Dabar mus gydys

Lietuvos Rytas, 21 01 2013

Tiems iš jūsų, kas nėra drūtas kaip ąžuolas ir retsykiais lankosi pas daktarus, ligoninių ir sveikatos reikalai turbūt ne paskutinėje vietoje.

Apie mediciną prieš rinkimus politikai nedaug kalbėjo, užtat dabar naujasis ministras Vytenis Andriukaitis sako, kad jam labiausiai patinka tokia sveikatos apsaugos sistema, kaip Britanijoje, ir dar Skandinavijos modelis. Ministras neslepia, kad jis yra nusiteikęs prieš privačią mediciną.

Kad nusiteikęs, nieko nuostabaus. Privati medicina, kaip ir privatus vidurinis mokslas, yra didysis Europos socialistų XX amžiaus baubas. Čia Lietuvos kairieji nieko neišrado, jie tik mokosi iš geriausiųjų. Geriau visiems tegul būna blogiau, bet po lygiai.

Kodėl privati medicina taip baugina – jokios paslapties. Medicina ir mokslas yra tarp nedaugelio sričių, kur vienose varžybose bėga privatus ir valstybinis sektorius. Privatus sektorius visada nugali, nes tokie gamtos dėsniai, o gamtos dėsniai daugeliui nepatinka.

Jei Lietuvoje dar būtų valstybinių maisto parduotuvių, valstybinių telefono bendrovių ir valstybinės automobilių remonto dirbtuvės, jos visos atrodytų apgailėtinai greta net ir silpniausio privataus konkurento.

Greta tviskančio prekybos centro tikrai būtų valstybinė mažmeninės prekybos įmonė „Lietuvos kanopos“, kur būtų valandos pietų pertrauka ir sanitarinė diena, valytoja, braukanti išdaužytas grindis nugaišusios žiurkės spalvos skuduru rėktų ant klientų, o žiežulos pardavėjos (uždirbančios dvigubai daugiau, nei privačioje parduotuvėje) vyniotų maisto atliekas į taukiną rudą popierių. Bet mes neturime valstybinių parduotuvių, todėl prikišamai akių nebado.

Tačiau privačios klinikos yra, ir jų pajamos labai erzina tuos, kam kaimyno turtas yra blogis.

Tačiau, antra vertus, patenkintų dabar veikiančia sistema yra nedaug (man patinka, bet aš – dar ne visa visuomenė, kad ir ką jūs sakytumėt; aš tik geriausias iš jūsų). Todėl lyg ir reikėtų kažką daryti. Arba bent jau pasižiūrėti, ar galima ką nors pagerinti.

Kalbos apie tai, kaip turi būti finansuojama medicina, savo beviltiškumu primena svarstymus apie tai, ar Lietuvai reikalinga atominė elektrinė. Abi pusės turi krūvas argumentų, kurių kiekvienas gali būti paneigtas kitos pusės.

Tačiau čia esama vieno svarbaus skirtumo. Didžiausias nesutarimas dėl branduolinės energijos kyla iš ten, kad niekas, absoliučiai niekas, negali tiksliai prognozuoti ateities – kokios bus elektros kainos, jos paklausa ir dar daugybė kitų faktorių po dvidešimties metų.

Su sveikatos apsauga viskas žymiai aiškiau.

Visuomenė turtingoje ir tingioje Europoje ir Šiaurės Amerikoje sparčiai sensta, nes žmonės gimdo vis mažiau vaikų ir vis ilgiau stengiasi pagyventi sau prieš gimdydami. Senukai gyvena vis ilgiau, nes šiuolaikinė medicina sugeba nutolinti mirties priežastis vis efektyviau (žinau, kad ne visi patikėsite, nes žymiai paprasčiau drebinti senus mitus apie mirštančius badu pensininkus, bet skaičiai rodo ką kitą).

Tik kuo toliau link gyvenimo saulėlydžio, tuo brangesnis tos gyvybės pratęsimas. Vaistų reikia vis daugiau ir vis brangesnių. Viskas paprasčiausiai kainuoja žymiai brangiau: mes norime būti civilizuotame pasaulyje su pažangiausiu mokslu, bet tai kainuoja brangiai, ir brangsta toliau.

Po Antrojo pasaulinio karo Europa kūrė gerovės valstybę ir sukūrė sveikatos apsaugos sistemas, kurios šiandien yra beviltiškai pasenusios, bet tuomet buvo prasmingos. XX amžiaus pradžioje atrasti antibiotikai buvo pigūs ir sugebėjo vienu mostu išgelbėti daugelį nuo ligų, kurios neišvengiamai siuntė į aną pasaulį jau nuo tada, kai žmonės išlipo iš medžio. Paprastos higienos taisyklės, skiepai ir švarus geriamasis vanduo padarė revoliuciją, kovojant su kūdikių mirtingumu Vakarų pasaulyje.

Tačiau paprastų ir pigių pergalių laikas baigėsi.

Seniems žmonėms gyvenimo trukmę pratęsia brangios operacijos: tokios, kaip per pastaruosius penkiasdešimt metų tapę įprastiniais sąnarių keitimas ir kraujagyslių šuntavimas, kainuoja labai brangiai. Šiuolaikinė diagnostinė įranga, kaip magnetinio rezonanso įrenginiai, kainuoja tiek, už kiek anais laikais ligoninė galėdavo įrengti penkias operacines.

Tai faktas, nuo kurio nepabėgsi. Sveikatos apsauga yra vis aukštesnio lygio (o prastos ir pigios niekas nenori), bet ji kainuoja vis brangiau. Žmonės mėgsta mojuoti rankomis, girdi, nereikia čia to brangaus kosmoso, tegul tik paprastus dalykus gydo žmoniškai (patepa jodu, aptvarsto ir duoda aspirino) – bet tik tol, kol jų ar giminaičių nesusuka liga. Tada jie reikalauja geriausio, ir tai suprantama, nes visi nori gyventi.

Tačiau skirti vis daugiau pinigų sveikatai yra sunku. Tai yra, skirti lengva, bet pirma reikia iš ko nors atimti: arba iš kitų valstybės apmokamų sričių, arba padidinti mokesčius ir surinkti daugiau pinigų. Nė vienas, nė kitas dalykas nebūna be pasekmių, todėl tai dažniausiai nevyksta.

Tie, kas susipykę su matematika, visada pasiūlys „geriau perskirstyti“ arba „panaikinti švaistymą“. Tai vaikų pasakos. Ne todėl, kad švaistymo niekur nebūtų (visuomet galima pasitvarkyti geriau), bet todėl, kad dviem antklodėm trijų žmonių gerai neužklosi, kaip jas bevartytum.

Bet šia pasaka tikinčių yra jau nuo tų laikų, kai per Sovietų Sąjungos saulėlydį kai kurie Tadai Blindos, pirmą sykį sužinoję apie specialias parduotuves nomenklatūrai, mušė būgnus ir sakė, kad „kiek ten yra, mums visiems užtektų“, tik reikia gerai padalinti. Kai kas tuo patikėjo ir tiki iki šiol.

Visi privačios medicinos suvaržymai turės tokį patį poveikį, kaip ir visur pasaulyje. Ta visuomenės dalis, kurią norima pamokyti (gerai uždirbantys iš medicinos ir galintys gerai mokėti už sveikatą) ir toliau gerai uždirbinės ir gaus geras paslaugas. Skurdžiausioji visuomenės dalis nepajus jokio skirtumo, nes varguolius aptarnaujančios įstaigos nepagerės nuo to, kad blogiau pradės gyventi tviskančios ir privačios.

Vidurinioji klasė turės išleisti sveikatai šiek tiek daugiau, gaudama tas pačias paslaugas, ir didesnė tų pinigų dalis eis tiesiai gydytojui, be jokių mokesčių valstybei.

Laimėtojas bus tik vienas: klasinio teisingumo jausmas ir pasitenkinimas, kad „pastatė į vietą privatininkus“. Abejoju, ar dėl to verta stengtis.

61 Komentarai

  1. Vytas

    Rask loginę klaidą – „Jei Lietuvoje dar būtų valstybinių maisto parduotuvių, valstybinių telefono bendrovių ir valstybinės automobilių remonto dirbtuvės, jos visos atrodytų apgailėtinai greta net ir silpniausio valstybinio konkurento.“

  2. Auste

    Ar penktoj pastraipoj neturėtų būti „silpniausio privataus konkurento“?

    Šiaip puikus straipsnis!

  3. Marius Lazėnas

    GYDYMAS VELTUI YRA VELTUI GYDYMAS…

  4. Auguste

    Čia „…užtat dabar naujasis ministras Vytenis Andriukaitis sako, kad jam labiausiai patinka tokia sveikatos apsaugos sistema, kaip Britanijoje, ir dar Skandinavijos modelis. Ministras neslepia, kad jis yra nusiteikęs prieš privačią mediciną“ reiktų paminėti, kad jam labiausiai imponuoja puikioji Semaškos sistema, apie Skandinaviją nedaug tekalbėjo..

    ačiū už nuomonę, taikliai!

  5. gied

    Pajus ir skurdžiausioji, tik ne taip, kaip tikimasi.
    Andriukaičio reformų esmė – įteisinti brangių paslaugų monopolį, pirmoje eilėje valstybinėse (arba jau egzistuojančiose) įstaigose. O kur monopolis, ten ir konkurencijos nėra, ir eilės, ir kokybė prasta. Eilės gauti naujus sanarius pailgės tiems, kas nesumokės reikiamiems žmonėms į kišenę ir panašiai.

  6. Vss

    Gerb.Užkalni, nors kartais ir nesutinku su jūsų stilistka, bet šį kartą straipsnis parašytas gana profesionaliai, be jokių įžeidinėjimų ir drabstymųsi. Valio!
    O jei kalbant apie pačią temą- manau puikiai perteikėte kiekvieno blaiviai mąstančio geriau nei vidutiniškai (finansiškai) gyvenančio lietuvio požiūrį į visą šį reikalą.

  7. Ingrida Šimonytė

    O juk visas „tūsas“ vyksta vos dėl kelių procentų PSDF biudžete, kurie dabar išleidžiami apmokant už paslaugas privatininkams. Ir tai apmokant pagal įkainius, kuriuose nėra nei turto nusidėvėjimo, nei realių pajamų su visom „padėkom“ – turtą valdiška medicina gauna „za darom“, su padėkom aišku kaip yra. Tuo tarpu privatininkas turi uždirbti ir turtui ir normaliems atlyginimams. Tuos kelis procentus biudžete, jeigu čia visas mūšis būtų apie tai, tikrai galima būtų sutaupyti griežčiau prižiūrint būtent valdiškas paslaugas, visokius „komplikuotus atvejus“ ir pan. būdus pasididinti bill’ą.

    Bet čia matyt yra požiūrio klausimas. Visiškai sutinku, kad nutraukus sutarčių pasirašymą su privačia medicina (ačiū Dievui, Konstitucijos žinovas ministras nepajėgs apskritai uždrausti privačių paslaugų) nukentės tik vidutiniokai. Tie žmonės, kurie naudojosi privačių įstaigų paslaugomis, prisimokės didesnę kainą (kiek ten PSDF kompensacija sudaro kainos? Kokius 30 proc.?) ir toliau naudosis, tiesa, spėju, kad privačioms įstaigoms stacionaro paslaugas teikti visiškai nebeapsimokės ir jos tik konsultuos bei darys tyrimus. Rezultatas bus tik mažesnis pasirinkimas žmonėms, kurių dauguma gaus stovėti eilėse prie „nemokamos medicinos“ ir turės laukti ilgiau nei šiuo metu.

    O pamatinė problema visiškai aiški ir ji čia teisingai paminėta – žmonės ilgiau gyvena ir išlaidos sveikatai auga ir augs toliau. Taigi, fundamentalus klausimas yra : kiek, kam ir kokių paslaugų valstybė pajėgi garantuoti už surenkamus mokesčius kaip „nemokamą mediciną“, o jeigu to visuomenei nepakanka, tuomet, sorry, bet mokesčiai turėtų būti didesni.

    Betgi visada lengviausia apsimetinėti bezdžione ir nenugirsti šitų nepatogių klausimų, kažką kažkur pastumdyti ir apsimesti, kad tai sprendžia bent vieną ilgalaikę problemą. Ir ypač ciniškai tame kontekste skamba politikų susižavėjimas „valdiška medicina“ – spėju, kad nė vienas jų eilėje prie gydytojo kabineto nelaukia. Taigi, kaip pacientai apie tą mediciną ne ką ir tegali pasakyti, išskyrus pavardes žymių profesorių, kurie juos stuksena ir klauso as a matter of special treatment

    • Paulius Žuvyčius

      Abejoju ar jie taip padarys.Tokiu atveju jie kenks savo pagrindiniams rinkėjams. Kai kurie jų su ligonių kasų priemokagali sau leisti važiuoti į reabilitaciją, sanatorijas ir t.t. Dabar jeigu panaikins priemokas jų vietą užims turistai – rusai, baltarusiai ir lenkai. Valstybinės ligoninės nepajėgios užtikrinti srauto aptarnavimo. Žmonės ilgiau sirgs ir finale tai brangiau kainuos valstybei nei tiesiog skiriant kažkiek pinigų už paslaugas.

    • apropos

      Nu čia man naujiena, kad medicinos paslaugų kainose nėra nusidėvėjimo ir kitų banalių dalykų. Nors galima buvo įtarti: iš kur kitaip būtų atvejai, kai kaimo ligoninės prisiperka visokiausių tomografų, su kuriais ten niekas nemoka dirbti ir kur potencialių klientų gal tik vienas per savaitę. O paskui kelerius metus marinuoja tuos aparatus neišpakuotus sandėly, kol pasibaigia visos garantijos ir patys jie pasensta. Panašu, kad sistema visiškai semaškinė: prasimuši „limitus“ ir gauni. Be reikalo Andriukaitis taip parinasi.

  8. Britanas

    Britanijoj nera sveikatos apsaugos, yra tik sistema…

  9. Ant

    Medicina nėra prekė, taigi sulyginimas su parduotuve ar dar kažkuo nelabai vykęs. Mano viena pažįstama dirbo privačiame šeimos gydytojų kabinete – medžioja sveikus jaunus žmones, kurių nereikia gydyt, kad pas juos prisirašytų, o tikrų ligonių kratosi. Pinigai iš Ligonių kasų plaukia, o dirbti nereikia, nes rimti ligoniai permesti valstybinėms gydymo įstaigoms.

    • Asas

      O kokia problema, kad jauni žmonės nenori gyditis valstybinėse klinikose? Gal dėlto, kad ten taip pat kaip hipotetinėse „Lietuvos kanopų“ parduotuvėse“: amžinos eilės, pikti daktarai, prašantys kyšių, pažįstamį arba duodantys kyšius pakliūnantys pas daktarus be eilės, močiutės, kurios ateina tik pasiguost ir pabendraut už kurių eilėje dirbantis žmogus turi laukti pusę dienos ir t.t.

      Pats to neapsikentęs registravausi privačioje klinikoje ir nors ten šiek tiek to irgi yra, bet nepalyginamai geriau.

      Jei nori, kad žmonės iš jų nebėgtų ir neišsineštų savo sveikatos draudimo pinigų tegul gerina savo darbo ir aptarnavimo kokybę, o neverkia Ministerijoj, kad juos nukonkuravo (kaip koks Kauno oro uostas).

    • Medicina yra prekė, ji perkama ir parduodama.

      • Ant

        Sunku pasakyti, kaip būtų geriau. Jei daugiau dirbtume, daugiau pinigų turėtume, tada gal išbristume iš skurdo, o dabar visi tik ir žiūri, kad jiems duok viską už dyką. Komunizmo bacila gaji.

        • Linas

          Na negaleciau sutikti, atlyginimai visu pirma turi buti tokie, kad zmogus galetu is gyventi, o kad ir keik bederbtum nei uz viena nei uz 2 minimumus neisgyvensi. Net ir pakelus ta minimuma iki 1000 lt, zmogus i rnkas gaus tik apie 800.. kuriu ziema vargiai uztenka net uz sildyma susimoketi, jau net nekalbu apie maista kuris yra brangesnis nei vakaru Europoje. Gal kazkas pasakys, kad viskas del to, kad namai nerenovuoti, bet tai velgi netiesa, nes renovacijos kaina kazkodel tokia didele, kad per50 metu ja isdalinus sildymui, labiau apsimoka moketi uz sildyma nei uz renovacija… Na, o visos nerislios minties kuria cia surasiau esme yra ta, kad nuo to kiek dirbsime musu gerbuvis nepasikeis. No to kiek uzdirbsime galbut, bet Lietuvoje „mes“ niekad neuzdirbsime tiek, kad uztektu bent vargingai pragyventi.

          • Asas

            Atlyginimai turi būti tokie, kokį sugebi užsidirbti t.y. tokie, kokią pridėtinę vertę sukuri. Kaip žinai, pinigai iš dangaus nenukrenta, kad kaip komunizme galėtum „visiem pagal poreikius“, kad galėtų „oriai gyvent“ pridalinti. :)

    • gied

      Andriukaičio reforma šeimos gydytojų nepalies. Jei paliestų, sistemą reiktų per daug pertvarkyti: šeimos klinikos nuima tam tikrą dalį apkrovos nuo jau perkrautų ligoninių.
      O ir šiaip sveikiems žmoniems reikia medicinos paslaugų. Pvz peršalimai, pvz tyrimai, etc. Kad pagal dabartinę tvarką jie naudingesni už sergančius lėtinėmis ligomis – galbūt. Bet tai nėra pačios privačios medicinos sistemos problema.

    • Indre

      nu tik nereikia pasaku…man bobute sake… dirbu sekmingai privaciam sektoriuj…ir deja deja…cia reikia dirbti, skirtingai nei valdiskai.nes tai ka “ sukuri „, tai tais pinigeliais ir atlyginima moka , ir nuoma, ir tt…ir cia ne is operos „as girdejau „.

  10. klonas

    nė [A], nė [B] => nei [A], nei [B].

  11. Marius

    Puikus straipsnis. Trumpai ir aiškiai. Tik bėda, kad tai supranta tik labai nedidelė dalis „klientų“.
    Pats jau nekartą naudojausi privačių klinikų paslaugomis ir turiu pasakyti, kad įvertinus sumokamą kainą, tai yra smulkmena su gaunamu „aptarnavimu“. Ir svarbiausia, jokių davimų į kišenes ir susiraukusių seselių snukučių.

  12. Aira

    bla bla bla, kaip blogai privačios gydymo įstaigos, kaip plėšiami ŽMONĖS(kažkos mistinis „paprastas“ pilietis, su pagaliu šiknoj, kad negali imtis jokios padoresnes verslo idejos :) pacientai yra pinigai, kitaip ir neturetu buti. Is gydytojo pozicijos pasiulysiu taip: arba Jūs, mistinis, pilieti, ateisite pas mane gydytis ir gauti gerą gydymą, arba pūsite mėšlyne prie konteinerio ir pretenduosite į valstybės finansuojamą priežiūrą. Jūsų bėdos; ne madafakin mano. Jei jums per brangu jūsų bėdos, jei jūs geriau „dėsit skersą ir eisit pas tikrą gydytoją Londone- jūsų bėdos“. Tokia ir turėtų būti sistema: vargdieniai pas niekam tikusius valdiškus daktarus,o turčiai pas kvalifikuotus gydytojus. Tiesiog taip yra. Deal with it and go fuck off and die.

    • Alvidon

      Jep, taip ir yra. Paveikslėlio pilnumui telieka pridurt, kad kitaip neišein padaryt tiesiog todėl, kad kadaise priimtas vakarų kursas link gerovės valstybės jau buksuoja. Pasikeitė nuo to laiko demografinė padėtis (pensijos ir pan. socialinės apsaugos nebeverčia žmones prisiveisti palikuonių, kad užsitikrinti senatvę, ko pasėkoj vaikų mažėja, visuomenė sensta (taigi ir brangsta tos visuomenės palaikymas)), atsirado kalnai sluoksnių, kurie tiesiog eksploitina sistemą (profesionalūs išmokų gavėjai), visuomenės kone dauguma (o Graikijoj ir pan. jau dauguma) ėmė vertint nebe darbą, o išmokas. O bet tačiau tik darbas (tiksliau privatus biznis) suskuria tą pyragą, kurį galima perskirstyt socialinėm programom. Pyrago kepėjų mažėja, visuomenės plačiosios masės vis labiau nusiteikusios skersti kepėjus, o pyrago valgytojų daugėja. Akivaizdus kelias akligatvin. Kas gaunasi visai išskerdus/uždusinus pyrago kepėjus – matom Š. Korėjoj (o ir matėm CCCP’e).

  13. tads

    je .. je je jej ej…

  14. apropos

    Vis dėlto Andriukaičio pozicijoj yra pora galimai racionalių momentų.

    Pirmas dalykas – dėl daktarų darbo valdiškose ir privačiose ligoninėse vienu metu. Jūs man raskit kokią nors normalią privačią įmonę, kuri leistų savo darbuotojams įsitaisyti dar ir pas konkurentus? Nebent pramoninio šnipinėjimo tikslais. O su daktarais yra kaip Gorbačiovo laikų pabaigoj – žmogus dirba truputį ot sebia, truputį ot kooperativa. Nu ir galų gale pinigai iš valdiškos įmonės perpumpuojami į privačią. Schemų galima sugalvot visokių, nėra čia ką daug aiškint.

    Antras dalykas, medicina nėra šiaip sau biznis, kaip koks kioskas. Ji turi teikti bendruomenei socialines paslaugas. Dalis paslaugų visuomet bus dotuojamos. Privati įstaiga linkusi nusigraibyti grietinėlę, ji steigsis ten, kur didesni klientų srautai ir didesni pinigai. Čia panašiai kaip mikruškių biznis Vilniuje. Jie nori tik pelningų maršrutų, o nuostolingi lieka savivaldybei. Tikriausiai išlyginama turėtų būti per diferencijuotus įkainius ar kryptingas dotacijas, panašiai kaip yra su nacionalinių mažumų mokyklom. Bet kur prasideda valstybinis reguliavimas, ten prasideda ir valstybinio masto bardakas.

    • gied

      apropos: Jūs neteisus. Valstybinės įstaigos nebando konkuruoti su privačiomis, ir daugeliu atveju dirba monopolio sąlygomis. Gydytojai, dirbdami abiejose įstaigose, nesidalina kažkokiomis konkurencinį pranašumą teikiančiomis žiniomis, o visą kitą galima sutvarkyti ( tą ot sebia, ot kooperativa). Kur gydytis įvertinama pagal savo piniginę, gydytojo patirtį (kur naudinga, kad gydytojas dirbtu visur), skiriamą laiką pacientui (privačios įmonės paprastai laimi) ir įrengimus , reikalingus darbui (gali laimėti ir viena, ir kita įstaiga).
      Kalbant apie tai, kad bandoma nugriebti grietinėlę, paprastai ten, kur dideli pinigai, turi būti ir didelė konkurencija, pelnus mažinanti. Taip nėra. Kaip tik, bandytas prastumti įstatymas stabdytų konkurenciją tiek valstybinėms, tiek jau egzistuojančiom privačiom įstaigom prie brangių paslaugų.

    • Alvidon

      Kas link mikriukai vs valstybinis transportas: o taigis vienintelis pateisinimas tam valstybiniui transportui ir yra tie nepelningi maršrutai. Jei viską galėtų išpręsti biznio struktūros, valstybinių struktūrų išvis nereiktų (jos ydingos iš principo, pačia savo prigimtim, bet yra sričių, kur be jų neišein). Taigis viskas paprasta: viską, kas tik įmanoma, privalu atiduoti bizniui; ko jau niekaip nesigaun, tenka paleist per neišvengiamai neefektyvų, korumpuotą, brangų ir stagnacinį valstybinį sektorių. Dalis visuomenės (frantavykai ir kitokie leftistai) viską norėtų paleist per valstybinį, t.y. sukurti Š. Korėjos kloną. Ar norite to Jūs ?

  15. dzo

    problemėlė tik yra ta, kad mažoj šaly mažai medikų. todėl dirba jie per 3 darbus. turiu patirtį, kai valstybinėje ligoninėje daktarėlis dirba dėl vaizdo, privačioje, kitą dieną, dirba kaip už pinigus. išvada tokia būtų – arba palikt vien privatų sektorių, arba sukelt kainas ir mažinti paslaugų valstybiniame. ideologiškai tokie klausimai nesprendžiami. be to, su valstybinėmis ligoninėmis nėra taip jau blogai, kaip būtų su parduotuve „Ragai ir kanopos“.

    • Alvidon

      Ne prie ko čia maža šalis. Mūsų maža šalis paruošia pakankamai medikų, ne tik Lietuvai, bet ir visokiom Norvegijom ir kitokiom Airijom. Paruošt paruošia, o vat supirkti paruoštus – nelabai sugeba, tai ir tenka vargšam apgautiem (paruoštiems ir nesupriktiems) ieškotis darbo užsieniuos. Darbo už minimumą nesiūlyt, kiek gi galima iš žmonių tyčiotis; norit pasiūlyt dirbt už minimumą – patys baigit mokslus, įgykit kvalifikaciją ir dirbkit nors už dyką, bet kitiems neaiškinkit kaip ir už kiek jie turi dirbti.

      • hm hm

        taigi Andriukaitis ir zada viska supirkti. Tieas dar nesako, kad visus pirks uz toki pati biudzeta, t.y. ji i daugiau daliu padalins, kas reiskia, kad kiekvienam mazesne pyrago dalis (alga teks). na bet visuose rajonuose bus pilna gydytoju. O kad i uzsieni nepabegtu, sake bus darzeliu daugiau nemokamu (turbut jo kolega, svietimo ministras atejes is sveikatos apsaugos srities kaip tik zada daug darzelio aukletoju taip pat pigiai „supirkti“.

        Viskas butu gerai, jei veiksmas vyktu uzdaroje sistemoje, kur visur tokios taisykles. Deja, panasu, kad ponas ministras per 23 Nepriklausomybes metus taip ir nepasinaudojo proga bent trumpam isvykti i uzsieni ir paziureti kokias galimybes turi tie pigiai superkami daktarai, kuriuos jis cia tikisi supirkti.

  16. Pikc

    ja, reikia ordnungo: visus turi gydyti karo medikai.
    Beviltiškam – kryžiukas ant kaktos ir į morgą.
    Teikiančiam vilčių, bet sunkiam – skubi evakuacija ir gydymas.
    Lengvam – statome į eilę.
    Jawoll.

    O be juokų, iš asmeninės patirties, privačioje medicinoje Lietuvoje dirba žmonės (tie patys žmonės), linkę į tuos pačius cirkinimus, kaip ir visi mes. Geriausias saugiklis – antrą kartą pas cirkačių neiti, tuo privati medicina nuostabi. Be to, jei nesinori juokauti su savo sveikata, reik ir namų darbus padaryti – atlikti, kol nevėlu, rinkos tyrimą.

  17. Antanas

    Medicina piliečiui privalo būti NEMOKAMA. Man visai nesvarbu gulėti atskiroje palatoje su televizoriumi, nenoriu kad šypsotusi dirbtina šypsena. Noriu gauti reikiamą gydymą. Kai gydytojai bus daktarais iš pašaukimo, o ne verslininkai, kai nebus svetimo skausmo, nebus jokio skirtumo tarp valstybinės ir privačios įstaigos. Daktarai privalo gauti labai gerą atlyginimą, kai bus mokama už atliktą darbą, o ne už diplomą ar stažą, neliks ir problemų.

    • Aš irgi manau kad yra paprastas sprendimas: visiems mokėti labai daug pinigų ir tada visi labai daug visko turės!

    • wdrz

      Aš irgi noriu, kad visi šypsotus, būtų atsidavę, kad nebūtų Žemėje karų bei badaujančių. Spėju ponas amžiuje, bet gyvena paaugliškoje utopijoje. O gyvenimo patirtis rodo, kad dažniausiai tokie reikalajantys iš kitų atsidavimo ir pasiaukojimo, patys būna savanaudžiai ir egoistai.

    • ******

      Vienoje valstybinėse įstaigoje daktarai gauna nedidelį procentą nuo vieno paciento, bet ir tai tik tuo atveju, jei pacientas lankosi pirmą kartą. Visa kita eina administracijai, kuri yra labai didelė ir gauna gerus stabilius atlyginimus. Taip kad daktarai tikrai dirba, bet kol bus tokia situacija, nuoširdžiai jie nesišypsos.

    • Alvidon

      Jawoll mein Fuerer ! Tak dieržatj tovarišč Gensek ! Ura draugai !
      O kiekvienas pilietis privalo nemokamai dirbti darbo stovykloj penkiasdešimt metų, iš pašaukimo, atsidavusiai dirbti Partijai, Tėvynei, Vadui. Ir nebus jokio skirtumo tarp architekto ir tačkininko, kaip ir numatė drg. Engelsas bei įgyvendino drg. Hitleris, Kim Ir Senas, Polpotas.

  18. Ruta

    Andriau, ačiū už puikų ministro svajonių vertimą į žmonių kalbą, nežinau, kokių privačių įstaigų pavyzdžiu jis naudojasi, bet kalbant apie savo darbovietę, kurioje prirašyta 16000 gyventojų, sunku būtų įsivaizduoti, kad tai tik jauni ir turtingi klaipėdiečiai. Iš tiesų nekyla minčių rūšiuoti pacientus pagal jų amžių ar socialinį statusą, nes šeimos klinika yra jų gyvenamajame rajone, kam patogu, tas ir ateina, o tai, kad pagyvenę pacientai ir lėtiniai ligoniai „suvalgo“ daugiau kaip du trečdalius pajamų, yra akivaizdu. Kalbant apie lygias sąlygas, kurių privatūs centrai laukia jau dešimtmetį, tai tik pasvajoti belieka. Poliklinikos už savo patalpų nuomą nemoka nė cento, iš savivaldybių gauna lėšas remontams, iš ministerijos aparatūrai, mašinoms, o privatūs tai pačiai savivaldybei, kurios gyventojus aptarnauja nemokamai dar sumoka ir nuomą, beje, juose dirbantys šeimos gydytojai negali stažuotis kursuose, nes jie skirti tik viešųjų įstaigų darbuotojams, tai kur čia lygios sąlygos? Gal laikas būtų atidžiau patyrinėti, kiek iš tiesų kokia įstaiga suvalgo PSDF lėšų, kai akis bado faktai, kad didelės poliklinikos, išsaugoję antrinio lygio konsultantus, gražiai plaunasi pinigus už siuntimus, kurių šeimos gydytojai, dirbantys toje pačioje poliklinikoje, turi parašyti nustatytą kiekį per dieną, kad visiems uždarbio užtektų..

    • Auguste

      Labai, labai labai teisingai

  19. Normalus

    Nepatiko palyginimas su valstybine parduotuve, pvz Lietuvos pastas pelningai dirba pats dirbu su LP kurjereis labiau patinka nei DPD, tagi ir valstybines kontoros kartais kala i klyna. O siaip pats gydausi tik pas privatininkus ir noreciau, kad taip ir liktu.

    • Paulius Žuvyčius

      O kada LP pradėjo dirbti pelningai? Kai jį sutvarkė smegenų turintis vadovas. Per visą Lietuvą turime tik kelis gerus pavyzdžius valstybiniame sektoriuje, kai valstybinė įmonė sėkmingai konkuruoja su privačiu kapitalu.

      • Normalus

        Tai kodel palyginta parduotuve tikrai nesugebes normaliai konkuruoti jei pastas gali a? Kodel parduotuve netures gero vadovo jei pastas turi? Lapauche as tik sakau jog reikejo pavyzdi ideti realu ir viskas super butu.

        • Paulius Žuvyčius

          Todėl, kad kaip jau rašiau, iš šimtų valstybinių įmonių sėkmingai konkuruoja tik kelios. Kiekvienai parduotuvei tikrai nerasi sėkmingo vadovo, nes ir privačiame sektoriuje ne kiekvienoje jį rasi.

    • Ant

      AU pamiršo, kad BBC irgi valstybinė. Gyvena iš abonentinio mokesčio. Analogiškai ir medicina Lietuvoje, gyvena iš PSD pajamų. Nereikia varyti ant valstybės, kai nori ji gerai susitvarko. Ko bloga valstybinė policija? Už tokį skurdų atlyginimą jie pasiaukojančiai dirba.

      • AU nepamiršo, kad BBC yra public sector, ir būtent dėl to tokį šūdą gamina.

  20. Rokas

    Ne prie socialdemokratų mums reikalaut daugiau rinkos ekonomikos. Na bet pašnekėt visada galima. O mano galva čia problemų yra daug.
    Aš labai norėčiau kad tiek medicinos paslaugos, tiek aukštasis mokslas būtų mokami! Bet mediciną dabar padaryti mokama nebūtų labai protinga. Paaiškinsiu kodėl. Pats gyvenu varguolių šeimoje ir matau kiek yra pinigų. Taigi, jeigu staigiai reikėtų gydytis (privačioje medicinos sistemoje) reikėtų taupyti arba imti paskolą, nes artimiausiu metu gydymo paslaugų padengti niekaip nesigautų. Ir taip gyvenama nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tai būtų dar viena priežastis emigruoti. Nebūtų skirtumo ar tu gyveni sečioje šalyje ir moki už gydymą ar Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad pasirinktoje svečioje šalyje už valytojo atlyginimą gali įpirkti medicinos paslaugas, o čia už šildymą susimokėti neužtenka. Taigi, problema yra atlyginimo dydis.
    O dabar apie aukštąjį mokslą. Aukštasis mokslas dabar atrodo kaip sena sovietinė pabaisa, arba tie paminklai ant žaliojo tilto Vilniuje. Su juo yra negerai, nes mokymo kokybė yra keistai prasta. Bet ne visai su universitetais ar kolegijomis yra prastai. Daugiau prastai yra su ta mintimi, kad vat yra nemokamas mokslas ir dvyliktokas, baigęs mokyklą turi baigti universitetą, kad būtų normalus žmogus. KODĖL? Lietuvos universitetų lygmuo yra toks normalių kolegijų vakaruose lygmuo, kuriuose gali nesimokyti ir tave praleidžia, nes supranta kad tu nesugebi, bet pinigų tai reikia iš krepšelio. Žinau, nes pats dalyvauju šiuose žaidimuose. Labai norėčiau visuotinai aukštojo mokslo, tada esanti didžioji dalis studentų mokėtų už mokslą, o vartotojiškas instinktas reikalautų geros kokybės paslaugos. Ir baigtųsi laikai kai dėstytojai atleidžia ar yra nubraukiama pusė kurso (išbraukiamas svarbus dalykas iš metų programos). Privatų aukštąjį mokslą galėtų padaryti kad ir dabar. Nes net bomželiai kaip aš gali susimokėti už jį pasiimdami paskolą iš banko (valstybė gi garantuoja). O kas nenori mokėti ar imti paskolų tas gali ir nesimokyti, turbūt nėra tokio didelio noro kai pasako kad šiaip jau viskas kainuoja.

    • mustangas

      JAV sunkesnei ligai laisvų pinigų neturėtų net ir dauguma aukštesniosios klasės atstovų. Plg papų padidinimas net ir su navarotais padengtų tik dvi-tris dienas vietinėje ligoninėje paprastoje palatoje. Todėl tie, kuriems ne pofig perka sveikatos draudimą. Valytoja jo prie bet kokio rasklado jo pati įpirkti negali, todėl kai kurios firmos dalį tokio draudimo kainos kompensuoja.

      • Rokas

        Vadinasi skirtumas belieka tas ar tau kompensuoja ir vaidina „gerus darbo santykius“ ar tiesiog sumoka tokią sumą, už kurią gali pats nusipirkti. Rinktis patiems.

  21. vytautas g.

    O man visai patiko ‘….atrodytų apgailėtinai greta net ir silpniausio valstybinio konkurento’.
    Čia kaip „blogai balerinai ir kiaušai trukdo“. Arba „Čako Noriso kiaušai viens už kitą didesni“.
    Esu tikras, jog mane supratote. Atsiprašau, jei tai pasirodys nešvanku.

  22. Mykolas

    Nuo tada, kai su visa šeima užsiregistravome privačioje klinikoje, pirmą kartą nepurto einant pas gydytojus. Tuo labiau, kad privatininkai, skirtingai nuo valstybinių poliklinikų, ir telefonu nesibodi pakonsultuoti, kad nereiktų vaikų vežti į polikliniką ir tokiu būdu apsaugoti juos nuo papildomų infekcijų. Žodžiu, tie Andriukaičio sapaliojimai kaip iš sovietinio košmaro teleportuoti per laiką. Tuo labiau, kad visos kiaulės lygios, bet kai kurios lygesnės už kitus. Seimūnai matyt patys valstybinių poliklinikų eilėse nestovi. Nors, sprendžiant iš pasiūlymų ir elgesio, daugeliui jų jau suteikta nemokama lobotomijos paslauga…

  23. Gerasirdis

    „bet skaičiai rodo ką kitą“. Jo, skaičiai iš ties rodo ką kitą. Privačią sveikatos apsaugą turinti JAV išleidžia žymiai daugiau (procentų nuo BVP), o rezultatai- žymiai kuklesni nei Europoj.

    Va tavęs, Užkalni, matau, negąsdina daktaras, kurio atlyginimas priklauso nuo to, kiek gydymo procedūrų tau paskirs?

    Privatus sektorius atrodo stebuklingai, kol jis- nedidelis priedėlis prie valstybinio turtingiems. Kai tik valstybinio nebebus, situacija pasikeis bematant.

    Bėje, jei Andriukaitis iš ties nori sekti Britanijos pavyzdžiu, tai reiktų jam priminti, kad privatus sektorius Britanijoj sėkmingai veikia, ir mažina valstybinio sektoriaus klientų skaičių, tuo pačiu mažindamas ir jo išlaidas.

    • Asas

      Geriausią pasaulyje sveikatos apsaugos sistemą turinčioje Prancūzijoje didžioji dalis paslaugų finansuojama iš valstybinio sveikatos draudimo, bet didžioji dalis gydytojų ir klinikų privačios. Panašią sistemą bandėme įgyvendinti ir Lietuvoje. Bandėme…

    • mustangas

      Rezultatai tai ką čia turite omenyje?

      JAV pagrindinė problema buvo tame, kad net ir be draudimo gydomas buvo kiekvienas ūmus ligonis, todėl ir normalaus žmogaus ligoninės sąskaitos įtraukdavo ir tas beviltiškas skolas. Naująja reforma tą neapibrėžtumą ir buvo norėta sutvarkyti. Išėjo kaip visada atvirkščiai.
      Pagal naują reformą kiekvienas turės sveikatos draudimą, o tas reiškia, kad nepadaugėjus daktarų padaugės pacientų su menkesniais (ir įsivaizduojamais) negalavimais, o taip pat sanarių remontavimų tiems, kurie tų sanarių per gyvenimą taip ir neužsidirbo.

      • Gerasirdis

        „Rezultatai tai ką čia turite omenyje?“
        Vidutinė gyvenimo trukmė.

  24. Edis

    Straipsnis aktualus, tačiau visiškai paviršutinis kaip ir daugelis kitų šio apžvalgininko straipsnių. Tikrai nėra taip jog privati medicina konkuriuoja su valstybine. Priešingai, manau jos dirba visiškai kita darbą.
    Pirmiausia privati medicina Lietuvoje – tai šeimos gydytojų kabinetai su konsultuojančių specialistų paslaugomis ir keletas grožio chirurgija bei kitų sričių mažos apimties planine chirurgija besiverčiančių klinikų.
    Tuo tarpu daugelis valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų teikia pilnaverčias stacionarines paslaugas, su reanimacine pagalba, skubios pagalbos skyriais, visomis (ne dienos chirurgijos) operacijomis.
    Pirmieji, kaip jau buvo komentuota, paima grietinėlę, tai yra tai už ką galima gauti daug pinigų o išlaidų nedaug: konsultacijos, tyrimai (dažnai neindikuotini), dienos chirurgijos (turinti mažai komplikacijų).
    Antrieji atlieka tai kam reikalinga gera infrastruktūra, specialistai (visą parą), visa chirurgija (su visomis komplikacijomis), brangūs tyrimai (už kurios nemoka pacientas) – visa tai reikalaija daug išlaidų.
    O apie sveikatos priežiūros įstaigų sulyginimą su prekybos centru, net diskutuoti negalima, tai daugiau kvaila negu logiška.
    Tad manau apžvalgininkas noredamas rasyti apie kazka, siek tiek pamirso jog sioje srityje nelabai ka supranta. Tikiu jog straipsnio autoriaus patirtis byloja, kad nuejus profilaktiškai pasitikrinti sveikatos į bet kurią privačią įstaigą jis pasijuto tikrai komfortiškiau nei valstybinėje įmonėje. Bet taip pat žinau jog 1.00 įvykus sveikatos tragedijai visiems bus reikalinga ta apgailėtina valstybinė medicina.
    Mano nuomone diskutuoti nereikėtu ar privati ar valstybinė gali būti „kietesnė“. Diskutuoti reikėtų apie tai, kad valstybinės įstaigos paslaugos būtų kokybiškesnės ir prieinamesnės didesnes ar dideles pajamas gaunantiems ir už paslaugas galintiems mokėti pacientams.
    Privatų sektorių paliekant savieigai, sveikos konkurencijos sąlygomis.

    • Rokas

      Atrodai kaip žmogus besiklausnatis ir tikintis mamos ir kaimyno su treningais pasakėlėm. Jeigu paties komentaras būtų gilesnis ir gudresnis už autoriaus, gal autorius labiau pasistengtų kitą syk. Well done.

  25. Ričardas

    Viskas būtų gerai, ir faktiškai Edis viską teisingai išdėstė, tačiau.. Tačiau p. Andriukaičio norai sukurti utopinę sveikatos apsaugos sistemą kažkaip disonuoja su jo įpročiu visas duris valstybinėje ligoninėje koja atidarinėti. Bepigu džiaugtis valstybinio sektoriaus aptarnavimo kokybe, kai tau įžiebiamas „Žalias koridorius“, o visa administracija stovi trylinkomis pozomis pasipuošę livrėjomis ir padėklais

  26. R.

    Nuo to, kad aš tūkstantį litų sumokėsiu už jaunatvinių spuogų gydymą, varguoliams nebus nei šilta, nei šalta. Tik – puikiai įvardinta- KLASINIS PASITENKINIMAS („reikia gerti daugiau vandens“, „nevalgyti visokių E“).

  27. N

    Negaliu, kaip erzina- daktarai gali būti mokslo arba p.Henriko giminaičiai. Gydytojas. GYDYTOJAS.

Parašykite komentarą