klaikus procentas 33%

    dar galėčiau paminėti, kad išvyko tiek aktyviausi, su didžiausiom ambicijom. bet čia kita tema

    • RRR

      Turiu 1 brolį, kuriam labai neblogai sekasi gyventi Lietuvoje (aš irgi labai nesiskundžiu) (0 procentų). Pusbroliai-puseserės-8, 1 iš jų Airijoje. (12,5 procento). Mėgstu pakeliauti (Europa, Azija, Afrika (ne Egiptas, nors ir ten vieną kartą buvau-bet tik kad istorinius paminklus pamatyti), bet turbūt esu vienas iš paskutinių lietuvių dar nebuvusių Londone ir apskritai UK. O to priežastis-paprasčiausiai neturiu artimųjų ar artimų draugų (ne šiaip pažįstamų), pas kuriuos galėčiau apsistoti (už viešbučius aš jau geriau egzotiškesnių šalių piliečiams pamokėsiu:) Tai dabar net laukiu kol kada kas iš “savų” emigruos i Londoną-bus galima pigiau apžiūrėti, bet kažkaip artimiausiu metu nieks neplanuoja…

  8. trolis

    kuo didziuojiesi parazite? per ketverius konservat-liberal-nacistu valdymo metus oficialiai nuvaryta nuo Lietuvos 220,000 jos gyventoju. Stalinui tokiu rezultatu nepavyko pasiekti per 12 metu.

    • Ant

      Nuvaryta, ar savo noru išvyko? Žmogus ieško kur geriau.

  9. jaivana

    ko visi nesutariat,gyvenam ten kur geriau. As jau 8metai esu ta vadinama emigrante,bet dar nekato nesigailejau padariusi si sprendima,daug dirbu,gerai uzdirbu ,seimai ir giminems padedu,moku mokescius,todel nereikia moket gydytojams o ir vaistai cia nemokami.Tad jei dar karta reiketu rinktis tarp lietuvos ir emigracijos sprendimas butu lygiai toks pat,o kas tingi dirbti-lai sedi ir komentuoja kur geriau xxx

  10. troliui

    esu labai korektiskas, taciau negaliu susilaikyti tamstos ( supuvelio runkelio) dar nepavadines ir idiotu. jei zmones patys isvaziavo kur geriau jiems moka ar jie ten gauna geresni isilavinima, tai yra nuvarymas nuo lietuvos?
    tai gal tada ir taip: kai zmogus is gimtojo kaimo isvaziuoja i vilniu, baigia tarkim, teise,dirba advokatu, solidziai uzdirba, tai jau yra isvarymas is gimtojo kaimo, nuvarymas nuo zemes? Kubyyyylius, kad ji kur, kaltas, ane?

  11. Pikc

    Damn. Jei emigracija virsta imigracija – bėgu pirkti kulkosvaidžio. Kur geriau jį pastatyti – oro uoste ar ties Kalvarijų muitine ?

  12. j

    zinot, anksciau idomiau buvo. na, vos 10 metu atgal, pvz. jei kazkas isvaziuodavo, budavo originali priezastis. ar bent jau konkreti – gavau darba, au-pair, work&travel usa, istojau studijuot, istekejau uz uzsieniecio ar vedziau uzsieniete. man iki siol likus ta emigracija kiek romantiska.
    o dabar kai pasakau, kad sesuo gyvena ispanijoj, kaskart (kiekviena miela karta) isgirstu “humora”: “apelsinus skina?” o is tiesu ji isvaziavo i doktoranturos studijas ir nebegrizo, toliau ten pletoja savo moksla. LT tokiu galimybiu nera.
    na, nieko as cia naujo nepasakau, bet turiu omeny, kad vieniems rekt, kad kitur geriau paest gauna, o kitiems saukt, kad tulikus jie valo, jau kaip ir turetu pabost. yra juk ir kitokiu emigracijos priezasciu, ne tik “aukstesnis pragyvenimo lygis”.
    man tai tokia statistika idomesne butu – kiek pagal specialybe emigravo, o kiek – dirba visiskai ne savo srity?

    • Pikc

      Sąvininkiškas mentalitetas, nieko nepdarysi, bazinis instinktas. Žmogus laikomas pagrindine vertybe, per karo žygius kaip vertingą daiktą žmonės parsivarydavo vergų-vyrų, vergų-moterų.
      Sovietijoje pasistatė geležinę sieną ne šiap sau, dėl abstrakčių ideloginių nesutarimų su Vakarais. Buvo reikalingos darbo rankos.

      Tie, kurie išvažiuoja dirbti kitur, kuria gerovę ten, kitur. Ir patys sprendžia, kiek išleisti savo gimtinėje. O kolektyvinis protas, bendruomenė, banda, proletaras, išlaikytiniai, buduliai, šeimininkai to nemėgsta. Nes tu nebeišlaikysi jų.
      Tai toks sunkus klausimas. Paliekantis komandą niekada nebus mėgstamas geriausiu atveju. Bet žmogaus laisvės principas sako, kad žmogus laisvas dirbti ten, kur jam norisi. Na va tegul valstybė, tas kolektyvinis protas, ir suka smegenis, kaip išlaikyti savo piliečius. Tik prašom be geležinių užtvarų. Gali nors užpakalį bučiuoti, jei tai padės.

  13. Lina

    kur gi ne. Gyvenu provincijos mieste, pilna ir jaunimo ir vaikų. Ir tikrai daug grįžusių, planuojančių grįžti ir nesiruošiančių išvažiuoti.

Leave a Reply

*