HMV ilgos istorijos galas: nes muzikos parduotuvių modelis mirė

Atsimenu, kai prieš kurį laiką Vilniuje užsidarė Bomba, paskutinė specializuota CD parduotuvė (šiais laikais kompaktus galima nusipirkti nebent prekybcentryje, kur jie gražiai išdėlioti: Lietuviška Muzika, Rusiška Muzika, Užsienio Muzika*), man pačiam tai atrodė kaip šioks toks Vilniaus provincialumo rodiklis: blemba, Europos sostinė, o negali nuėjęs į bricks and mortar parduotuvę nusipirkti Katy Perry, One Direction arba Taylor Swift kompakto**.

Dabar (tiksliau, sausio 15 d.) pamatėme, kad Lietuva tiesiog šiek tiek pirmavo. Davė dubą HMV, didinga ir sena Britanijos įrašų kompanija, pardavinėjusi šimtais milijonų vinilus, kompaktus ir DVD, dar prieš keletą metų turėjusi 2 mlrd. svarų (tai būtų apie 9 mlrd. litų) apyvartą per metus, su logotipu, kurį žinau nuo vaikystės: žiūrinėjau kolekcinę Antano Šabaniausko plokštelę su HMV etikete – tada šuniukas buvo piešiamas ne siluetu, o realistiškai, ir buvo parašyta His Master’s Voice – pilnu variantu, kurį paskui sutrumpino (ne iš gėdos prieš beviltišką pavadinimą, kaip Lucky Goldstar, kai pasikeitė į LG, bet turbūt tik dėl trumpumo, kaip Marks & Spencer patapo M&S).

Nepaisant to, kad daugelis tiesiog netikėjo, jog toks didžiulis verslas gali tiesiog baigti gyvenimą – su savo šimtais parduotuvių ir tūkstančiais darbuotojų, parduotuvių lentynomis ir pamėgtu jausmu peržiūrint dešimtis kompaktų ir nusipirkant kelis, nors ir suvokiant, kad jie labai brangūs. Seniai seniai, kai išvažiavau gyventi į Angliją, 1995 metų spalio 3 d. nusipirkau Mariah Carey Daydream Londono centre jo išleidimo dieną, už absurdiškus pinigus, atrodo, £16,95 – tais laikais, kad svaras kainavo apie 6,50 Lt. Albumas nieko gero (gal kokius du kartus ir klausiau), bet pats jausmas: nusiperki išleidimo dieną***. Like, wow.

Žinoma, šių laikų pinigais tai būtų kokie £30 už albumą. Kosmosas. Niekas tokių pinigų nebemoka už kompaktus. Niekas ir £5 nebemoka, beveik niekas. Tame ir problema. Fizinę, apčiuopiamą muziką galima buvo pardavinėti, kai žmonės buvo mokėdavo tokius kosminius pinigus – tos absurdiškos sumos užtekdavo užmokėti ir už pavogtus iš lentynų kompaktus (nuo 5% iki klaikių 12% visų prekių lentynose buvo pavagiamos), ir didžiulių parduotuvių nuomai geriausiose miestų vietose, ir pardavėjams, kurie ne tik skenuodavo kodą ir perbraukdavo kortelę ir įdėdavo į plastikinį maišelį – dar mano jaunystėje Anglijoje, 1995, 1996, 1997 metais būdavo pilna jaunų žmonių prie kasų, kurie žinojo pusę repertuaro, kuris buvo jų parduotuvėse.

Baisų smūgį kompaktams trenkė Amazon.com, o iš tikrųjų dar ir iki jų tokios internetinės prekybos kompaktais kompanijos, kaip CDnow.com, kurios suėdė sultingiausius antkainius, o paskui žmonės pradėjo muziką tiesiog imti arba pirkti internete ir klausytis iPoduose, ir iš esmės tuo viskas ir baigėsi.

Įstabu tik, kad agonija tęsėsi taip ilgai, bandant pardavinėti vis daugiau žaidimų, filmų, marškinėlių, knygų, puodelių – ko tik nori, tik ne diskų. Diskams vietos parduotuvėje vis mažėjo.

Man lieka keli šimtai susipirktų kompaktų, jiems – keli tūkstančiai mano išleistų svarų, ir dar aš turėsiu prisiminimus apie daug laiko, praleisto naršant ir žiūrinėjant, ir nustebus randant kažką, ko tikrai negalvojai, kad jie gali turėti lentynose, nes tai įdomu tik tau pačiam.

Nesigailiu, kad taip išėjo, nes tai natūralu: parduotuvė negali gyventi iš kažko, ko niekas nebenori pirkti. Bet tai, kas pagaliau atsitiko muzikos parduotuvėms HMV, tik parodo, kad nieko amžino tikrai nėra.

2013 metai, prasidėję popierinio žurnalo Newsweek išėjimu, tikriausiai atneš dar kitų technologijų saulėlydžių. Pavyzdžiui, vis dar galima nusipirkti naują rašomąją mašinėlę (ne antikvariate). Beveik neįtikėtina. O jau ką kalbėti apie faksus, kurių yra dargi ir pasirinkimas. Tebeparduodami bendroje prekyboje (ne ultra-specializuotose parduotuvėse) ir kasetiniai magnetofonai, nors kasečių su muzika reikėtų ieškoti nebent Armėnijoje ar Afganistane.

Popierinės knygos dar gyvens kurį laiką: nors JAV ir Britanijoje jų rinkos dalis jau didelė, žemyninėje Europoje elektroninės skinsis kelią dar ilgai: net Vokietijoje jos užima, įvairiais vertinimais, tik nuo 10% iki 14% rinkos, o, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Nyderlanduose – vos 1-2%. Lietuvoje turbūt tai būtų 0,1% ar dar mažiau.

Nors e-knygų pardavimas labai smarkiai auga ir proporcija popierinės vs. elektroninės keičiasi kasmet, būtų naivu teigti, kad tokia dinamika pasiliks ir toliau, kol popierius bus visiškai nugalėtas. Pakanka prisiminti, kaip buvo prognozuota, kad televizija suvalgys ir sunaikins kino teatrus per kelerius metus, geriausiu atveju – per dešimtmetį. Su dabartine TV žiūrėjimo dinamika, kad tik neišeitų atvirkščiai.

* Nes rusiška tai jiems ne užsienio, suprantate.

** Labai prašau, nesivarginkite su informacija, kad muziką galima nusisiurbti arba nusipirkti internete, o taip pat su pastabomis apie čia pateiktus muzikos pavyzdžius. Nors, bendrai, jeigu norite, tai rašykite.

*** Žinoma, būtų buvę geriau, jei būčiau galėjęs nusipirkti išleidimų dieną kažką iš visiškos jaunystės, gal Depeche Mode Black Celebration, bet aš nebuvau Anglijoje 1986 metais.

44 Komentarai

  1. Man labai įdomu Anglijoj – kompiuterinių žaidimų parduotuvės. Jų daug, jos visada pilnos ir panašu, kad niekur nežada kol kas trauktis.

    Lietuvoj išvis tokių nėra, na gal tiksliau nesu matęs, o čia – ištisi tinklai.

    • shookees

      O kokios kainos tokiose kompiuterinių žaidimų parduotuvėse? Galbūt ten naudojama kokia savotiška paslauga?

      • Kainos kaip ir visur kitur, bet taip pat yra naudotų žaidimų rinka. Superka tavo žaidimus ir gali pirkti kitus naudotus. Kas daug pigiau.

        • kaimietis

          uzilenks ir jos. sekancios kartos zaidimu konsoles gal dar tures blu-ray, bet veliau bus tik download.

          dabar sias parduotuves gelbsti antrine rinka, perki parduodi naudotus diskus. tai nepatinka nei sony, nei ms, nei ea. jei nebus disku, nebus ir antrines rinkos

          • kaimietis

            ps blockbusteris irgi uk uzsilenke, love film, netflix nukonkuravo.

            dar nesuprantu, kaip blockbusteris to pacio download ar online streaming nedare/nereklamavo. cia tas pats kaip ir kodak.

          • Vytautas+

            (1) Analitikai sako, kad ir konsolės užsilenks. Dominuos PC via Steam žaidimas. (2) Didžiausia problema yra ne perki–parduodi principas (nes perpardavimas, duokdie sudaro kelis peocentus problemos. Problema yra neraliuojamas piratavimas, kuris mažų mažiausiai 2/3 pelno pradangina; ir būtent čia yra viso entertainment’o pasaulio problema, tiek žaidimų (kurie dalinami už dyką, vietoje 50€), tiek filmų (e.g. Cloud Atlas , p2p tinkluose pasirodė beveik tuo pačiu metu kaip ir kinoteatruose), tiek įv. serialų ar muzikos.

            (3) Apskritai didžioji dalis populiacijos nelabai supranta ką reiškia muziką (ar kitą digital media) pirkti, ir nuoširdžiai mano, jog siūstis ją yra ne tik, kad normalu, bet dar ir pagirtina (priedangai naudojama populiari miskoncepcija: „/…/ taigi aš ne vagiu, o dalinuosi“).

          • Asas

            Esmė tokia, kad piratavimas yra visiškai normalus reiškinys ir pasibaigus vinilinių plokštelių ie audio kasečių laikams taip darys didelė dalis populiacijos (o kokybei neišranki dalis išvis žiūrės youtube).

            Ir nieko muzikos leidėjai bei žaidimų kūrėjai nepadarys bandydami išlaikyti senąjį verslo modelį kai už CD mokėdavai 50 Lt, nes kitaip gauti negalėdavai. O jei bandys žlugs kaip tas pats HMV.

            Muzikantai turės užsidirbti iš koncertų (įrašus naudodami daugiau kaip reklamą), žaidimų kūrėjai iš online žaidimų ir dar gal kokių nors specialių funkcijų (nors jie, norėdami gali iš principo juos kurti tik konsolėms, taip prisirišdami klientą), muzikos leidėjai išvis pasmerkti žlugti ir dauguma jau dabar gaivaliojasi agonijos traukuliuose, bet jiems taip ir reikia. 😀

          • Vytautas+

            Piratavimas yra lygiai tiek pat normalus reiškinys kaip ir vagystės (e.g. turto, pingų, you name it), tai čia ir arkliui aišku. Bet paprasti protai to nesupranta (o gal nenori suprasti? bet greičiausiai paprasčiausiai kvailu šioje sferoje būti patogu, ypač finansiškai).

          • Asas

            Kaltinimas „piratavimu“ yra kaip vienuolynų perrašinėtojų piktinimasis spausdinta spauda dėl kurios niekas iš jų nebeperka brangių knygų, o gauna iš kitur pigiau.

            Tas pats ir su muzika. Niekas nebenori pirkti per daug brangių CD, kurį paskui perklausysi porą kartų ir numesi į lentyną. Kiti muzikos perdavimo būdai kol kas juda per lėtai (nors JAV iTunes padarė savotišką revoliuciją) nišą užpildo piratai (kaip tokie patys piratai, kurie sovietmečiu gamino namudarbius The Beatles vinilus). Kai muzikantai ar persitvarkę leidėjai internete paleis mp3 dainas po litą ar 50ct už dainą piratavimo neliks kaipmat, nes piratavimo opportunity cost (nemalonus jausmas darant „nelegalų“ dalyką ir t.t.) taps mažesni už dainos kainą.

            O kol leidėjai negali atsisakyti savo pasenusio verslo modelio su brangiais fiziniais CD ir eina bankroto link, kaip koks Kodak’as su savo juostelėmis nišą užpildo piratai ir jie klestės kol kas nors nesumąstys to pateikti legaliai, mokamai ir prieinamai.

          • Vytautas+

            (1) Apie fiznines laikmenas nerašau, nes tai jau yra off topic’as kalbant apie piratavimą. Viskas jau gerą laiko atkarpą yra skaitmeniniu būdu platinama. (2) Opportunity cost čia apskritai nevarijuoja, kadangi piratavimas per se neegzistuoja* – tai yra dalybos. Interneto vartotojai paprasčiausiai dalinasi. O visi tie corporate greed, profit maximization bullshit yra tiesiog side-kick’ai pozicijoms sutvirtinti ir apglušinti oponuojančius**. (3) Jūs kalbate tik apie bloguosius milžinus, o ką daryti INDIE dev’ams? jei rašysi atvirai platformai, tai sekančią dieną po release’o, tavo prekė jau TPB bus (jeigu populiaresnė prekė, tai jau po kelių minučių, kaip e.g. lietuvių Pixelmator’ius ir niekam nepasiskūsi – vyksta dalybos tarptautiniu mastu). Vienintelė patraukli platforma dabar yra iOS, nes susibūrę unikalūs (perkantys (!)) vartotojai ir sukurta closed garden pincipu veikianti muzikos ir programų diegimo sistema.

            * Piratų ir jų apologetų akyse žinoma.
            ** + avims tie socialistiniai lozungai kaip opiumas (toli pavyzdžių ieškoti nereikia)

      • Aš tai kai žaidimais niekad ypač nesidomėjau, tai galiu tik nukreipti pažiūrėti, ką parduoda tas pats Amazon:
        http://www.amazon.co.uk/PC-Video-Games-Consoles-Accessories/b/ref=sa_menu_cvg4?ie=UTF8&node=300703

    • Romanas

      Kaip tik šiandien užėjęs į GAME galvojau apie juos HMV dūbos davimo kontekste – žmonių tikrai pilna, ir dar nuolat tenka eilėje pastovėt, kol mamytės ir tėveliai atžalom superka Nintento 3DS žaidimus už 30+ svarų. Bet čia matyt groja kitoks dalykas – žaidimus nusipirataut visgi reikia gerokai daugiau pastangų negu muziką (ypač jeigu turi kokį XBOX’ą ar pleisteišiną) ir galų gale nebeapsimoka (be to, atsižaidus dar galima gražint ir atgaut dalį sumos).

  2. ambra

    Perfrazuojant žinomą posakį: Future – non penis, in manus non recipe:) Puiki analizė. Atsargi griūties prognozė. Bet, įvertinant naujas į duris besibeldžiančias technologijas, viskas tas grius žaibiškai.

  3. Pastoras Maldonado

    Paredaktoriausiu kiek: „Popierinės knygos dar gyvens kurį laiką: nors JAV ir Britanijoje jų rinkos dalis jau didelė…“/ „jų“ tai suprantama e-knygų, bet iš sakinio atrodo, kad popierinių.

  4. Karvė

    Muzikos bomba vis dar turi vieną parduotuvę Vilniuje, Jakšto ir Goštauto gatvių kampas.

    Aivarai, muziką nemokamai gauti gali kiekvienas netingintis, o konsolių žaidimų nors parsisiųsti nemokamai ir yra, juos pasileisti vis dar reikia tam tikrų techninių žinių, ir netgi dažnai investicijų į profesionalo nulaužimą technologiškai modifikuojant konsolę (garantija tada irgi nuplaukia). Žodžiu, žaidimai turi nepalyginamai geresnę apsaugą.

    • Ecka

      Karve? Tu kada ten paskutini karta buvai? Tos pardos jau simtas metu ten ner

    • Mažas netikslumas ir šitam komentare, ir pačiame straipsnyje: vietoje paskutinės Muzikos Bombos ant Jakšto ir Goštauto kampo atsidarė imuzika.lt parduotuvė.

      Įdomu, kaip jie jaučiasi, eidami į vis mažėjančią rinką.

  5. nagonas

    šiaip su ta mariah carey, galima sakyti, atskleidei pasauliui savo vidinio pasaulio gilumą.

    • Jezau, aš labai pergyvenu dėl jūsų vertinimo apie mano vidinį pasaulį.

    • adsgregae

      po kokių poros metų Užkalnis turbūt pripažins kad ir Gazmanovas jam nesvetimas 😉

  6. Ingrida

    Taigi, žinia apie užsidarančią Virgin pardę Eliziejaus laukuose, kuri dirbo velniškai ilgai ir todėl net vėliausiai atsiboginęs į Poryžą ir išėjęs pakvėpuoti Laukais, kurių oras kažkiek ypatingas, visada galėjai nusipirkti ką nors naujo ar priešingai – kokių „kapų naujienų“, ir mane nuteikė panašiai

  7. mantas

    Bet ir smagu. Kas jau spėjo užgyventi kompaktų kolekciją, galės pasididžiuodamas puošti jais savo antikvarinių namų antikvarinį interjerą su vis didesniu ir didesniu pasididžiavimu. Kad tik grot ant ko būtų

  8. Baronas

    Dar UK uzkale langus Jessops, foto prekiu tinklas. Dirbo irgi turbut nuo juosteliu atsiradimo. Neisgelbejo ir persiorentavimas link skaitmenos.

    • Jessops beviltiškai bandė būti „centre of expertise“, bet matyt bandymai pateikti spuoguotus paauglius ir pavėpusias chavettes kaip „konsultantus“, kurie man paaiškins ką nors apie parduodamus overpriced objektyvus, nebuvo įtikinami.

      • Ant

        O kada Jessops užsidarė? Aš spalio mėn. palikau Angliją, tai jie dar veikė.

        • Ant

          Galite neatsakinėti, jau pasiskaičiau internete. Aš Manchesteryje dvejus metus praleidau, tai per tą laiką ne viena parduotuvė užsidarė. Pilnas miestas apleistų pastatų, gal čia pas juos krizės pasekmės tokios? Londone nemačiau tiek daug apleistų pastatų. O gyvenamųjų namų apleistų, tai vaje vaje, kiekvienoje gatvėje.

  9. Dėl savo namų lokacijos turėdamas tik mobilų internetą ir prekybcentryje neseniai ieškodamas kelių DVD tuščiame DVD skyriuje galvojau šia tema…

  10. Gerasirdis

    Dėl elektroninių knygų ateities- nebūčiau toks tikras. Kindlę turiu, bet paskutinė mano pirkta knyga buvo popierinė. Kaina- beveik tokia pati kažkodėl (e-publikuotojų godumas beribis- kurgi dingo pažadai apie „passing the cost benefit onto consumer“?), bet elektroninė knyga turi esminių trūkumų. Skaityklę baisu palikti and stalo traukiny einant į tualetą, taigi esi priverstas tampytis kaip katė su pūsle. Su popierine knyga būtų paprasčiau- tie, kas vagia, tokių knygų kurias skaitau aš, neskaito. O be ir potencialus nuostolis kur kas mažesnis. Elektroninės knygos taip lengvai nepaskolinsi draugui, kuris (turbūt saulės smūgio paveiktas) nusipirko ne kindlę, o kobą. O aš mėgstu skolinti draugams knygas, kurios man patiko.

  11. ibrahim

    dabar suabejojau: gal esu visiskas marozas, sovietofilas. kalvariju (dzerzinskio) turguje buvo toks kioskelis .ten as per kokius 10 m susikomplektavau ispudinga kolekcija. Be jokio ten liube, aliuku. Elitiniai dalykai, kuriu nenusipirksi jokiose bombose. tam kioskelyje as sutikdavau lietuvos muzikiniame pasaulyje daug zinomu ir kietu vardu. klausimas bukas toks: ar mane reiktu teisti, jei neturiu jokiu galimybiu isigyt savo megstamu dalyku, ju neplatinu ir netirazuoju, o pats vienasd ziaugiuos. rimtas teisininkas to neisaiskino, al cia esama visaziniu?

    • Tamstai reikia ne rimto teisininko, o pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

  12. Gabe

    Aciu uz gera straipsni. Neziureciau i viska taip pesimistiskai. Man atrodo, yra tokie dalykai, kuriuos isradus nelabai imanoma labiau patobulinti – pvz, knygu spausdinimas, garsu ir vaizdu irasymas. Karta israsti, jie gyvuos amzinai, keisis tik formatai ir su jais susije asmeniniai ritualai, kaip pvz sestadienio popietes praleidimas rausiantis irasu parduotuveje. Tokio masto kompanijos kaip HMV is mainstream’o pasitrauks i gilia nisa, bet tikriausiai tebegyvuos specializuotos irasu parduotuveles (zinau, megstamiausias zodis greta viesbutuko ir restoranelio. Lotuliukas.), kuriose, jei vis dar idomu, galima ateiti pasiknisti. Netoli mano namu ko gero jau 7 metus veikia viniliniu ploksteliu parduotuve ir kol kas nerodo jokiu merdejimo zenklu. Beje, greta vinilu ten pastaruoju metu stipriai pleciasi CD ir DVD lentyna. Sitiek dalykai nueina i nisa, kadangi ir jais besidominciu zmoniu, galinciu ir norinciu tam leisti pinigus yra mazuma. O mainstrymas ramiai sau pumpuoja is interneto muzika, filmus ir zaidimus,nesigilindamas ir jokius ritualus ar kokybe.
    Su e-knygomis irgi panasiai. Manau, ju rinka stipriai plesis, bet tai nereiskia kad spausdintos knygos isnyks. E-knygos labai palengvina gyvenima praktine prasme – pvz, studijuojant nuotoliniu budu, ar siaip darbe juk daug patogiau tureti visus dokumentus e-formate, ieskoti literaturos e-bibliotekose, uzuot tampiusis su savim kruvas segtuvu, taciau gera knyga skaityti daug maloniau ‘gyvai’.
    Mano pacios atveju – gyvenu mazam bute, kuris ir taip jau uzverstas knygom (tiesa, gerom – medzioju retas knygas, kaupiu asmenine biblioteka). Taciau kai reikia ‘quick read’ ar siaip pasieskot kokios literaturos, jau matau kad mano samsung galaxy tablete man nepamainoma.
    Beje, siek tiek nejauku darosi pagalvojus, kad is esmes musu visas kulturinis video ir audio paveldas, nors ir perkeliamas i skaitmenini formata ir neva apsaugotas nuo gaisru ir kitokiu fizinio sunaikinimo formu, is esmes lieka labai trapus, nes priklauso nuo vis greiciau besikeicianciu technologiniu standartu ir elektros. Neturint kasetinio VHS grotuvo nepaziuresi filmo, sukurto dar tik pries 20 metu. Tuo tarpu vis dar gali perskaityti knyga isspausdinta pries 300 metu. Vienas didelis elektros ‘black-outas“ ir lieki prie zvakes ir… knygos. Nes visi kiti info-mediumai yra nuo elektros priklausomi prietaisai.
    Idomi knyga sia tema – Umberto Eco ir Jean-Claude Carrier diskusija ‘This is Not the End of the Book’. Gero sekmadienio!

    • Pikc

      >Neturint kasetinio VHS grotuvo nepaziuresi filmo, sukurto dar tik pries 20 metu

      Iš esmės, padidėjo gyvenimo tempas. Seniau turėdavo praeiti dešimtmečiai ir šimtmečiai, kol tekstai tapdavo nebeskaitomi.
      Bet tapdavo, šriftai, raidės ir pati kalba greitai keičiasi. Pamėginkime paskaityti neadaptuotus lietuviškus tekstus iš kokio XVI amžiaus.
      Filosofiškiau žiūrint, dėl to nereikia labai pergyventi. Senieji kūriniai gyvena kitų kūrėjų darbuose, jie padarė įtaką, ir jų misija beveik baigta.

  13. Donatas

    O aš nebūčiau toks pesimistas – manau, kad CD ir DVD išliks. Kaip aukščiau sakė Gabė, pasitrauks į nišą, o tie kurie turi šimtų ar tūkstančių CD kolekcijas toliau jais mainysis, pirks parduos ir pan. Pažiūrėkite kas darosi su vinilais – net Vilniuje atsidarė specializuota parduotuvė. Prieš keletą metų kažkur teko skaityt, kad vien Britanijoj jų pardavimai per metus išauga apie 10proc. nežinau ar tai tiesa, bet jei būtų priešingai, naujausio Lana Del Rey albumo, vinile nebūtų. O jei tokie popsistai spaudžia plokšteles, reiškia rinka, ir rimta, tikrai yra. O atrodo, toks sušiktas formatas. Kažkas panašaus atsitiks ir su CD.

    • Ant

      Na, taip, vienais metais pardavė 10, kitais 11 vnt., va ir 10% augimas per metus. CD niekas neperka, pirks mat kas vinilus.

      • Patikėk manim, perka ir dar kaip :) Ir naujus vinilus vėl spaudžia, nes perka žmonės.

        • mustangas

          Spaudžia dėl to, kad vinilo karta tapo įperkanti. Kai ji išmirs niekas jų nebepirks.

    • Mindaugas

      CD, DVD ir BluRay dar keletą metų laikysis, bet kuo toliau, tuo labiau trauksis į nišą, kur dabar yra vinilas. Kiek spartus bus tas traukimasis ir kurioje vietoje stabilizuosis – priklausys nuo globalinės interneto ryšio plėtros (gyvenant šalyje – pasaulinėje interneto spartos lyderėje mums sunku įsivaizduoti, bet dar ne visur taip yra – ir nereikia Angolos, štai ir gerb. Dr. rašė, kaip netikėtai gali ištikti internetinė sausra kokioj nors civilizuotoje Italijoje) ir kaip sparčiai didieji copyright holderiai susitars, suraišios juridines uodegas ir visa jėga pereis prie downloadable ir streaming turinio.

      Donatai, dėl vinilo – nors aišku neteisūs tie, kas skelbia jį mirus, visgi tai produktas, kurį palaiko tik tradicija ir prestižo aureolė – pagrindiniai naudotojai liko audiofilai ir profesionalūs DJ, taigi žmonės turintys svorį muzikos pramonėje (vieni – nes formuoja skonį, kiti – nes gali įrangai ir įrašams išleisti penkia- ir šešiaženkles sumas). Vinile pasirodo šokių ir elektroninė muzika bei džiazas (tradicija), klasika ir tie nauji albumai, kurių planuojami pardavimai yra 6 nulių zonoj. Visgi vinilas yra verslas jau tik formaliai: užpernai UK (kuri, priminsiu, yra trečia pagal dydį muzikos rinka pasaulyje ir pirma – Europoje) buvo parduota 86,2 mln. vnt muzikinių CD ir ir 0,389 mln. vnt vinilo plokštelių – ir tai turint omeny, kad CD pardavimai septintus metus iš eilės krenta, o vinilo šiek tiek auga. Visvien tai 1 plokštelė 222 parduotiems kompaktams…

    • Jurgis

      O neseniai „Svobodos“ džiazo valandėlių vedėjas nusiguodė, kad iš jo turimos 4500 kompaktų kolekcijos jau pusė sunkiai skaitoma ar nebeskaitoma.
      http://www.svoboda.org/content/article/24877386.html

  14. Tomas
  15. Petras

    Pabandžiau surasi, kur legaliai iš lietuvių nusipirkti lietuviškos mp3 muzikos . Absurdas, bet turiu pasakyt, nerealiai nelengvas darbas, lyginant su nemokamu parsipūtimu. Bet pavyko :) todėl dalijuosi http://www.zuzimuzika.lt Radau ir porą kitų lietuviškų skaitmeninės muzikos parduotuvių, bet jei net elementarių atlikėjų neturi, nėra ko prasidėt… gero klausymo

Parašykite komentarą