Televizijos ledynmetis: ant bačkos dugno lieka tik varguoliams ir žlobams

Išbandymų metai televizijoms

TV antena, 26 01 2013

Ir, kas baisiausia, turbūt net ne vieneri metai. Ateina televizijos ledynmetis. Žmonės nusisuka nuo televizijos, ir kuo toliau, tuo sparčiau. Kodėl taip apokaliptiškai pranašauju?

Pagalvokite patys. Kokias reklamas dažniausiai matote? Vaistinės, papigintos vištienos kulšelės ir greitos paskolos. Po vienuoliktos – degtinių paradas. Tai maždaug ir viskas. Neįsižeiskite, bet prie televizorių liko daugiau pensininkai, bedarbiai ir kiti žmonės, dažniau turintys daugiau laisvo laiko, nei pinigų.

Jūs, skaitytojau, turite vidutines arba didesnes pajamas (matau iš akių). Kada paskutinį kartą rinkotės atostogas, lėktuvo bilietus, telefoną ar planšetinį kompiuterį pagal reklamą, matytą per televiziją? Taigi, kad neprisimenate. Jūs gyvenate internete, ten jums beveik viską ir parduoda. Tai žino ir reklamos užsakytojai: į internetą plaukia vis didesnė reklamos biudžeto dalis.

Pirmiausia taip yra dėl laiko stokos. Mes įpratome branginti laiką. Laiko nešvaistymas neišvengiamai pavirsta geresnėmis pajamomis. Žiūrėti 30 min. trukmės žinių laidą, kad sužinotum, kas įvyko Lietuvoje ir pasaulyje? Kas tam turi laiko? Daug dirbantis žmogus su šeima turi, geriausiu atveju, pora valandų vakare, kurias gali leisti, kaip išmanydamas. Pusvalandis – ketvirtadalis to laiko. Kasdienes žinias galima sužinoti per 5-7 minutes internete.

Net su pramoginėmis laidomis – tas pats. Sėdėti kaip prikaltam pusantros valandos, kad pamatytum tris minutes eterio laiko, kurias tikrai būtų verta matyti? Kai galima tą patį akimirksniu, bet kada, mobiliajame telefone arba kompiuteryje, peržiūrėti bet kur ir bet kada? Atsiprašau, bet koncertą žiūrėti transliuojamą gyvai per TV, tai jau kažkoks XX amžius: čia tas pat, kas rankomis megzti megztinį arba eiti į biblioteką pasiimti knygos, kai nori sužinoti, kiek gyventojų gyvena Indonezijoje. Tai vis dar įmanoma, ir kai kas taip ir elgiasi, tačiau tam reikia labai daug laisvo laiko.

Būtent todėl televizija vis labiau taps nišine žiniasklaida, skirta vyresniajai kartai, judančiai lėtesniais tempais. Žinote, kada aš pasijuntu, kad mano veidas tikrai žinomas? Kai savaitgaliais apsipirkinėju Halės turguje, kur ir pardavėjai, ir pirkėjai daugiausiai vyresni. Ten aš tikra žvaigždė. Ten mane visi pažįsta ir sveikinasi.

Laikui bėgant, miesto vietų, kur televizijos žmogus atpažįstamas, bus vis mažiau. Prisimenate, kaip dar prieš kokį dešimtmetį internetas buvo toks mažas žiniasklaidos kampelis? Na, toks, kuris skirtas jaunimui arba labai sparčiai žingsniuojantiems novatoriams, o normalūs žmonės apie jį žinojo tiek pat, kiek apie dalelių greitintuvą? Televizijai atėjo laikas persikelti ten pat, į kuklią nišą.

Tai nereiškia, kad televizija išnyks. Ji paprasčiausiai turės pasidaryti kitokia, kad dirbtų jau savo naujai tikslinei auditorijai, nebe masei. Lygiai taip pat kinas nesunaikino teatro, o televizija – nesunaikino kino, nors ir viena, ir kita buvo žadama.

Prisimenate, kaip dar prieš kelerius metus sakantieji „aš visiškai nežiūriu televizoriaus“ skambėjo kaip pretenzingi snobai, norintys pasipuikuoti savo intelektiniu išskirtinumu? Na, kaip tie sveikuoliai, kurie gyrėsi, kad jų namie nėra mikrobangų krosnelių.

Šiais laikais tai visiškai normalus pareiškimas. Tas pats, kaip pasakyti, kad štai neinu į bažnyčią. Vieni eina, kiti ne. Bažnyčia ne visiems.

Televizija pasitraukia iš aukštumų po trumpos atkarpos: ji buvo masinis reiškinys mūsų gyvenime vos keletą dešimtmečių (televizija tapo masių kasdienybe JAV tik po Antrojo pasaulinio karo, besivystančiame pasaulyje ir už geležinės uždangos – dar vėliau).

Tai ne tragedija, bet liūdna. Mano kartos vaikystė ir mano tėvų gyvenimas prabėgo tais laikais, kai bet kokio reiškinio parodymas per TV buvo galutinis ir neginčijamas taškas, reiškiantis įšventinimą į gyvenimo Olimpą.

Anais, tik ką pasibaigusiais, laikais televizija galėdavo per vakarą pradedančius muzikantus paversti ilgalaikiu komerciniu projektu. Žinios būdavo tos, kurias pranešdavo ir parodydavo per televiziją, ir visos kitos, kurios reiškė labai nedaug. Iš tų laikų atėjo posakis „kol tavęs nėra televizijoje, tavęs išvis nėra“. Televizija tvarkė žmonių gyvenimą, ji formavo miesto folklorą pagal didžiųjų kanalų serialus, o pagal žiūrimiausias programas ir jų transliavimo laiką žmonės planuodavo daugelį užsiėmimų, o kai kada ir darbą, kaip senovėje kaime metų laikai ir žemės ūkio ciklai lėmė viską, nuo šventės iki maldos.

Tai baigėsi. Dabar, kuo toliau tuo labiau, jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai. Tai irgi neamžina: viskas keičiasi, ir tik labai naivūs žmonės gali manyti, kad toks gyvenimas, prie kurio jie pripratę, atėjo visiems laikams.

Aš siūlau džiaugtis: man bus įdomu stebėti, kaip keisis ta žiniasklaidos priemonė, į kurią pats įžengiau jau būdamas brandaus amžiaus ir net pražilęs. Aš jos nelaidoju ir neapverkiu: kaip sakė filosofas Seneka, kai kurių dalykų gražiausias metas būna tuomet, kai jie eina į pabaigą. Saulės spalvos gražiausios, kai ji leidžiasi į jūrą.

Priedas po publikacijos: žurnalas suvedė akis į dantį su Andrium Tapinu, kuris jau kitame puslapyje rėžė atgal!

Tekstas žemiau.

Atsakas A. Užkalniui. Televizijos pakasynos – per anksti

Pamenate tuos senus laikus, kai namų sienos mirgėjo nuo užrašų “Punks not dead” (Pankai nemirė. — angl.), o šmaikštuoliai juos išsiversdavo — “Pankai — ne “diedai”? Tas pats ir su televizijomis — jos ne “diedai” ir mano oponento bandymai jas marinti yra gana ankstyvi.

Rašydamas skiltį turiu pranašumą, nes jau skaičiau, ką parašė Andrius Užkalnis.

Tai teisinga, nes jis TV žvaigždė dar tik dveji metai, dar net nelabai žino, į kurią kamerą žiūrėti, kur rankas dėti, ir jį atpažįsta tik Halės turgavietėje. O aš — jau veteranas ir mane atpažįsta ne tik Halėje, bet ir Kalvarijų, Šeškinės, Konarskio gėlių turgeliuose ir netgi tokiame improvizuotame turguje Antakalnyje, kur iš keistos spalvos nosies piliečių vasarą kartais perku uogų.

Interneto rimbu televizijoms grasinama jau senokai. Dar ilgiau kalbama, kad tai tik mažas pajamas turinčių ir vyresnių žmonių užsiėmimas.

Didžiuosius reklamos pinigus skirstančioms agentūroms bandoma įteigti, kad TV žiūrovai jau neturi perkamosios galios ir dabar viską reikia kelti “į internetus”. Tačiau televizijos reklamos rinka tebėra dramblys porceliano parduotuvėje. Ir šį dramblį marinti sunku dėl trijų priežasčių.

1. Televiziniam vaizdui vis dar nėra alternatyvos

Interneto portalai buvo ambicingai nusprendę greitai užmušti televiziją perimdami pagrindinį jos kozirį — vaizdą. Atsirado “Delfi TV”, “Balsas TV”, “15min TV” ir taip toliau.

Kas yra dabar? Kuriamos programėlės, vaizdo klipai peržiūrimi po kelis tūkstančius kartų. Rankos nuleistos. Kodėl? Nes vaizdas yra brangus, reikalauja didelių sąnaudų ir turi atsipirkti.

O kaip jis atsipirks, jeigu šalia įdėtas per penkiolika minučių brūkštelėtas straipsniukas “Iš suknelės besiveržiančios krūtys akino susirinkusiuosius” pritraukia 30 kartų daugiau lankytojų?

Populiariąsias televizijų laidas vis dar žiūri keli šimtai tūkstančių žmonių. Pačios televizijos išnaudoja pridėtinę interneto vertę leisdamos laidas žiūrėti gyvai internetu ir paskui įdėdamos jas į tam sukurtus interneto puslapius — “LRT mediateką”, “TV3 Play” ir panašiai.

Kitaip sakant, dalis turinio perkeliama į internetą, bet jį vis tiek kuria tos pačios didžiosios TV kompanijos.

Kitas klausimas — kada interneto portalai sugebės sukurti televizinės kokybės pokalbių ar publicistikos laidą? Manau, tikrai ne artimiausiu metu. Buvo bandymų — prisiminkime ctv.lt užmojus. Vis dėlto realybė yra tokia: internetas kol kas nepajėgus su televizija konkuruoti vaizdo turiniu.

2. Televizijos greitai reaguoja į konkurencinę aplinką

Nesupraskite neteisingai — aš esu interneto šalininkas visomis keturiomis ir manau, kad jo plėtra yra vienas didžiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų. Čia mes esame tikrai tarp lyderių.

Esu ne kartą rašęs apie tai, kad interneto portalai visa galva lenkia miegančias televizijų žinių tarnybas, vis dar bandančias įtikinti, kad ne žinios turi ateiti pas žiūrovus, o žiūrovai pas žinias. Tą patį rašo ir mano oponentas.

Bet… Televizijos pajuto tokią grėsmę ir greitai padarė atitinkamas išvadas. Įsijunkite televizorių bet kuriuo metu ir kuriame nors iš didžiųjų kanalų (arba specialiame naujienų kanale) tikrai rasite tiesiogiai transliuojamas žinias. Su visais televizijos pranašumais: vaizdu, tiesioginiais prisijungimais, brangiai kainuojančiais užsienio žinių paketais ir kitais dalykais.

Taip, internetas vis tiek yra ir bus greitesnis, tačiau televizijoms perrikiavus savo karių gretas iš milžiniško pranašumo liko tiesiog pranašumas.

3. Inercija ir poreikių tenkinimas

Televizijos žiūrovų įpročiai keičiasi lėtai. O TV kompanijos labai tvarkingai orientuojasi į savo auditoriją.

Gerbiamas oponentas, pasižiūrėjęs naujametes televizijų programas, savo internetiniame komentare egzaltuotai laužė rankas ir skelbė matąs lietuviškų televizijų mirtį. Galbūt ir matė — per Naujuosius visko daug matyti. O aš mačiau auditorijos duomenis, kuriais remiantis, su lietuviškomis televizijomis Naujuosius sutiko maždaug 800 tūkstančių žmonių.

Juk televizija yra beveik visada nemokamas įrankis, tenkinantis žmonių poreikius. Jeigu yra poreikis žiūrėti, kaip žeminamos merginos, atsiranda “Radžis ieško žmonos”. Jeigu yra poreikis stebėti, kaip Lietuvos rinktinė kovoja dėl medalių, bus tiesioginės transliacijos, kurių žiūrimumas per televiziją ir per internetą skiriasi daug kartų.

Jeigu norite tiesioginių mišių ar koncertų, jūsų poreikis irgi bus patenkintas. O kadangi televizijas ir jų žiūrovus valdo inercija, tai televizijos poreikis išliks dar ilgai.

Be abejo, “ilgai” yra subjektyvus žodis ir greitėjant gyvenimo ritmui ta inercija trumpėja. Spauda gyvuoja šimtmečius, radijas — šimtmetį. Sunku pasakyti, ar televizija sulauks šimtmečio, bet dabar ji yra dominuojanti visose pozicijose: ir žiūrimumo, ir pasiekiamumo, ir reklamos rinkos pinigų.

Tad kalbėti, kad televizija tuoj tuoj, ne rytoj, bet poryt, virs nišine pramoga ir bus “diedas”, yra naivu.

 

37 Komentarai

  1. icet

    Ir vis dėl to ką rinktumėtės: gyventi be televizijos ar gyventi be interneto? Aš jau pasirinkau. TV mano namuose naudojamas žiūrėti viskam ką parsiunčiu iš internetų.

    • Karvė

      Aš tai džiaugiuosi, kad vis dar išgaliu abu

  2. nero wolfe

    Kliedesys, bet ne iki galo: AT išvertė „Žiedų valdovą“, todėl AU akys skersesnės. Yra viena labai svarbi detalė, bet čia ką tik įvardyto skersumo (kompo, telefono ar kokio ten pado moniką veizdime visu pločiu, tobiš skersai, telikui užtenka įstrižo, iš gulint po, iš viršaus (stovint su puodeliu) žiūrėjimo, klausymo, foninimo. Tiksliau sakant, ta detalė jau iš skersumo kyšo ir rėkia. Tai pasyvumas vs. aktyvumas. Visais laikais visose erdvėse visi žmonės žino, nujaučia ar tiesiog gyvena taip, kad bet kokia veikla (darbas, ėjimas-į-darbą-įeina-į-darbą, maigymas, skrebenimas, krapštymas(is), komunikavimas, gamyba, mąstymas — čia visos vita activa formos įeina) yra patiriama kaip vargas. Dirbti sunku, žmogus dirba, nes nupuolė. Daugelis pripranta, kitaip nebegali, bet kai nebegali nebegalėti, absoliuti dauguma ir tų nori pabūti pasyvūs. Tas nedaugelis ir taip ieško pasyvumui progų. Poilsis, valgymas, skaitinėjimas, pezėjimas, miegas, drybsojimas, meditavimas (ne atsitiktinai tai vadinasi vita contemplativa), klaidžiojimas kojomis ar mintimis, kai kada (bet itk kai kada) net maigiojimas braukymas nesigilinant yra pasyvus laiko leidimas. Pasyvus teliko žiūrėtojas, radijo klausytojas, kitoks vartotojas visada išliks gausesnis už aktyvų naršytoją/perjunginėtoją ir greitą peržiūrėtoją susipažintoją. Neatsitiktinai netas teliko funkcijas valgo darbo metu (ypač vadinamose „įstaigose“, kai žmonės pavargsta „dirbti“ ir ilsisi „naršydami“). Bet vakarai, savaitgaliai, nedarbalaikiai tų, kurie namie, turi mažų vaikų visada bus gausiau užpildomi pasyvių nei aktyvių, nebent artėtų svieto galas ir dvasių išsiskyrimas (tada visi pagal Apr kažkiek suaktyvės). Visada, žinia, galima atkirsti, kad aktyvumo su netu vis mažiau, ir vis lengviau pasyviai maigyti, bet telikas čia vis tiek priekyje: maigymas ten nepalyginti pasyvesnis ir mažiau užkrauna smegenis, rankas, stebėjimą, gilinimąsi. Aišku, vaizdo kokybė čia irgi sužaidžia į ranką. Taip kad teliką netas išstumia tik tų hiperaktyviųjų, priklausomųjų nuo kompo (jų visada bus mažiau nei nuo teliko) ir „besisilsinčių darbo metu“ sąskaita. Taip pat kažkiek netas suvalgo knygų skaitytojų (taip taip, jie pasyvūs: ar skaityklė priklauso aktyvumui, ar pasyvumui, atskira diskusija; man trūksta patirties spręsti), radijo klausytojų ir visų kitų vita contemplativa praktikuotojų. Bet ta pačia proporcija, kaip AT nurodo. Kol kas, žinia, kas ten žino, kada telikas užsilenks ir internetizuosis (jis juk gerokai brangesnis…).

    • SteppenWolf

      kaži ar pats supratai savo pseudointulektualią diarėją ar tiksliau logorėją

      • nero wolfe

        Logorėja rašant pasireiškia tik kaip grafofilija (gerybinė forma) arba grafomanija (piktybinė). Užtat tai nepalyginti sveikiau kepenims nei donscicus consciouscensis vulgaris, katruo čia tamsta pūtiesi.

  3. Vytautas+

    TV grįstai šiandienine technologija šviesios ateities nenusimato. Manau, jog „next big thing“ bus TV veikianti on-demand principu i.e. televizijos ir interneto hibridas, kuriame bus galima užsisakyti laidos/žinių/filmo retransliaciją. Mokant daugiau – be jokių reklamų.

    Šalyse, kur vidurinioji klasė yra stipri atsiradus inovatoriui (greičiausiai bus Apple) perversmas įvyks greitai. Lietuvoje not so much.

    • mantasm

      Netflix jau egzistuoja :) Hulu irgi :) Tik gaila iki LT toloka…

      • Vytautas+

        Hulu ir netflix’as ne visai tai. Filmų/serialų pirkimas yra tik dalis idėjos. Kita dalis, kas būtų pagrindu, yra mėnesinis mokestis už kažkokį tai paketą laidų, kurios veiktų subscribe’inimo principu. Pareini namo, įsijungi TV: matai yra priminimas e.g. nematytos žinios, spaudi ant piktogramos, ten tau iškrenta subkategorijos: ekonomika, politika, kriminalai, etc.

        Problema šiuo atveju yra ne konceptas kitos kartos televizijos, kadangi idėja jau sena; problema yra content’o tiekėjų nenoras keistis, nes esant tokiam modeliui neišvengiama žvėriška konkurencija. Reikalinga stipri kompanija su reputacija, o Netflix ir Hulu paprasčiausiai doesn’t cut it.

        Tiesa netflixą naudojau jau seniai, gal kas ir pasikeitė. Hulu apskritai nesu naudojęs.

        • mantasm

          Bent seniau su Hulu būdavo kai kurių serialų uždelsimas. Dabar nežinau – nėra kaip naudoti. Bet apie naujus užsisakytos rodos primindavo :)

          Techniškai serialai ir laidos yra tas pats. Yra autorinių sąvininkas, yra ekskliuzyviniai susitarimai su TV ir po to numeta į internetus. Aišku tą vėlyvo numetimo dalį galima išsispręsti pirataujant – jau po 15min po laidos/filmo pabaigos būna :) Bet manau tik laiko klausimas kada netflix/hulu taip pat sparčiai suksis. Spotify jau pramušė nemažai panašaus pobūdžio problemų.

        • ED

          Sitas reikalas jau, dalinai, veikia UK. Turiu tiuneri kuris turi „on demand“ funkcija. Tai is esmes visi BBC iPlayer, 4OD ir tt vienoje vietoj. Gali ziuret arba tai ka rodo tuo metu live arba tiesiog ziureti laidu/filmu/programu on demand irasus.

          Aisku, tai nera pilnas subscribinu ka noriu ziuret ir matau, kai tik bunap aruosta, o ne laukiu savaite kol ateis programos laikas. Bet judjimas tinkama linkme jauciasi.

          Long story short – tureciau sutikt, akd on demand turinio subscribinimas bus the next big thing ir tai jau pradeda vykt.

  4. auris

    Punks not dead – reiškia pankų muzika nemirė, o ne pankai nemirė.. anglakalbingabistas Tapinas :)

  5. auris

    btw Užkalni skanerį normalų nusipirk 😀

  6. Žiūrėtojas

    Skaitinėju, ką parašai Andriau. Pripažįstu, kad testai šmaikštūs. Bet bėda. Tie tekstai nukreipti tik oponentų sudirbimui, bet ne normaliai analizei, kas vyksta, dėl ko tai vyksta, tu galvoji turbūt taip pat tik vienu smegenų pusrutuliu. Interneto erdvėse nebus televizijos ir žinių dar keletą metų. Tie kas uždirba iš „click“ tie gal ir garbina inetus dabar. Bet čia ilga ir nuobodi tema. „Ineto“ blogeris dar ne visos LT sensėjus, ko norėčiau tau ir palinkėti.

    • Asas

      Tai, kad jau yra. Gali puikiausiai pamatyti, kada ir LRT.lt puslapyje. Matyt, kad ne už ilgo visos televizijos tik taip ir transliuos ir kiekvienas galės pasižiūrėti ką nori ir kada nori, o ne taikytis prie tinklelio.

      Tik, galbūt, tai bus pritaikyta prie įprastos televizijos formos, tik interaktyvu, nes juk metro istrižainės tv ekrane žiūrėti patogiau nei 15″ PC ekrane. :)

  7. Vytas K.

    Kad po Steve Jobs mirties Apple nebe inovatorius, o pinigų rijikas ant Jobso įdirbio. Inovatoriaus estafetę dabar perima Google su savo Google auto, Google glasses ir pan.

    • Vytautas+

      (1) Tas pats buvo čiulbama ir iki Job’so pasitraukimo. Ir apskritai Apple nuo įkūrimo laikų per metus būna po keletą kartų palaidojamas. Nieko naujo neparašėte. (2) Google savo sferoje inovatoriaus estafetės niekam ir nebuvo perdavęs ir kol kas nepanašu, kad perduos, bet esmė čia ta, kad Jūs grūdus su pelais lyginat. Kaip Jobs’as yra pasakęs: „They’re (google) not even playing the same game“, paklaustas ką mano apie google kaip konkurentą.

      • bubata

        Kokia inovacija Applas pateike per paskutiniosius metus? :)

  8. JR

    sportas per lietuvišką tv? su studija kaip iš daugiabučio namo rūsio su butaforinėmis dekoracijomis, su sakinį-vos-berezgančiu specialistu ir komentatoriumi, kuris per kelioliką metų darbo nesugeba praplatinti savo žodyno? ačiū, ne.

    publicistika per tv? viena iš dešimties dėmesio verta laida neprivers manęs perskirstyti mano laisvalaikio, kad tuo metu būčiau prie tv.

    laisvalaikis per tv? tuštybe atsiduodančių pigios užsienio tv projektų kopijos ar dešimties metų senumo filmai vienbalsiu vertimu rodomi penkioliktą kartą? ačiū, ne

  9. IT+ gan profesionaliai kuria laidas apie technologijas, to per TV nerasi.

    Aišku, žiūrimumas nėra toks jau didelis, tačiau Tapinas neteisus, kad internetai negali pasiūlyti kokybiško turinio – jei nori, tai gali.

  10. Paulius

    Didžiausia lietuviškos televizijos problema yra tas prakeiktas dubliavimas, aš niekaip negaliu suprast, kodėl negalima duot prakeikto pasirinkimo tarp orginalo kalbos ir lietuviško dubliavimo. Vasarą buvau Estijoje ir ten per tą patį TV6 rodė Futurama angliškai su estiškais subtitrais apačioje, kuriuos vienu mygtuko paspaudimu buvo galima išjungt, kodėl pas mus taip negalima?

  11. Žiūrėtojas

    Čia pacientų turbūt „blogas“ ? Faina, smagu. (nieko čia smagaus, tiesiog apgailėtina)

  12. mezgeja

    gerb. Andriau, šita frazė – čia tas pat, kas rankomis megzti megztinį – parodė, kad yra sričių, kuriose Jūs profas(nuo žodžio profanas)))), kitą kart neparodykit to. Tai tas pats , kas siūlyti eiti į Makdonaldą hamburgerio, vietoj mamos kepto kepsnio)))))

    • Aš siūlau eiti į McDonald’s burgerio. Koks jūsų būtų pointas?

      • nero wolfe

        Didžei gerbemas Tamsta,
        Jusų žinei pranešu, kad vakar VLKK kažkodėltai (didžioji kalbos klaida) sumažino didžiųjų kalbos klaidų kiekį: leidže jau vartoti moderatorių, anūką. Bet burgeriui dar neatėjo eilė buti išmestam iš ano sarąšo, todėl galite ir toleu drasei juos vartoti ir kaip žodžius ir kaip daiktus.

  13. svedas

    Kadangi jau daug metų gyvenu užsienyje, tai remiantis kaip tv vystosi čia ateitis tikrai nėra miglota. Scenarijus labai paprastas. Televizija labai greitai pasidarys mobili. Ir kas šitoje vietoje nukentės daugiausia, tai televizorių gamintojai (dvd grotuvų gaminotjai irgi, bet čia atskira tema), o ne kuriantys autoriai. Net ir Lietuvoje po 1-2 metų kiekviena televizija turės savo appsą planšetiniam kompiuteriui. Ir Jūs jums patogiu metu pasižiūrėsite kokią norėsite laidą. Aišku appse bus kelių minučių reklama, iš kurios ir išsilaikys produkcijos kūrėjai. Visi užmirš TV žiūrėjimą kartu su šeima, o tai darys individualiai kiekvienas savo kambaryje užsidėjęs ausines. Jei Vilnius būtų normalus miestas kur visi naudotusi viešuoju transportu, TV ateitis būtų dar šviesesnė nes kiekvienas žiūrėtų TV savo Ipad’e ar kitoje tabletėje važiuodamas į darbą ar iš jo.

    • Viena pastaba: pagal jūsų logiką, visi JAV miestai, išskyrus New Yorką, Čikagą ir dalinai Vašingtoną yra nenormalūs, nes visur visi važinėja į darbą savo automobiliais.

  14. GUESSWHO

    Taiklus straipsnis kaip visada. No disrespect intended, bet geriausias beigi lakoniškiausias komentaras jam būtų – duh!

    Ačiū, kad informavote apie tai platesnę publiką.

  15. Taškas

    Banalybės …

    Fantastas Stanislaw Lem aprašė tokį ateities tūrinės TV vaizdą:

    Herojus po darbo grįžęs namo net pašnekėt neturi su kuo – žmona svetainėje barasi su savo serialo herojais, sūnus kitame kambaryje – šaudosi su savaisiais, dukra irgi užsidariusi savo kambaryje- atseit, ant podiumo demonstruoja sukneles savajai kompanijai.
    Herojus patogiai- su pypke ir brendžiu- įsitaiso kabineto fotelyje ir paima pultelį…

  16. Media Planner

    Reklamos islaidu internete share bendrame katile auga, taciau tikrai ne TV saskaita.
    Idomu yra tai, kad per paskutinius keleta metu TV ziurimumas padidejo, t.y. LT populiacija i durnadezes spokso dazniau ir ilgiau. TV laidoti yra tikrai stipriai per anksti.

  17. liūdna. turiu didžiausią teliką gyvenime (milžinišką) ir daugiausiai kanalų jame. o teliko žiūriu vis mažiau….. liūdna.

  18. F

    Arklimantai, pasijungit prie savo teliko interneta ir pasijusite geriau.

  19. Pikc

    Jei kas panagrinėtų, kiek vidutiniokui užima laiko žinių naršymas internete ir žinių peržiūra per TV, tai visaip gali pasirodyti…
    Kol kas tiek turinio kokybė, tiek grynai techninis pateikimas internete dar turi pagerėti.
    Nors va mobiliosios versijos jau visai gerai veikia – mat techniniai end-devaisų apribojimai verčia portalų dizainerius pagalvoti apie dizainą (koks netikėtumas).

  20. mustangas

    Man Lietuvos televizija neužkliūna, nes kaip visuma atrodo humoristinė. Čia atstovaujant įvairaus plauko ir pakraipos kryptis.

    Šališkas pastebėjimas apie Lietuviškas televizijas:

    Vieni ir tie patys veidai (aka žvaigždės) sukasi per dieną po kelias niekaip nesusijusias laidas (Iš ryto šoka vaikučiams, per pietus skaito žinias, pavakare veda politinę laidą, o vakare nusirenginėja arba dalyvauja kokiam šlapių marškinėlių konkurse). Kartais peržengdami ir televizijų ribas.
    Kiekvienas, net ir totalus imbecilas gali turėti savo autorinę laidą. Jei ta laida turi reitingus, ji eis net kelis TV sezonus.
    Tik Lietuvos TV galima laidos svečius ar net vedėjus, kurių priekiniams dantims reikalinga neatidėliotina odontologinė pagalba. Kita vertus TV stomatologinės reklamos nėra daug, kaip ir prizų kviečiančių apsilankyti tuose kabinetuose.
    Net ir šiaip atrodytų normalaus intelekto vedėjai šneka nerišliai, su numykimais ir parazitžodžiais. (Pats A.Užkalnis vesdamas savo laidą šiuo atžvilgiu dažnai atrodo pakankamai blogai ir tai atrodo priklauso nuo to kas yra pakviestas. Priešingai, kiek mačiau jo dalyvavimų kitose laidose, jį galima rodyti etalonu kaip reikia reikšti mintis viešai.)

    Kadangi gyvenu ten, kur mados ateina metais-dviem anksčiau nei Lietuvoj galiu prisidėti prie autoriaus: realaus laiko TV yra batai, išskyrus ekstremalias žinias ir gal dar lemiančias sportines transliacijas. T.y. septintą NBA finalo serijos mačą aš vis dar norėčiau žiūrėti gyvai, o reguliarųjį sezoną man gerai pamatyt ir su pavėlavimu kai yra laiko. Čia net nekalbu apie koncertus.

    • Aiva

      Tai gal tamsta konkrečiai įvardintumėt kurį nors imbecilą, turintį savo autorinę laidą

  21. N da biski ir viska valins per ipada. Aisku su flashu didėlis alomas bet toj toj sitas bugas bus sprestinas. Namuose telikas nebeegzistuoja joks nei transliavimui kinu . Yra tik keli pc ir taip be teliko apskritai nemaniau kad bus taip gerai

  22. Tas

    Dėl „jei tavęs nėra internete [ar TV], tavęs nėra visai“. Aš ją perfrazuočiau šitaip: jei tavęs nėra internete [TV], tavęs nėra VISIEMS.
    Tu ESI sau ir savam ratui – tiems, kuriems TU nori būti. O ne tiems, kurie nori, kad tu JIEMS būtum. Tuo labiau – ne visiems, kurie nori arba nenori, kad tu jiems būtum ar išvis būtum.
    Ir tokia tavo būtis tau yra patogi ir smagi. Tai ir yra svarbiausia, o visas kita…na, gerai, nerašysiu to trumpo, bet talpaus rusiško žodelio :-).
    Bent aš taip manau. (O jeigu aš taip manau, tai by definition yra teisinga :-) ).

Parašykite komentarą