Kodėl Britanija paliks ES ir ką tai reiškia mums?

Lietuvos Rytas, 23 01 2013

Palauk, palauk, ar jau taip tikrai paliks? Taip, tikrai, bet dar ne šiandien ir ne šiemet ir net ne kitąmet ir dar ne po dviejų metų.

Bet paliks.

Iš kur žinai? Iš kur žinai?

Šiandien Britanijos premjeras Davidas Cameronas pasakė ilgą kalbą, kurios esmė labai paprasta. Britanija derėsis dėl naujų – sau palankesnių – santykių su Europos Sąjunga, ir, jei 2015 metais jo partiją vėl išrinks į valdžią, žmonėms bus pasiūlytas referendumas, ne vėliau 2017 metų: ar toliau būti sąjungoje, ar ją palikti.

Kodėl aš toks įsitikinęs tuo, kaip viskas baigsis? Juk, regis, čia daug nežinomųjų.

O kaip baigsis derybos? O jei 2015 metais neišrinks konservatorių? O kodėl tame referendume Britanija būtinai nuspręs išstoti? Kas tada?

Viskas paprasčiau, nei atrodo.

Pirma, Britanija derasi su ES ne pirmą kartą. Dar premjerė Margaret Thatcher 1984 metais išplėšė iš ES sandėrį dėl kasmetinio įnašų dalies grąžinimo. Anuomet, kaip ir dabar, Europoje didžiuliai pinigai buvo leidžiami žemės ūkiui remti, ir Britanija, kur žemės ūkis sudaro tik mažą ekonomikos dalį, nenorėjo savo milijardais subsidijuoti cigaretes be filtro rūkančių Prancūzijos artojų su beretėmis. Europos Sąjunga sukandus dantis pasidavė, bet prancūzai ir vokiečiai burba iki šiol.

Bet kurios derybos nepatenkins nė vienos pusės: Britanija visada manys, kad Briuseliui atiduota per daug, o žemyninės ES šalys visada manys, kad Britanija yra išlepintas vaikas. Vaikas, kurio išspirti neišeina. ES be Jungtinės Karalystės, vienos didžiausių pasaulio ekonomikų ir 60 mln. gyventojų, būtų jau žymiai mažesnis, silpnesnis ir beveik regioninis darinys.

Europai Britanijos reikia šiek tiek labiau, nei Britanijai – Europos. Mat britams ši sąjunga visada buvo tik verslas: laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas, ir nieko daugiau. Anglai ir škotai širdyje visuomet buvo pirmiausia finansininkai, ir būtent dėl to vieningoji valiuta, euras, kuris visada buvo ideologinis, simbolinis projektas – Britanijos taip ir nebuvo priimta, ir niekada nebus.

Vokiečiams, o juo labiau prancūzams, Europa visada buvo daugiau, nei piniginė nauda. Tai buvo galimybė ne tik kurti naują, didingą, valstybinį darinį, bet ir jame dominuoti – savo kalba, vertybėmis, pasaulio modelio propaganda. Prancūzai, kai sapnuoja, mato Europą kaip šimtus milijonų žmonių, vis labiau gyvenančių pagal paryžietišką tvarką, ir taip paguodžia save dėl prarastos Prancūzijos didybės.

Kai prancūzas laiko ranką prie širdies, anglas visuomet tiesia ją prie kalkuliatoriaus, ir paskaičiavęs žino, kad nauda iš ES jo šaliai nėra tokia jau didelė, jei ji išvis yra. Britanijos protai puikiai žino, kad bauginimai „didžiausios prekybos rinkos“ praradimu yra tik vaikų pasakos: kad prekiautum su Europa, nebūtina joje būti. Prekiaus ir toliau, nes pinigai nekvepia.

Tačiau išstojus galima išsisukti nuo vis labiau smirdančio mėšlo mėžimo: jums labai reikėjo Graikijos, Ispanijos, Portugalijos mėlynoje vėliavoje ir ant eurų banknotų? Tai prašom, patys juos ir gelbėkit, jei jums reikia. Negali juk britų kaltinti, kad neskuba su savo kibirais gesinti svetimų gaisrų, kuriuos užkūrė kiti, savo tikslų siekdami.

Referendumas tikrai bus – artėjant rinkimams, jį pažadės ir dabartinė opozicinė partija, leiboristai. Jie žino, kad visuomenės dauguma nori referendumo, nes nori pasakyti „ne“ ir „viso gero“ Europos Sąjungai. Dabar, kai konservatorių vadas aiškiai pasakė, kad referendumas bus, nuo referendumo išsisukinėti nebegalima: tai reikštų savanorišką rinkėjų balsų atidavimą priešininkams.

Todėl referendumas neišvengiamas. Visos pastarųjų dešimtmečių vyriausybės – Johno Majoro, Tony Blair‘o, Gordono Brown‘o – kiek galėdamos išsisukinėjo nuo referendumo, nes gerai žinojo, kuo jis baigsis, bet nebuvo tikros, ar tokia baigtis politiškai apsimoka.

Dabar, Europos Sąjungai nusmukus į giliausią duobę per visą savo egzistavimą, Londono politikai žino, kad krautis lagaminus jau yra vienintelis protingas pasirinkimas. Nes tauta to nori, ir visiškai nesvarbu, kokiais argumentais tas sprendimas bus paremtas.

Referendume dėl ES anglai ir škotai (galbūt ne velsiečiai, nes nuskurdusioje Velso kunigaikštystėje valstybės išlaikytiniai sudaro baugiai didelį procentą – bet jų labai nedaug) pasisakys už išstojimą, nes balsuos širdimi, o jų širdžių Europos projektas jau seniai nebedžiugina.

Visi Europos entuziastų argumentai – prarastos naudos skaičiavimai, „vienišos Britanijos“ siaubo scenarijai – nebus paveikūs, nes britai tradiciškai nėra bailūs. Daugelis britų, be to, yra nors ir vaikiškai, bet išdidūs, ir pasinaudos galimybe patriotiškai atkišti iškeltą vidurinįjį pirštą Briuseliui ir Paryžiui, ir tas noras bus juo stipresnis, juo labiau iš už Lamanšo aiškins, kad „jūs patys nežinote, ką darote“.

Ką tai reikš mums? Ar lietuviai jau nebegalės važiuoti ir darbuotis plačiuose Peterborough laukuose ir Sussex‘o maisto perdirbimo fabrikuose? Ar ten gyvenančius susodins į gyvulines priekabas ir išsiųs namo, Alytaus ir Panevėžio link?

Nieko panašaus. Laisvas darbo jėgos judėjimas liks bemaž nepakitęs (jau vien dėl to, kad pakeisti esamą tvarką užimtų ne metus ir ne dešimtmetį). Panašiai bus ir su prekių judėjimu – ES ir Britanija neatsitvers viena nuo kitos nei muitais, nei tarifais, nes tai nelabai apsimokėtų.

Be to, kai tai įvyks (o po referendumo bus ir koks nors pereinamasis laikotarpis) vis mažiau Lietuvos piliečių emigracija į Britaniją bus aktuali ar patraukli, nes jau dabar atlyginimų skirtumai smarkiai sumažėję, palyginti su 2004 metais, kai Lietuva tapo ES dalimi.

Todėl nerimauti šiandien neverta.

Atvirkščiai, net smagu, kad mums tokia artima tapusi Britanija pagaliau susikaupė ir vėl pateikė Europai savo taisykles, kurios jai nepatiks, bet atsisakyti jų negalės.

=================== PASTABA PROTOKOLŲ LEIDIMUI:

Kaip ir tada, kai Lietuva nebuvo nepriklausoma, bet norėjo tokia būti, buvo labai daug žinančių:

a) Kas Lietuvai geriau (būti sąjungoje naudingiau vienareikšmiškai ir absoliučiai);

b) Kad Lietuva niekada pati negalės išsiversti;

c) Kad patys dar prašysis atgal;

d) Kad Vilniaus rajono bulbašynas tai balsuos už Tarybų Sąjungą bet kuriuo atveju;

e) Ir kad tik jūs išstokit, ES jums atkeršys.

Šiandien, sprendžiant pagal kai kuriuos komentarus čia ir lrytas.lt, istorija lygiai tokia pati. Žmonės labai gerai žino, kas Anglijai būtų geriau, ir net savas pro-SSSR kontingentas (Škotija) čia prikergiamas prie diskusijos, lyg tai kažką keistų.

 

48 Komentarai

  1. Justas

    Rašai taip, lyg ir Škotai balsuos referendume. Tačiau esu beveik 100% tikras, kad Škotai jau nuo 2015 bus nepriklausomi nuo Anglų.

  2. Dovaidas

    Bet juk škotai palaiko ES kur kas labiau nei anglai, čia jų suplakti į vieną nevertėtų. Ir jeigu Škotija atsiskirs nuo UK, net neabejotinai jungsis prie ES. Ne viskas taip paprasta.

    • Viskas labai paprasta. Jei keturi milijonai škotų iki tol bus atsiskyrę, tai dar labiau pagerins bendrą euroskeptišką rezultatą, nes škotai tikrai labiau linkę būti už ES.

  3. Asdfa

    O ar neiškrės įžeistas Berlynas ir Paryžius pokšto britams ir nesuvaržys kapitalo judėjimo? London City čia būtų didžiulis smūgis, nes ten dabar sukasi didelė dalis kontinentinės Europos finansų.

  4. Nu jo

    škotai nebalsuos, bo bus jau palike UK

  5. Vytas K.

    Manau, jog jei Birtanija išstos iš ES, tai bus ES pabaigos pradžia

  6. Jo

    Na na. O kaip bus su UK bankų veikla ES? Jeigu vokietukai nuspręs padulkinti UK bankus, Britų laukia sunkūs laikai, nes šiaip Britanijos ekonomika sunkiai serga be aiškių perspektyvų pasveikti ir Britanijai ES reikia kur kas labiau, nei vice versa, vien dėl rinkos savo bankams. Netekę šitos privilegijos, britai išvis pateks į neregėtą žopą.

  7. bu

    Suprantu tokią britų logiką mikro lygyje, bet makro kontekste jau šiandien konkuruoja regionai, ir tik stiprus EU regionas galėtų konkuruoti su US, CN, taip pat GCC. Taigi UK pasaulyje būtų reikšmingesnė kaip stipri stipraus regiono atstovė, o ne kaip stipri vienišė.
    O šiaip visas šitas šurmulys yra red herring, realios UK problemos visai kitos 🙂

  8. berazumis

    Jei britanija iseis is ES, tai manau ES skils i keliu greiciu sandara, pvz vienas blokas kaip amtau butu prancuzai, nyderlandai, vokieciai, austrai ir dar kokie nors lenkai, kitas blokas – skandinaviskas ir t.t

  9. Mantas

    Skotai tikrai UK nepaliks, o kad jie linke glaustis prie EU yra visai kita tema.

  10. Dainora

    Del tu sapnuojanciu prancuzu, tai nezinau, is kur autorius ta fraze istrauke, bet tai tiesiog kazkur pasigauta fraze. Jei surengtumete referenduma Lietuvoje, Prancuzijoje ar UK, visur butu balsuojama pries Europa, nes visi mato, kad gyvenimas blogeja, viskas brangsta ir kaltina del to Europa. Taip kad UK cia niekuo neisskirtina.

    • Šią frazę autorius sugalvojo pats, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi.

      Visos frazės mano tekstuose yra tik frazės.

      Jūs labai teisi, kad referendumo rezultato daug kur bus tokie patys, bet Prancūzijoje jo niekas nerengs, o Britanijoje – rengs.

      • Asdfa

        Dėl to, kad Prancūzijos (ir daugelio kitų valstybių) proeuropietiškiems valdantiesiems nereikia kovoti su stiprėjančia euroskeptiška partija.

        O UK torių rinkėjus vis labiau atiminėja UKIP, todėl norint parsivilioti jų rinkėjus reikia patiems „tapti“ euroskeptiškiems (kaip Prancūzijioje Sarkozy trumpam tapo nacionalistu, pavyzdžiui :)). Dar aš labai abejočiau, kad jis tikrai bus surengtas, jei rinkimus laimės toriai, o jei ir bus surengtas tai formuluotė bus suderinta su ES ir UK taps „nepriklausančia, bet faktiškai priklausančia“ ES nare, tik ji liks žemesnės integracijos Europoje ir valdžiai nereiks teisintis, kad jie šalį veda į kokią nors federaciją su nekenčiamais prancūzais. 🙂

        • Dalia

          Lisabonos sutartis nenumato jokių formuluočių keitimų, todėl dabartinėmis sąlygomis tai yra neįmanoma.

          • Asas

            Sutartys jei labai reikia yra pakeičiamos, nors ir nelengvai. O UK tikrai neišstos iš ES, jei tai grės pasitraukimu iš bendrosios rinkos. Išstojimas jei ir bus tai formalus, populistinis, kad patenkinti liaudies kraujo troškimą. 🙂

  11. Rolandas

    Sveikas,
    puikus protokolas.
    1. Nekenčiu anglijos, nors ir niekada nesu ten buves, vat tiesiog nekenčiu. Ne, ne del big ben’o, ne del londono akies, ne del eismo kaire puse, o dėl didžiosios dalies ten emigravusiu degradų, kurie dirba tam, kad grįžę galėtų pragert viską palangoj, dėl tų kurie išvažiavę po dviejų savaičių feisbuke pradeda kalbėt „angleshkai“, dėl kurių humoro klube dar prieš 4 metus būdavo rengiamas specialus stand-up’as, dėl tų kurie smaugia šalį (nes ekonomika nebevyksta ratu, pinigai išsiunčiami iš šalies visomis įmanomis kryptimis ir viena iš pagrindinių krypčių „ystin jurop“) ir po to grįžę palaidyt pinigų, pasakoja, kad anglijoj jau biški chujova, reikės maut į norvegus (diev duok norvegam proto apsisaugoti nuo to nenumaldomo srauto kurie nusmaugs per 10-20 metų dar vieną puikią šalį).
    2. Susinervinau berašydamas pirmą variantą, tad manau tik tiek, kad valio, bus stabdoma emigracija, bus mažiau antraščių pirmuose laikraščio puslapiuose apie „ystin jurop imigranc“, ir pamažės jutubej video „lietuviai vairuoja anglijoje“, „lietuviai dauzo kitatauti“, „lietuviai svaigsta klube :DDDDD“, automatiškai grįžusi darbo jėga kels ir BVP, ir eilinėje įmonėje nebus vien 90% vadybininkų ir buhalteriu, o bus ir darbuotojų.
    p.s. Anglijoje nesu buvęs.

    • Ant

      Nesvaik, kaip dirbo lietuviai Anglijoje, taip ir dirbs. Norvegija nepriklauso ES, bet ten lietuviai irgi dirba. Šengeno su Anglija ir taip nėra, valiuta irgi kita, manau, eilinis pilietis jokio skirtumo nepajaus, bus UK sąjungoje, ar nebus.

    • tro

      O Lietuvoj visi genijai liko. Tiek daug ju, kad vistiek Lietuvelej neiseina is sh… balos isbristi. Issiblaivykit jus pagaliau ir nustokit dergt emigrantus. Zmones isvaziavo, nes nenorejo vergauti uz 600 litu atlyginima. O kaip zinia gedingu darbu nera tik gedingi atlyginimai.
      Beja, kokius darbus grize lietuvaiciai dirbs ir kels BVP? Jau dabar bedarbiams darbo nera arba yra darbu su reikalavimais didesniais nei atlyginimai.

      • Nesuprantu, kodėl aš neturėjau niekada gyvenime problemų užsidirbti pragyvenimui.

  12. Dainora

    taip, taip, tik kazkodel britai, ypac visokie pensininkai, tuntais vaziuoja i tu nekenciamu prancuzu kurortus, perkasi namus, mokosi prancuzu kalba, ryja varles, austres, sraiges ir dekoja Dievui, kad netoli ju Britanijos yra toks rojus, kaip Prancuzija….:))))

  13. So sad

    Blogiausia, kad visokie Paleckiukai ir dar krūva panašių iš valdančiųjų partijų, kurie jau spėjo pareikšt teigiamą nuomonę apie Lietuvos stojimą į Euroazijos Sąjungą, turės stiprų pagrindą siekiant įgyvendinti savo tikslus.

  14. usb

    Svarbiausia suspėti įsivesti EURA. O tai sugriuvus ES, tokios istorinės galimybės jau niekada nebeturėsime. Ar ne? 🙂

    • Nelabai suprantu, kam.

      • usb

        Aš bandau ironizuot. Na o jei tai buvo sunku suprast, pabandykite šitą patį klausimą ( O kam mums tas EURAS, kam ?), užduoti pusės lietuvių vis DAR garbinamos Jos Ekscelencijos.

        • Oi

          Jei dar nepastebėjote, tai Lietuva faktiškai eurą jau yra „įsivedusi“ nuo 2002-ųjų metų, tuomet kai litas buvo pririštas su euru 3.4528 ant 1. Taip kad mes jau esame eurozonoje daugiau nei 10 metų, skirtumas tik paveikslėliuose ant banknotų, tačiau praktinio skirtumo iš privačios perspektyvos žvelgiant jokio.

          • Giedrius

            Valiutos konvertavimas nebekainuotų.

          • Giedrius

            Valiutos konvertavimas nebekainuotų. Padidėtų skolinimosi reitingas. Nes dabar Lietuva visgi turi galimybę devalvuoti Lito vertę.

  15. Viešpats

    O ar ne tiksliau būtų autoriui pasakyti „atkišti du atsuktus pirštus“? Kaip žinia, vidurinysis nėra tų kraštų tradicinė komunikacijos priemonė.

  16. Dzukas

    Kazkodel tai Vasingtonas nelabai sheirina euroskeptiku entuziasma del isstojimo.Idomu kodel?Ai bendriau jo,ten juk irgi sedi dvasiskai ruzaviems Briuselio biurokratams artimi veikejai.Daugiau priezasciu kaip ir negali buti.

  17. Pikc

    Į ES eina tie, kurie tikisi gauti. Pvz, ystern europiens.
    Į ES neina tie, kurie turi duoti. Pvz., Norvegija, Šveicarija, Islandija. Likusios skandinavų šalys neskuba atsisakyti savo monetarinės politikos, t.y. neima euro.
    Tai yra būtent as simple as that.
    Žiūrint į UK. Šiaurės jūros resursai – kaip ten sutarta su EU?
    Special relationship – Obamos administracija nori matyti UK vaidinančią vaidmenį EU, bet ar nori respublikonai? Ir koks tas vaidmuo?

  18. Feldkurat Katz

    Gal išstos, gal neišstos – spekuliacijos ir tiek.
    Jei jau paminėta Camerono kalba, tai jis taip pat tvirtino palaikysiąs UK išlikimą ES „visa širdimi ir visa siela“ bei pabrėžė, kad bendrąją rinką reikia išplėsti paslaugų, energetikos ir skaitmeninių technologijų pramonės sektoriams (ft.com). Taigi, jo kalba nebuvo jau tokia “į vienus vartus”, kaip čia Užkalnis bando pavaizduoti, galimai čia tik politinis žaidimas siekiant išsiderėti palankesnių narystės sąlygų, tai viena.
    Antra, UK eksportas į ES 2011 m. sudarė 50,5 proc. viso eksporto (Eurostatas). Užkalnis sako, kad „pinigai nekvepia“ ir ribojimų prekybai nebus, bet kas, jeigu bus? Camerono kalba patiko tikrai ne visiems britų biznieriams (ft.com).
    Trečia, tarkim, kad ribojimų nebus (Norvegija, Šveicarija), bet britai VIS TIEK privalės paklusti ES reglamentams su vienu skirtumu – jie jau nebeturės jokios įtakos tuos reglamentus priimant. Nelabai smagu, ar ne? Kaip tik pats metas pasiimt kalkuliatorių ir paskaičiuot.
    Ketvirta, jei jau škotai išstos iš Didžiosios Britanijos, tai Britanijos paprasčiausiai nebeliks kaipo tokios, ir nebus apie ką šnekėti 
    Penkta, istoriškai britai jau bandė sukurti alternatyvą ES – tai EFTA. Kur ji dabar?
    Mane asmeniškai užknisa kai kurios Briuselio iniciatyvos (pvz., kvotos moterims valdybose), bet galima į jas nekreipti dėmesio, nes Sąjungos esmė lieka ta pati – bendra rinka.
    Ir iš viso, nors esu dešinysis, bet man jau nusibodo britų toriai, tebesapnuojantys apie imperiją.
    p.s. komentarui viršuje – Islandija jau yra šalis kandidatė, o jei Suomiją priskirsim Skandinavijai, tai ji Eurą turi.

  19. Galima vadinti kaip nori tą bandymą tapti nepriklausomais nuo ES, bet atsiskyrus nuo pastarosios organizacijos, norint patekti į Europos rinką vis tiek turėsi priimti visus reguliavimus ir taisykles. Tai daro tiek Šveicarija, tiek Norvegija. Todėl, kai Kameronas skundžiasi, kad „per daug reguliavimų“ – tai jis tai daro dėl politinio kapitalo, nes puikiai pats supranta, kad nėra jokio Šveicariško ar Norvegiško bendravimo su ES modelio. Be narystės ir tą patį balsą prarandi.

  20. Lee

    pakalbėkime apie GB ir LT politikus :GB politikams užteko visuomenės apklausos ,kad pasisakytų apie REFERENDUMĄ dėl ES in/out. Kubiliaus partjjai ir Prezidentei REFERENDUMAS (patariamasis) dėl atominės tėra bereikšmis smulkus įvykis. Jaučiate skirtumą tarp GB ir LT koncervatorių skirtumą-diena ir naktis ….. pagarba GB politikams ,išreiškiantiems tautos valią .

    • trolo lo

      kaip cia atklydai is delfi?

  21. Gabe

    Apie ka is tiesu kalba Cameronas ir kodel butent dabar? Dar lapkriti turejes proga vetuoti Europos Banku Sajunga jis to nepadare, teigdamas kad nenori trukdyti spresti eurozonos problemu. Fair enough, stabili eurozona UK pasoneje – vienas svarbiausiu UK interesu.
    Problemos prasideda kalbant apie isplestas Europos Centrinio Banko galias kontroliuoti visus eurozonos bei ne-euro saliu, prisidejusiu prie sios sajungos bankus. UK kaip ir kitos ne-euro salys, gali apsirinkti buti toje sajungoje ar ne.
    Dar idomiau, kad siuo susitarimu ispleciamos Europos Bankininkystes Institucijos igaliojaimai UK atzvilgiu. EBI turi galia tiesiogiai isikisti i bet kurios ES salies banku veikla jei aptinka pazeidimu. Iki siol UK veto uztekdavo kad pasiustu sia institucija tolyn. Ateity prie pasiusdama EBI UK tures uzsitikrinti bent 3 euro ir 3 ne-euro saliu parama.
    2011 rugseji UK jau padave i Luxo Teisingumo Teisma Europos Centrini Banka uz sio sprendima kad clearing houses (liet.: atsiskaitymu negrynaisiais centrai?), valdantys daugiau nei 5% eurais denominuotu atsiskaitymu produktu rinkos privalo buti euro zonoje. Aisku, tai didelis gabalas nuo Londono Sicio stalo.
    2012 vasara – skandalas del didelio masto manipuliavimu Liboru. Paaukotas Barclay, bet paaiskejo, kad apie tai jau nuo 2007 zinojo Anglijos Centrinis Bankas, US Fed, ir kad tai buvo labai naudinga daugumai UK ir US banku. Kiekvieno menesio pirma diena kilstelejus Libora buvo susizeriami milijardiniai pelnai, o kazkam milijardiniai nuostoliai. Is pradziu Liboro reikaliukus priziurejo Britu Bankininku Asociacija (kaip ir NGO kazkos), veliau pajutus, kad bulve per karsta, permete ja UK Finansiniu Paslaugu Institucijai, o tada shit hit the fan and the rest is history. NY Fed. Presidentas Timas Geithneris 2008m apie tai zinojo, tame dalyvavo, o veliau buvo promotintas i Treasury Secretary posta uz tai, kad savo laiku labai ismintingai tylejo ir ‘nesiubavo valties’.
    Nors pinigai ir nekvepia, jie visada seka paskui galia. Cameronas puikiai supranta, jog is UK vyriausybes atemus monopoline galia kontroliuoti UK esancias finansines institucijas, finansiniai srautai gali staiga pakrypti kitur. O sios Europos banku sajungos tikslas ir yra atsieti bankus ir kt finansines institucijas nuo saliu, kuriose jos veikia, jurisdikcijos ir ivesti siek tiek labiau koordinuota, supranacionaline kontrole.
    Aisku, iniciatyva ne be savu marazmu ir su didele rizika suskaidyti vieninga rinka. Is esmes, suprantu ir Camerona, ir ES iniciatyvu logika. Siuo atveju tai yra gryna politika visam grazume, kai kiekvienas traukia kaldra i savo puse, o jausmingi pasisakymai apie troskima kovoti su skurdu pasaulyje ir tu paciu vertybiu propagavima yra komiskai atsilupe nuo reikalo esmes.

    • Pikc

      Pasirašau. Nurodyta priežastis, apynasris Sičio finansų pramonei iš EU pusės, skamba labai įtikinamai.
      Tik dideli prieštaravimai gali lemti UK pasitraukimą iš EU.
      Ir tie prieštaravimai visada sukasi apie kokių tai resursų kontrolę, šiuo atveju Sitis tikrai įtikina.

  22. Tas

    Kadangi nesu (ir nenoriu būti) nei prancūzas, nei britas, tai manęs nėra apsėdę nei didybės, nei drąsos demonstravimo siekiai (abu sumišę su merkantilizmu:-)). Nesu ES ar UK reikalų žinovas, tačiau mastydamas pragmatiškai, keliu sau klausimus:
    1) Jei drąsiems merkantilistams britams _iki šiol_ narystė ES buvo nenaudinga, gal net – nuostolinga, tai kodel jie ten tiek metų buvo? Juk, regis, nėra „tugodūmai“, skaičiuoti moka (antai net kalkuliatorių turi, anot Andriaus Užkalnio :-)), tai kaip čia taip ilgai tempė ir kentė?
    2)Apsukus (1) klausimo logiką, galima spėti, kad jei britai iki šiol buvo ES, tai jiems toji narystė buvo naudinga (kuo?…). Jei ir dabar tebėra, tai iš to seka, kad pasitraukus – praras tą naudingumą.
    3) Jei dabar – jau nebenaudinga ar numatoma, kad po 4 metų nebebus naudinga, tai tada tikrai, nėra jiems ko likti ES (dabar ar po 4 metų).

    Analogiški samprotavimai galioja ir kitiems, tarp jų – Lietuvai. mano nuomone, šiuo metu ir bent jau aprėpiamame akimis laiko horizonte narystė ES mums yra vienareikšmiškai naudinga.

  23. Tas

    Tęsiant tą „naudos ir kaštų analizę“: kyla klausimas, ar mums naudingas britų „šantažas“ ES adresu?
    Viena vertus, Briuselio reguliatoriškų užmojų susilpninimas būtų gal ne taip jau blogai, kita vertus – jei tai atves į dar didesnes išimtines narystės privilegijas britams, tai jos, greičiausiai, bus kitų, ypač silpnesniųjų ES narių sąskaita…
    A.Užkalnis, ko gero, teisus, teigdamas, kad UK pasitraukimas iš ES nesuvaržytų (pernelyg) d/j judėjimo (į UK :-)). Tačiau yra kitas aspektas: jis tikrai suvaržytų (ir smarkiai!) lietuvaičių judėjimą i britų universitetus. Nes tada, kai jie nebebūtų ES nariai, nustotų galiojusi ta prievolė visiems studentams iš ES šalių taikyti tas pačias mokėjimo už mokslą sąlygas, kaip saviems. Tektų visiems „ne britams“ pakloti nemažai pinigėlių už studijas UK… Turint omenyje „akademinės rinkos“ traukimąsi Lietuvoje (dėl demografinių priežasčių) , spėju, kad Camerono pažadai nuskambėjo kaip balzamas daugelio LT universitetų vadovų ausims…:-)

  24. katinelis

    Viena karta Anglija – supuves socializmas, kitakart anglai – jau kapitalistai su kalkuliatoriais. Taip kaip, vis delto yra, Andriau?

    O kad Kameronas jaukinasi elektorata, tai cia aisku ir Oslui. Referenduma padaryt galima, bet nebutina paisyti jo. Taip sakant, rekomenduojamo pobudzio referendumas:) Jus tik mane isrinkit dar vienai kadencijai:)

  25. hm hm

    Čia tik retorika su tuo ištojimu. Pagrasino taip sakant, kad Briuselis susimąstytų. Manau jie pamąstys ir nusileis. Vokietijoje ne kurie politikai grasino ištoti iš euro zonos, kiti – išmesti iš ten Graikiją. Spėkit ar bent viena įvyko?

  26. Tas

    Savo laiku Prancūzija prez. De Gaulle iniciatyva buvo (gal ir tebėra?) pasitraukusi iš NATO karinės organizacijos. Ir ką? NATO dėl to nesugriuvo. Nežinau, ar iš to „atskirumo“ ką nors laimėjo prancūzai.

  27. Asilas

    Atsiverti susmirdusius angliskus laikrascius ti ir matai kaip jie yra pries ES. Kad jiems nera jokios naudos.
    O ar Uzkalnis ir jo numyletieji anglai zino kiek UK skiria milijardu afrikos valstybems o atgal nenauna nieko isskyrus negrus kurie nenori dirbti ir gauna pasalpas????
    Jie neistos is ES niekada. Cia tik laikinas abejojimas. Jie paprasciausiai negali susitaikyti kad jie yra ES dalis, nes pas juos protuose UK vis dar pasaulio imperija.
    P.S. Cameroon’o citata apie Turkija ES:
    On 27 July 2010, David Cameron, Prime Minister of the United Kingdom, during a visit to Turkey has promised to „fight“ for Turkey’s membership of the European Union, saying he is „angry“ at the slow pace of negotiations. He added that „a European Union without Turkey at its heart is not stronger but weaker… not more secure but less… not richer but poorer.“

  28. Lietuva taip pat moka mokescius ES kuriuos gauna ir Londonas, tai reiskia, kad ir mes paliksime senmerge ES

  29. neantanas

    Aš už referendumą Anglijoje. Noriu tikėti, kad Britanijos politika skaidresnė negu rezervatinių valstybėlių. Kad anglams tikrai dirba tie, ką jie patys išsirenka.

Parašykite komentarą