Tuščias nacionalinių pagyrų puodas
 |
Kokie mes vis dėl to kompleksuoti ir nervingi – mums nors ir valgyti neduok, tik duok pasigirti, kaip mes stebinam visą pasaulį. Svarbiausia, kad visada savigyra ir saviguoda ne ten, kur reikia. Suvaldyta krizė ir auganti ekonomika? Ką jūs, čia tik pramanas, nekalbėkim apie tai, geriau padejuokim. Emigruoja vis mažiau žmonių? Ką jūs, nereikia apie tai. Per gera naujiena. Greičiausias pasaulyje internetas? Niekam juk neįdomu. Geriau įsivaizduokim, kad mus garsina tai, kas iš tikrųjų turi absoliučiai nulinę naudą mums, kaip valstybei. Užvirkim tirštą savigyros putrą ir svaiginkimės jos garais. Žinau, kad praktiškai visi įsitikinę sporto nauda mūsų šalies vardui. Žinau, kad visi kartoja šitai taip dažnai, kad praktiškai visi tuo jau tiki. Tačiau tai tik prietaras – jis tiek pat teisingas, kaip ir tai, kad pakabinta automobilio salone, prie veidrodėlio, blizgantis kompaktinė plokštelė atmuša kelių policijos radarų spindulius, ir jie nebegali fiksuoti jūsų greičio. Sporto pergalės padeda mums patiems geriau jaustis, nes mes didžiuojamės savo šalimi. Jos gerina nuotaiką, didina darbo našumą ir augina alaus pardavimą – visa tai yra puiku. Tačiau visam pasauliui mūsų sporto pasiekimai yra tik sporto pasiekimai, ir nieko daugiau. Tai lengva įrodyti. Pagalvokite apie tai, ką patys galvojate apie kitas šalis. Kenijoje – pasakiškai geri lengvaatlečiai. Na, ir ką? Kas nors nuo to geriau galvoja apie tą korumpuotą, atsilikusią šalį, kur yra virš 40 mln. gyventojų ir penki kilometrai gero asfaltuoto kelio? Indijoje – geriausi pasaulyje žolės riedulio žaidėjai. Niekas nuo to fakto neužmiršta netvarkos, grūsties, biurokratijos, karvių ir jų mėšlo krūvų ant kelio ir nuolat išsijungiančio elektros tiekimo. Irane – labai daug imtynininkų , nuolat laiminčių aukso medalius. Nuo to jums kyla noras Irane atostogauti, gyventi ar investuoti į tos šalies ekonomiką? Kvailas troškimas pervertinti savo sporto pergales, buvusias ar būsimas, lemia isteriškus reikalavimus teikti pilietybę sportininkams, nes jie garsins Lietuvą. Dviguba pilietybė, žinoma, reikalinga, bet ne sportininkams, o visiems pageidaujantiems. Kai nušliuožia stogas, net puikaus tenisininko Ričardo Berankio nuostabus žaidimas su vienu geriausių pasaulio tenisininkų Andy Murray apipinamas patriotinėmis antraštėmis ir dūstančių ekstazėje žurnalistų pasažais. Spirgėjimo tiek, kad net ne iškart suprasi, kad R.Berankis šiaip jau pralaimėjo: apie tai galima ir nerašyti, geriau papilstykim apie tai, kad „privertė varžovą nervintis“ (tikriausiai anas tris dienas negalės miegoti), o užsienio televizijų komentatoriai, girdi, aikčiojo ir dūsavo iš susižavėjimo. Mūsų tenisininko pralaimėjimas, suprask, na jau toks buvo tviskantis, kad net geriau už pergalę. Ir, žinoma, mūsų sportininkas, kaip visada, yra vertas aukštesnio reitingo, negu turi. Mes labai geri tokio kliedesio specialistai. Dar sovietiniais laikais kažkas sugalvojo formulę, kad nors SSRS čempionate mes laimėjom sidabrą, bet jis buvo „paauksuotas“. Kai Lietuvos krepšininkai prieš keletą metų nedideliu skirtumu pralaimėjo amerikiečiams, mes nesidrovėdami rašėme, kad išspardėme jiems užpakalius, nušluostėme nosį ir privertėme juos sudrebėti. Tai labai primena pasakojimą apie du treningais vilkinčius, trumpai kirptus, atlėpusiomis ausimis socialinio užribio gyventojus, savo surūdijusiu automobiliu įvažiavusius į brangų visureigį. Iš visureigio išlipę griežti vyrai juos išvelka lauk, apdaužo, suspardo, palieka gulinčius baloje ir nuvažiuoja. Vienas iš nelaimėlių pakelia galvą ir tyliai klausia draugo: „Žinai, kodėl mūsų neužmušė? Nes mes – mafija.“ Mes didžiuojamės šešta vieta Eurovizijoje 2006 metais ir labai rimtai apie tai pasakojame, pristatydami savo šalį. Liūdnas faktas yra toks, kad net pirma vieta Eurovizijoje niekam iš sveikų žmonių nebūtų įdomesnė, nei provincijos folkloro festivalio prizininkų dvidešimtukas. Puikuotis šešta vieta, užimta Eurovizijoje prieš keletą metų – tas pats, kas pasakoti su pasididžiavimu, kad vaikas groja smuiku taip gerai, kad vieną kartą jo pasirodymą Kalėdų koncerte publika net išklausė iki galo ir nenušvilpė. „Mes ne kiekvienais metais paskutinėje vietoje!“ – prisidėkim ranką prie širdies ir sušukime tai su pasididžiavimu. Mes turime antgamtišką sugebėjimą apgaudinėti pačius save nereikšmingais dalykais. Kai didelis amerikiečių laikraštis įtraukia Lietuvą kaip vietą, kurią reikia aplankyti 2013 metais, svaigulio dūmelis užkloja visą žiniasklaidą: ar jūs galite patikėti, mus paminėjo – Biržai ir jų barzdotas aludaris greta Ganos sostinės Akros (kur, beje, dviejų milijonų gyventojų miestas sėkmingai varo visas nevalytas srutas į Gvinėjos įlanką, ir todėl miesto paplūdimiai tinka geriausiu atveju apžiūrėti pro automobilio langą; bet čia kalba ne apie tai – tiesiog turėjau pasigirti, kad aš ten kelis mėnesius gyvenau ir visada maudydavausi tik baseine, štai jums ir prašom). Kai kas net sugebėjo 24 numerį The New York Times sąraše pateikti kaip tai, esą „Lietuva užėmė 24 vietą“ – nors niekas ten nieko nereitingavo ir tai ne 24 vieta, o tiesiog toks numeris. Kai jūsų buto numeris devintas, tai nereiškia, kad jūs devintasis pagal šaunumą laiptinės gyventojas. Tai tiesiog numeris ant durų. Bet kas, gyvenęs Vakaruose, žino, kad beveik beprasmius dešimtukus, dvidešimtukus ir penkiasdešimtukus – miestų, šalių, kokteilių, drabužių atostogoms, linksmiausių šokių muzikos albumų – tenykščiai leidiniai, ypač savaitgalio iliustruoti žurnalai, naudoja, kaip gerai skaitomą užpildą, kuris lengvai pasigamina ir niekada nenuvilia. Tuos sąrašus sudarinėja dažniausiai biuro praktikantai arba jaunesnieji bendradarbiai, ir tie tekstai buvo ir bus, nes skaitytojai mėgsta sąrašus labiau, nei kišenvagiai – troleibusą, važiuojantį iš stoties. Tuos tekstus visi užmiršta tą pačią dieną, kai perskaito. Skirtingai nuo mūsų – mes dabar kliedėsim kelerius metus. Žinoma, aš jums girtis niekaip neuždrausiu. Tačiau galiu jus informuoti. Arba net priversti nervintis, kaip R.Berankis privertė nervintis tą garsų tenisininką. |
Netikslumas: paauksuota sidabra 1995 m per europos krepsinio cempionata isrado komentatore g.tuleviciene.
can`t agree more
kaip žiūrėsi. manau, kad visais laikais ir gal net ypatingai šiuo metu, kai randama tiek progų progelių paverkti ir paaimanuoti – tai labai geras dalykas. manau, kad šio laiko pasigyrimai ar savigyros, jeigu jos perdėtos, tai yra savotiškas atkirtis saviniekai. o asutoriaus versija – literatūriškai graži.
Ačiu, puikus rašinys. Niekada nesupratau tų tuščių pagyrų. Gal žurnalistai tokiu būdu ir formuoja tą masių menkavertiškumo kompleksą. Tuomet provincialui išgirdus naujienas apie sidabrinį auksą, ar kažkokį alų – iš esmės “dustą” – apima kažkos vidinis pasitenkinimas, kad ne viskas blogai, esame žinomi pasaulyje. Tai yra visiška “tufta”. Gal iš savęs tegul pasijuokti tuos tamsuolius išmoko, gal požiūris pasikeis. Bet greičiausiai, manau, tai pasikeis savaime, kai tą kartą pakeis naujoji, AU srovė
Hallelujah! You’re damn right my boy. Didžiuojuosi jumis p. Užkalni. Ačiū!
Saviplaka yra taip pat negerai kaip ir perdėtas entuziazmas. Vis dėlto, manau, kad šiai dienai Lietuvoje didesnė problema yra būtent saviplaka, todėl pernelyg tramdyti to ne tokio jau dažno gebėjimo pasidžiaugti savais pasiekimais nereikėtų. Reikėtų galbūt tik leisti suprasti realybę, kad nebūtų daromos pernelyg toli siekiančios išvados apie mūsų pasiekimus.
Suprantama, sportas lieka sportu ir jis kažko iš esmės gyvenimo kokybės srityje nepakeis. Tačiau sporto pergalės nėra visiškai beprasmės, tai yra valstybės įvaizdžio kūrimo ir jos žinomumo didinimo dalis ir tam tikras pozityvas tautos vartojimui.
Kitaip sakant, reikia vengt kraštutinumų. Nei pult devalvuot viską iš eilės, nei atitrūkt nuo realybės skraidant padebesiais.
P.S. Na cepelinų dabar tai tikrai užsimaniau.
True. Keista, kaip Ž. Savickas nepaminėtas, nepralenikiamas sporto šakos, propaguojamos keturiose pasaulio šalyse, ąžuolas
Atsidariau pirmą pasitaikiusį „galiūnų sporto“ puslapį. 13 šalių: Lietuva, PAR, Serbija, JAV, Rusija, Anglija, Švedija, Suomija, Latvija, Olandija, Kanada, Lenkija, Estija.
Bet užtat galiu lažintis, kad eilinis lietuvis tikrai žino daugiau Ispanų krepšininkų nei eilinis ispanas lietuvių krepsininkų. Dažnai ir Meilutytės pasiekimai pervertinami, nes kažin ar kas nors žino kas buvo čempionė iki tol arba bent jau antroje vietoje po jos. Bet tame ir yra savotiškas šarmas, mes dievinam savus, o ne užsieniečius. Todėl Andriau tai yra milijoną kartų geriau, nei garbinti užsienio žvaigždes. Geriau tuo, kad skatinamas patriotiškumas. Šiaip mintis teisinga, Aš įvertinu 9 balais rašinėlį.
P. Uzkalni jus visapusiskai teisus ir visada malonu jus skaityti
Juokiausi iki ašarų… nu tobulai pataikyta !!
Ai, tik nereikia…. Jeigu šūdasklaida nusisvaigsta, tai nereikia pasakoti, kad čia “mes” tokie. Nė velnio nepasirašau būti tapatinamas su visokių šūdlaikraščių, šūdportalių ir šūd-televizijų contentą kuriančiais degeneratais ir iškrypėliais. O anoniminiai šūdportalių komentarai irgi ne rodiklis. Jau tikrai britku paliko atsidaryti kokį nors delfį – ir dėl komentarų, ir dėl straipsnių, ir dėl antraščių. Kažkokia trolių ferma – tiek komentatorių, tiek “žurnalistų” pusėje. Nuo komsomolkės atpurtė lavastė – gal prieš ketverius metus pasijutau tarsi psichiniame dispanseryje, nuo to laiko nebuvau atsidaręs komsomolkės. Su šūdublikos leidinių grupe viskas aišku ir be lavasčių. Sakau rimtai, neperspausdamas – lioviausi vartojęs lietuvišką šūdasklaidą. Užsienietiška neįdomi, nes mažai liečia mane asmeniškai. Liko Facebook’as, kelios RSS prenumeratos.
jau nebe pirmas straipsnis kuri as skaitau tokiom temom, ir skaitant ranka dreba , kai pagalvoju kokius urodus si zeme nesioja.. turbut tik branduolinis karas isvalys tuos visus urodus su savo visa smerkianciom nuomonem. kartais net nemalonu buti lietuviu kai toki slamsta skaitai. duok dieve geriau mirt negu tokio sudo autorium buti…
Taip, ir tiems, kurie didžiuojasi cepelinais (“nacionaliniu valgiu”) užvožt snukin norisi. Dėl to labai man šita nuotrauka prie šito teksto patinka.
o man tau norisi į snukį tėkšti. aš didžiuojuosi cepais ir šaltbarščiais, na ir ką? kuo jie blogi? riebūs? per paprasti? per mažai išskirtiniai? ar “šiaip ne visai italiųki-graikiški-ispaniški”? kodėl vokiečiai gali didžiuotis kokia nors karka arba šlykščiomis dešrelėmis arba čekai kniedlikais, o cepai jau “gėda”? tokie kaip tu ir yra tikri “kaimiečiai”. kuriems antrą dieną išvykūs iš savo kaimo jau gėda, kad jie kaimiečiai ir to ką jie valgė..
kaip užknisa tokie apsigėdine “tautiečiai” tai daug blogiau nei koks tikras nuoširdus budulis Londone, kuris toks koks yra ir mažiau daro gėdos būdamas tokiu koks yra tarp kitų budulių iš Lenkijos ar vietinių treninginių.
po to koks vietinis Čhicago ir klausia “ar tau gėda būti Rytų Eupopiečiu? Lietuviu?” ne, blet, negėda, kaip ir ryti cepakų na… tai nemaišo vbalgyti ir kitų šalių maisto, bet cepai tai ir yra “mano kaimo” patiekalas, kuris išskiria mane kaip bet kokį italą kokie nors makaronai “al dente”. kokiu reikia būti būku, kad to nesuvokti? maniau, kad delfinų kontingentas čia nesirenka…
Tau bišk su galva negerai. Prieš pradėdamas putotis turėtum žinoti, kad cepelinai, ir juo labiau – šaltibarčiai, nėra lietuviški patiekalai. Tik jie labai gerai “prigijo”…
makaronai irgi nera italu isradimas, bet visi juos tapatina su italija. taip kad nereik cia
O tu be cepelinų ir šaltibarščių nieko lietuviško nežinai?
Cia tai 100 proc. taip!
Uzkalni, dar nepaminejai be 5 minuciu Holivuda uzkariavusios Anusauskaites, kur irgi laimejo pirma vieta
O kas blogai su cepelinais? po šimto metų ir kebabai taps tradiciniu patiekalu, na ir ką?
Matyt, tokiems autoriams kaip Andrius neįdomūs tradiciniai patiekalai. Arba įdomūs, tik jei kažkokia jų savybė glumina liaudį (pvz., kaina). Bet straipsnis gi ne apie tradicijų blogį, o apie pagyrų tuštumą ir silpnumą. Jei girtumeisi užkalnišku stilium, viskas būtų OK.
Na, as ne visai sutinku krepsinio palyginimu su sporto sakom, kaip lengvoji atletika, zoles riedulys ar imtynes. Krepsinis yra viena is populiariausiu sporto saku, taip kaip ispanija, portugalija ir anglija yra zinomos kaip itin geros futbolininku augintojos, taip mes save pristatome kaip krepsinio sali. Latviai tai zino, estai taip pat… Amerikoje, beje kai zaidziau krepsini tiesiog universiteto aiksteleje su vietiniais, vienas juodis mesdamas kabliu susuko SABOUNIS ir as paklausiau is kur jis zino, sako taigi legendinis zaidejas, paklausiau ar zino is kur jis, sako tai zinoma, is Lietuvos. Nematau nieko blogo, kad save pristatome kaip krepsinio salis. Pasiklauskite erasmus studentu kurie atvyksta pas mus ir pamato daugiau nei tik gedimino pili, gedimino prospekta ir naktinius klubus, jie sako – as dar niekur nemaciau, kad butu tiek daug krepsinio aiksteliu, ju pilna visur. Taip kaip ispanijoje ar anglijoje vaikai spardo kamuoli kiekviena laisva minute, taip pas mus meto kamuoli i krepsi, turbut del to ir atsiranda tu geru zaideju, nes jie atranda savo megstama uzsiemima, kas veliau perauga i profesionalo karjera. Na bet cia tik vienas aspektas, daugiau su kitais parasytais straipsnije 100% sutinku…
Su Erasmus studentais atsisakau bendrauti as a matter of principle, nes Erasmus yra šėtoniška blogio ir darmojedų auginimo programa.
Erasmus programa puikiai įliustruoja euro krize, studijos pietų šalyse – tai pusmečio (kartais galima prasitęst iki metų) apmokamos atostogos. Pats čilinau Sicilijoj, ir galiu atsakingai pareikšti – verkt man norisi prisiminus Sicilijos saldumynų gardumą! Kitavertus, potyriai žmonių, erasminusių Vokietijoj, Švedijoj, Belgijjoj ir kitur šiaurėje, dažnai rūgštūs – erasmus orgazmus nebuvo ir reikėjo mokytis taip, kaip net gimtam ekofake neteko. Kaip bebūtu juokingiausi visur būna ispanų jaunuoliai (na tie, kur kas 4 bedarbis), tamsaus gymio, nekalbantys angliškai todėl bendraujantys tik tarpusavyje, vaikštantys grupėmis ir gyvenantys komunose.
Be abejo trūksta jūsų rašinio. Tema matosi užgauna kurybines stygas neblogu akordu.
Labai gerai, kad jie nemoka angliškai, nes tie, kurie moka, pradeda savo švelpa Spanith puthiau kalba aithkinti, kaip pathaulis netheisingath ir kaip dėl vithko kalta Amerika ir George W Buth.
prie šito tada tinka true story: atėjęs į auditoriją rinkau komunistų atsišaukimus su padailintus kūju ir pjautuvu ir sudėjau į šiukšlyna.
Kas čia per KAPITALINĖ NESĄMONĖ?? Gal apsirūkėte ar pernelyg “įkalęs” rašėte? Ar tiesiog iš VBS gauta informacija remiatės?
Ar tamsta bent žinote, kas tai per programa, ta ERASMUS? Apšviesiu: studentų bei dėstytojų mainų programa. Kas čia blogo, kad Lietuvos universiteto studentas semestrui nuvyksta, sakykim, į kokį Utrechto ar Uppsalos universitetą, kur jis/ji (a) gali pastudijuoti dalykus, kurių nėra siūloma Lietuvoje (ne tik jo gimtajame univere, bet ir apskritai LT); (b) gauna paragauti kitokių mokymo ir mokymosi metodų, (c) susiduria su kita, nei įprastinė lietuviška, akademine kultūra; (d) išmoksta gyventi savarankiškai (ne mamytės maitinamas ir tėvelio stogo dengiamas), kruopščiai skaičiuodamas tuos negausius ERASMUS duodamus pinigėlius, už kuriuose nei Olandijoje, nei Švedijoje, nei UK nepabujosi po barus ir klubus…
Jeigu tai tamsta vadinate “darmojedu” auginimo programa, tai viena iš dviejų: arba apskritai žiūrite į studijas, kaip į laiko švaistymą, arba ksenofobiškai manote, kad “reikia mokytis savame krašte – tautiniame univere, niefig ten trankytis po svietą”. ?
Labai gerai žinau ir pažįstu tos programos produktus ir jų paniatkes.
O ko taip ją rūpi ginti? Bene atimsiu iš jų? Ar jums programa be mano meilės neskalsi?
Ko taip rūpi “ginti”?
Hmmm…
O ko taip pačiam rūpi ka nors ginti, peikti ar pulti (kokiu filmeliu ar “kaboku” pradedant ir Donskiu baigiant, čia tik iš paskutinių temų cituojant)?
Ką, gyvenimas neskalsus, jei Donskis tamstos nemyli ar jei kiti tamstos mylimo restorano nevertina? Bene atims iš tamstos tą restoraną ar tą jame duodamą “žratvą”?
Mano Protokolai ir Žąsys yra dėl skaitytojų, kurių kuo daugiau, tuo man geriau.
Aš rašau apie tai, apie ką publika skaito.
Kodėl publikai taip rūpi jų teisė būti hipsteriais ir jie eina komentuoti, va šito nesuprasiu. Bet gal turi savų priežasčių.
Paaiškinimas labai paprastas: pats rašote, nes nuo to jums geriau, taip anie ir komentuoja ką nori ir kaip nori, nes jiems nuo to geriau. Jei būtų blogiau, nekomentuotų.
. To orgazmo intensyvumas tik netiesiogiai sietinas su rašinuko skaitytojų skaičiumi – nebent būtum ekshibicionistas 
Juk ir tuos komentarus skaito, todėl tie komentatoriai pagauna tą patį rašeivišką orgazmą, kaip ir tamsta
Oi, šaunu, kikensiu dar kokias tris minutes. AU, n metų sėdėjęs visuomeninio transliuotojo šiltam užanty ir ramiai sau moonlight’inęs (t.y. – išnaudojęs sistemą), dabar niekina studenčiokus, kurie nori pakeliauti (t.y. – išnaudoja sistemą).
PS: aš už savo mokslus mokėjau krauju uždirbtais pinigais, taip kad čia ne savigyna.
PPS: ne į temą – nenardau LT web erdvėse, tai šias svetaines užtikau tik dabar. Pagarba Jums, kaip koncepcijos autoriui ir ypač ją realizavusiems žmonėms. Estetika, funkcionalumas, jokių flashinių nesąmonių… Be žodžių.
Tarp manęs ir Jūsų minimų studentų tik toks skirtumas, kad aš niekada nesakiau “kam dirbti, jei galima nedirbti”. O Marazmuso sistema gamina būtent siekiančius atsipūtusio gyvenimo.
Ką reiškia „išnaudoja sistemą“? Atseit visi, kurie naudojasi valstybės paslaugomis, ar dar kuo nors nemokamu, yra begėdžiai sistemų išnaudotojai? O jau tie, kurie samdomu darbu uždirbo pinigų ir už kažką susimokėjo – kraujo donorai arba gerbiami ir padorūs sistemų vartotojai? Panašu, stiprokai sureikšminat pinigų vaidmenį.
Aš tai galiu tokią istoriją papasakoti. Buvau Kretoje tokioje ekskursijoje, nu ir nuvežė mus į kažkokį apgriuvusį kaimą – langai kai kur išdužę, žiurkės bėgioja. Tai ten buvo, tipo, turgelis ir senis pardavinėjo kilimėlius, puodelius ir pan. Išgirdo, kad iš Lietuvos, tai sako Arnidas Sabonis. O aš jam sakau Nikos Galis. Tai nuolaidą pritaikė. Tuo metu graikai dar nebuvo laimėję futbolo anei Eurovizijos, tai jiems irgi labai krepšinis patiko.
Cool storry, bro. Išduosiu paslaptį, kad su pietiečiais privaloma derėtis ir su ta nuolaida senolis būdamas geru prekybininku iš tavęs uždirbo daugiau nei planavo.
Vadinkime daiktus tikrais vardais – “pasakojimas” iš tikrųjų yra senas ir RUSIŠKAS anekdotas
Išduosiu „paslaptį“ – visi ar bent dauguma pasakojimų yra kur nors suregistruoti, pvz., http://tvtropes.org
tai ką,žmonės negali pasidžiaugti ir pasigirti,juk visi kikena kaip Lietuvoje blogai gyventi,kaip dažnas užsienietis nėra girdėjęs apie Lietuvą.Čia žmonių reikalas tuom džiaugtis ar ne,jei kitam pasidaro geriau parašius tokį rašinėlį ir pamoralizavus,mano kad privertei daugumą susimastyti ir turbut nubėga šiurpuliukai kai kas nors pasidalina rašinėliu faceebooke ant savo sienos,kartu su X-faktoriaus naujienomis , tai kitam paprastam žmogui pasidaro malonu kai jo šalį pamini tarptautiniu mastu.Beje galiu lažintis kad toje pačioje Kenijoje žmonės didžiuojasi savo bėgikais taip pat,kaip mes savo krepšininkais,plaukikėm ar tenisininkais.
Ne, negali nei pasidžiaugti nei pasigirti, negavę iš manęs už tai paprotinimo.
Senai laikas tokiam straipsniui. Prisiminiau senas ‘Klausimelio’ laidas, kur kaimieciai-miestieciai teigia kad lietuviai viska issrado: elektra, lempute ir net metu laikus. Ar ne butent tokie tusti ir sureiksminantys postringavimai portalu straipsniuose kemsa i galvas zmonems tokius niekus. Paskui manosi esa pasaulio centras ir toliau savo nosies nemato.
Teisingas straipsnis.
Visiems šitiems įdijotiškiems sureikšminimams yra paprasta paaiškinimas- tai su@#stas nepilnavertiškumo kompleksas, įskiepitas tarybiniais laikais. Mes vis dar norim būt aukos, norim, kad mus garbintų ir nuolatos užsjaustų, jaučiamės mažais šūdeliais ir dėl to į kiekvieną pirstelėjimą užsienio spaudoi, kaip koks vaikas į pagiras, nors jau pats laikas būtų išlyst iš šito kiauto ir suprast, jog esam paprasti Europiečiai, paprasta normali šalis, kaip ir kitos Europos šalys, daug kuo geresnė, bet ir daug kuo blogesnė už jas. Ir galim nuveikt tiek pat kiek jos. O tikslas turėtų būt siekti jas pralenkt ir būt geresniais. Ir neesam joks su@#stas taškelis pasauly, yra daug mažesnių už mus. Labiausia nervindavo prieš Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą per LRT, tokios reklamos ,,Žmonės garsinantys Lietuvą pasauly” ar kažkaip pan. kur Mildažytė ditirambus giedodavo visokiems ,daugiausia tik mums patiems, žinomiems žmonėms, neva kaip jie garsino ar garsina Lietuvą.
Taip, tas tiesa. Ypač “lietuvių kilmės režisieriai”, kurie patys sunkiai prisimena, kad jie yra lietuvių kilmės, bet kai atvažiuoja vargetos su kamera iš Vilniaus ir paklausia, tai palinguoja galva, taip, jo, aha, nu buvo vienas diedukas iš Lietuvos, taip, lyg ir, aha, jo, būtinai reikės aplankyti Lietuvą ir senelio gimtąjį Parsziunu kaimą Wilenskoje gubernijoje, nes per 60 metų neprisiruošiau, mat labai man buvo svarbi ta prosenių tėwynė.
O tą nepilnavertiškumo kompleksą geriausiai iliustravo įvykis prieš keletą metų, kai Melas Gibsonas kažkur pasisakė apie aštriadančius lietuvius su golfo lazdomis ar kaižkaip. Koks sujudimas tada kilo, kažkas iš valdžios net raštą aktoriui sukurpė, kad lietuviai nėra aštriadančiai. Apgailėtina
Ką tada daryti amerikiečiams?
neblogai
blyn zasinas.. o as viskuo taip tikejau
didžiuotis patiems reikia ir būtina. tik ne Eurovizija aišku
bet nereikia kaip debilams (na čia jau klasika: “Krepsinio pasaulyje”) kišti tų savo sportininkų kitų tautybių žmonėms. kaip pavyzdiui prieina koks debilas su apelsininiu mikrofonu ir durnai prisimerkęs iš malonumo mykia kokiam italui: “o ką jūs manote apie Sabonį? kokius LT krepšininkus žinote? išvardinkite..”). va čia tai provincialumas. kaip ir Akropolio rodymas japonams DDDD bet dar didesnis provincialumas šito gėdytis. pilna tokio arba dar durnesnio egesio ir pas vokiečius ar tuos pačius italus…
Labai teisingos izvalgos. Kai kaimynas per tvora kviesdamas baigti darbus ir eiti teliko ziureti-Zalgiris jau tuoj zais, antakius pakeldavo i atsaka-darbu dar turiu, isstenedavo-tai futbolas patinka? Ne, nelabai. Tai koks sportas domina? Joks. Zmogelis is nuostabos atvipusia burna skuosdavo prie savo teliko. O man keista budavo, kad jo ir mano metu/svorio santykis 1:2/2:1. Taip mylint sporta nemyleti saves?
noriu cepakų
Kas man iš to, kad koks Alekna nusviedė diską toli, kašiorai gerai sužaidė ar Meilutytė pagerino rekordą? Na taip, jie tikri šaunuoliai, juos aš gerbiu. Bet gerbiu dėl to, kad turi darbą, turi veiklos, turi tikslą ir neinkščia bei nestena, kas mūsuose yra gana įprastas reiškinys. Tačiau jų sportiniai pasiekimai man iki lemputės. Mano gyvenimas nuo jų rekordų nė kruopelytės nepagerėja, mano vaikų gyvenimas nuo to netampa saldesnis, mano tėvai dėl to sveikesni nepasidaro. Namatau reikalo čia jais didžiuotis, taip pat kaip ir nesididžiuoti. Gerbiu lygiai tiek pat, kiek ir kiekvieną sąžiningai dirbantį, savo šeimą išlaikantį, nesiskundžiantį pilietį.
Jau pasisakiau, kad elito sportas už mano pinigus manęs nežavi. Bet jei jau apie elito pasiekimus, tai juos turi įprasminti “Athletes, make us dream”.
Atseit matai, kad kažkas “pavarė”, tai turi įkvėpti tave. Tik kad labai abejoju, ar ką nors dar įkvepia profesionalus sportas – visi supranta ar bent turėtų suprasti, kad tai profesionalus darbas, paaukojant daug ką, ir paprastam mirtingąjam tai visiškai, absoliučiai nepasiekiama.
Labiau turi įkvėpti mokyklos bernų ar kiemo diedų turnyras – ten tokie žaidžia su tokiais.
Na, yra gal viena nauda: profesionalaus sporto medicina ir pramonė kažką sukuria ir platesnei rinkai.
dar vienas tipas “isdidziu” provincialu – uz kuriu pinigus laikosi soprtas, menas, kultura ir visa tautos geris. Idomu, kiek sumokate i biudzeta mokesciu, kad tokia didybe sergate?
Kad Berankis priverte Murray nervintis, buvo vieni is nedaugelio jo zodziu, kuriuos zurnalistai galejo cituot.. Tai citavo ir UK spauda ir LT spauda. Tik sutinku, kad pastaroji eilini kart perlenke lazda.
Kai Lietuvos rinktine pora tasku gavo nuo JAV, sie irgi akivaizdiai buvo isitempe, buvo grazu ziureti kaip sunkiai dirbo abi komandos..
Pasidziaugt yra kuo abiem atvejais. Zinoma, daryti pergale is pralaimejimo jau yra savotiskai apgailetina. Bet gi A. Uzkalnis geriau nei bet kas zino, jog spaudoje, norint demesio, reikia straipsnio, kuris nepaliktu abejingu, todel einama i krastutinumus arba rasoma apie papus.
O kas belieka spaudai, kai naujienos – tik nuobodžių dėdžių ir tetų plepalai arba pilki skaičiai. Pats iš savęs kurti įdomų turinį sugeba retas kuris.
Aišku. Viskas taip. Belieka didžiuotis Užkalniu- kad toks protingas ir kad mus paprotino.
Subingalvis tu gyvenęs vakaruose. Nebeturi temų apie ką raštyti.Taip, mes maža tauta ir mums ,kad ir koks žymesnis pasiekimas sporte,mene,mokso srityje yra svarbus. Ypač kai kaimynai nieko panašaus neturi. Tu arklio lūpa,gali dar sumenkinti ir Amberseilo plaukimus ir B.Vanago važiavimą Dakare ir daug kitų įvykių kuriuose nebuvome pirmi,bet su kokiu pasididžiavimu žmonės minėjo Lietuvos vardą.
cia joks valstybes populiarinimas krepsiniu,cia paprasciausias pinigu paemimas is valstybes,money matter…
Anglai turi gera, tikslų terminą apibūdinti tokį vieną sporto fenomeną – elitinis sportas. Elite sport.
Jei manęs kas klausytų, tai uždaryčiau velniop visus valstybės finansavimus elitiniam sportui. Teužsidirba iš privačių lėšų.
Ir visus pinigus – liaudies bendram fiziniam pasirengimui gerinti, kad mokyklose vaikai turėtų kur lieti prakaitą, kad jų treneriams būtų sumokama už-papildomas valandas.
Labai skandinavai daug medalių renka? Per vasaros žaidynes mūsiškiai net norvegus apdėjo. Ir ką? Kam nors kyla abejonių, kas geriau 10 km bėga – vidutinis lietuvis ar vidutinsi norgas?
O aš visai manau, kad į Iraną privaloma nuvažiuot kiekvienam. Su tokiom kainom, ten turistai gali ką tik nori, o tas svetingumas, neišpasakytas.
Aš tai nebūčiau linkęs manyti, kad verta palaikyti savo pinigais iškvaišusių Islamo revoliucionierių valstybę, bet čia kiekvienas asmeniškai priima sprendimą.
Dėl sprendimų asmeniškumo, tai čia velniškai teisingai, bet kai dėl kitko….
. Keliauju todėl, kad MAN įdomu – ir man smarkiai nusičiurkšt ant to, kas iš tos mano kelionės gauna ar negauna naudos. Man, nesirengiančiam gelbėti pasaulio ar atskirų jo dalių, svarbu, tik tai, ką AŠ gaunu iš tos kelionės – įspūdžių ir potyrių prasme.
Kai aš kur nors keliauju, tai ne todėl, kad man rūpėtų tos valstybės biudžetas ar kitokia jos šalpa, ar jos premijavimas
Lygiai taip ir į restoraną einu ne todėl, kad kilniai siekčiau paremti jo savininkus, virėjus ar padavėjus
Puikus suvis i desimtuka.Atvaziuoja n-line kino kompanija,tam ,kad butu pigiau,paima pora,tipo aktoriu lietuvisku sekundiniam epizodui,o lietuviai jau raso ditirambus,jog holivudo filmuose vaidino lietuviai.Jei tai butu afrika,lygiai taip pat ta statista butu paeme is tos salies.
Reikėtų patikslinti, ką čia reiškia “greičiausias internetas”.
Nes jei pagal šviesolaidžio plėtrą, pirmi esame tik Europoje. Pasaulyje – šešti: 1) P. Korėja 2) Arabų Emyratai 3) Honkongas 4)Japonija 5) Taivanas 6) Lietuva. Čia pagal 2011-ųjų FTTH Council duomenis – praėjusių metų duomenys bus paskelbti vasario 20.
Bet čia kalbant apie šviesolaidžio plėtrą. Apie faktinius greičius oficialių duomenų kaip ir nėra.
Sportas, mokslas, kūltūra (pvz eurovizija, baletas) – yra kaip koks PVM ekonomikoje – geros savijautos priedas lojaliam piliečiui. Ypač tai aktualu visokiose diktatūrose, totalitarizmuose. O pas mus, kaip ir visoje buvusioje Sssr – tai priemonė nuo nepilnavertiškumo. Tik pamanykit, Lietuva gi buvo nuo jūros iki jūros! O pasaulio krepšinyje esam garbingoj 5 vietoje! O štai š.Korėja ant savo herbe vaizduoja hidroelektrinę – matyt korejiečiai didžiuojasi šiuo savo supervalstybės pasiekimu. O Rusijoje didžiuojasi, kad karą laimėjo. Ypatingai ėmė didžiuotis kur tais ~70ais metais ir vėliau, ten “tėvynės karas” tapo šventenybė, jaučiu dar didesnė nei krepšinis pas mus. Ir tik pabandykit pasakyti rusui, kad gal gi ne viskas ten gerai su tuo karu buvo, pasakykit lietuviui kad nelabai pasauliui tas krepšinis įdomus, užsiputos baisingai, nes kesinatės į tą 21% pridėtinės savigarbos…
Tas pats Andy Castle, komentuodamas per BBC Australian Open finala, trizniojo, kad nors A. Murray ir trecioji rakete siuo metu, bet jeigu laimes Australian Open, bus ”neoficiali pirmoji rakete”, nes dvejuose Grand Slamuose finale laimejo pries pirma pasaulio rakete ir nesvarbu, kad vis tiek liks treciaja. Cia tas pats kas, jeigu Prienai laimi pries Lryta, Lrytas laimi pries Zalgiri, Zalgiris laimi pries Barcelona, o Barcelona laimi pries Lakers, tai neoficialiai Prienai yra NBA cempionai. Todel to paties pagyru meslo pilna visur ir nereikia tik Lietuvos imti i bolda.
Mes čia pirmiausia su Lietuva dirbam pagal specializaciją.
Labai patiko palyginimas
Benraujant su rusais galima pasigirti eurovizija. Su ispanais.. krepšiniu.. su anglais – tenisu.
Tiek sportas tiek “dešimtukai” prisideda prie šalies žinomumo.
Lietuva neturi okio charizmatiško prezidento kaip Iranas. Tai galime pasidžiaugti kažkuo kitu. Prieš gerus 15 metų pasakai Lithuania.. tai visi tik akis išverčia. Dabar daugelis vis dar maišo su Ryga… Bet vieni žino Žalgiri.. antri Beranki.. treti gražias merginas.
3 milijonų tautai nebūti sutriuškintam krepšinio aikštelėje JAV taip pat yra didelis pasiekimas.
Ir t.t.
sifilinai turtingai atrodo. riebulu ir grietienes indrebta is peties. tokiu privalgius taip ir norisi kam i snuki vozt.
Kiek skaiciau Uzkalni tiek kartu uz galvos susiemiau.Gerai ,kad tai vyksta itin retai.Na ir dabar ,ka visa tai reiskia? Sportu serga visas pasaulis,net afrikoj ,tai bene vienintelis zmoniu dziaugsmas tad jei tai yra populiaru kuom blogai savo populiaruma kelti per sia vieta? Uzkalnis zinoma pasakys,kad jis vietoj sporto varzybu geriau lryta paskaitys ir gaus didesne nauda.Bet atsiras ir kitas ,kuris pasakys,kad jis per ta laika skaitydamas knyga suzinojo daug naujo,o kitas is tu naujienu verslo plana ismaste,o paskutinis,tas ,kuris nuejo varzybu ziureti ir alaus gerti per pertraukele pataike is vidurio aikstes ir laimejo organizatoriu priza-automobili.TAI ,kuris is ju teisesnis? Tikrai ne tas,kuris stengsis irodineti kazkurio veiksmo (hobio) geruma pries kita.Apgailetinas snobas negerbiantis kitaip mastanciu esi uzkalni.
Jei domina, tai teisesnis esu aš, nes jūs ir dešimtys tūkstančių ateina skaityti, kad ir už galvos susiėmę. Tai ateikit dažniau.
Tai tada teisiausias visame kame yra Rokiškis Rabinivičius, nes jis skaitomas labiau ir už tamstą, ir už Račą
. Gal net labiau ir už Lenino raštus, bet dėl šito galima abejoti 
.
Aš drįsčiau abejoti, kad mano mielas draugas Rokiškis turi daugiau perskaitymų, bet kadangi nesimatuoju, tai toliau neeskaluosiu.
Net jei tie uzeje ateina tik papriestarauti? Siaip Minedas irgi populiarus ir diskutuotinas objektas.Populiarumo zmones siais laikais siekia ivairiais budais.Jusiskis trolinimas daugumai nera priimtinas todel ir populiarumo verte abejotina.Sakyciau uz sporta daug mazesne.
Apskritai, čia daug triukšmo dėl nieko (anot Šekspyro, bet gal čia be reikalo paminėjau šioje kompanijoje, nes čia už tokius “referencus” rizikuoji būti išvadintas pseudointelektualu
).
. Jie kas laiko Radži superinio lygio pasauline žvaigžde, kuri pasaulyje nežiba tik dėl mūsų “muzikinės erdvės lokalumo”, tesižino, taip jiems ir reikia 
Jei kas nori džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad kažkas kitas greičiau nuplaukė ar daugiau į krepšį primėtė, o gal tuo, kad jo darže pomidoras anksčiau paraudonavo – jo reikalas, tesidžiaugia, Man nuo to, kad kitam gerai, nėra blogai.
Jei kas susikuria pasakėlę apie kokio aktoriaus, popiežiaus ar dailinko “lietuvišką kilmę” ir svaiginasi ja – kiekvienam savas kaifas, gi man tas rūpi gerokai mažiau, negu tuo atveju, jei mano kaimynas po langais užsirūko cigarą
Kvaila nervintis dėl…kitų kvailumo.
(lietuvių, anglų, rusų amerikonų ir kt. kvailumo – visur pilna to nacionalinio pasididžiavimo ir pagyrų, kurios vertos tik humoro knygelių )
“Kokie mes vis dėl to kompleksuoti ir nervingi – ” – maziau tokiu kaip tu butu, tai gal taip neatrodytu. Pats sukuri problema , ir paskui kapstaisi valandu valandas po ta shuda. Kiek skaiciau tavo straipsniu, daznokai ta arogancija jaucias. Kokia prasme kapstyti ta banalu shuda, ka ir taip visi puikiai zino, ir supranta. Gal kaiptik reiketu trupuciuka to “atsiputimo” (kuri cia paminejai kaip blogybe, kalbedamas apie erazmusa) musu visuomeneje, kad zmones maziau gamintu blogos energijos galvodami apie kazkokius pavirshutiniskus, nereiksmingus socialinius reiskinius, ir skaitydami straipsnius is kuriu galima paskrauti tik nepakantumo, cinizmo ir arogancijos. Kad ir koks kosmopolitas butum, man, tavo stailas, grynai kavenskas.
Taikliai pastebeta
Visų pirma – tai labai negatyvus straipsnis. Žinoma, tie, kurie per nelyg pervertina savo šalies pasiekimus ir sureikšminą Lietuvą pasauliniame kontekste, tuomet verta pasidėlioti mintis… Visgi, aš manau, kad tik didesnis kiekis pozityvumo gali duoti kažką naudingo. Eilinį kartą įsitikinau, kad po perskaityto pono Užkalnio straipsnių lieka bloga emocija, todėl bent pusmečiui net nežiūrėsiu į šią pusę… Linkiu sėkmės rašant, tik su kur kas geresne gaidele.
Aš jums linkiu geriau čia neužsukti, nes jūsų minimos gaidelės nerasite.