Kaip ministrė B.Vėsaitė įvaizdį susitvarkė

Lietuvos Rytas, 07 02 2013

Pamokoma istorija labai paprasta: kolega žurnalistas Andrius Tapinas prieš kurį laiką pakalbino naująją ūkio ministrę Birutę Vėsaitę ir ji pasirodė labai nekaip. Interviu tapo interneto sensacija, nes ministrė buvo pasimetusi ir akivaizdžiai stokojo informacijos ir supratimo apie savo sritį. Pasipylė plakatai ir juokeliai. Darbo pradžia atrodė prasta.

B.Vėsaitė ir jos komanda nesėdėjo rankų sudėję: mokydamiesi iš geriausių, suriktavojo sąrašą – nuo kulinarių iki buvusios finansų ministrės – ir iškvietė (atsiprašau – pakvietė) pasišnekėti vadinamus blogerius, kurie internetuose rašo ir juokus skaldo. Kvietimo stilius buvo kiek iš aukšto, kaip kokius mokinius ekskursijai į konditerijos fabriką, bet, na, gal tokie įpročiai. Gal kitiems taip patinka.

Aš visuomet sakiau, kad nesu joks blogeris nei tinklaraštininkas, ir kad nėra žiniasklaidoje tokio dalyko, kaip tinklaraštininkas. Arba esi viešai publikuojamas ir skaitomas autorius, arba ne, o tinklaraštis yra tik konkreti internetinio pateikimo forma. Mes juk neskirstom knygų autorių pagal tai, kas kaip rašo: šratinuku, rašomąja mašinėle, ar kompiuteriu. Tačiau kai kas tikrai įsikalbėjo ir įtikėjo tinklaraštyste: jie suprato tai kaip veiklos rūšį, misiją ar net padėtį visuomenėje.

Daugelis (ir jų vardų neminėsiu, nes daugelis yra asmeniniai bičiuliai ar šiaip pažįstami, tegu juos lydi sėkmė jų darbuose), deja, iš tikrųjų ėmė save rimtai įsivaizduoti: jie įsivaizdavo ne šiaip rašantys, o prijungti prie kažkokio labai elitinio įtakos klubo, kur dabar jie valdys visuomenę vien todėl, kad yra internetinio teksto Dievai ir valdovai.

Ministrei ir jos komandai pasirodė kitaip: tie, kas nuėjo į svarstymą (atsiprašau – susitikimą), iš ten išlindo lyg šilkiniai, ir vienas per kitą murkė, kokia ministrė jiems pasirodė maloni, kaip naudinga buvo susitikti su ministre ir visiems dabar bus smarkiai geriau. Trūko dar kolektyvinės nuotraukos ir apsikeitimo dovanomis. Tiesa, ne visai: kai kas visiškai netyčia dar ir pareigas gavo ministerijoje. Ne patys tinklaraštininkai, tik artimi šeimos nariai. Bet tai galimai sutapimas.

Kompromisų nežinantys interneto vikingai po susitikimo su ministre pragydo taip saldžiai, kad buvo miela žiūrėti.

Taip, kaip miela žiūrėti į barzdotą ir tatuiruotėmis išsipuošusį rokerį su auskarais nosyje ir antakiuose, dvidešimt metų neišsiblaiviusį ir uosčiusį miltelius kilogramais – jis, suvystytas naujos žmonos, dabar sode gamina nealkoholinį limonadą, šeštadieniais šienauja pievelę aplink namą, sekmadieniais eina į bažnyčią, darže augina nebe kanapes, o organinius moliūgus ir kasdien su šypsena keičia kūdikėliui sauskelnes.

Taip ir kai kuriems „tinklaraštininkams“ dabar bus kebloka su įvaizdžiu: visi žinos, kad jei kas, pakanka pakviesti į šiltą valdžios kabinetą ir padalinti cukrinių gaidelių, ims ir dėkos.

Bet užtat ministrė įvaizdį susitvarkė. Ir kitiems parodė: kai yra noro, būdai atsiras.

Manęs klausiate: ei, Užkalni, o pats juk nebuvai ten, nors ir buvai kviestas, ką čia aiškini?

Žinote, man nebūtina pasidaryti lyties keitimo operacijos, kad galėčiau apie tai parašyti. Man nereikia įstoti į „Drąsos kelio“ partiją, kad turėčiau apie ją savo nuomonę.

Galbūt todėl, kad esu jau nebe jaunas ir galimai įžvalgus, gana gerai atskiriu, kur yra naujienos, o kur iš tavęs paties, jei nebūsi budrus, padarys naujieną kiti. Ir tai yra geriausia šio linksmo epizodo pamoka.

37 Komentarai

  1. Daugelis[…], deja, iš tikrųjų ėmė save rimtai įsivaizduoti: jie įsivaizdavo ne šiaip rašantys, o prijungti prie kažkokio labai elitinio įtakos klubo, kur dabar jie valdys visuomenę vien todėl, kad yra internetinio teksto Dievai ir valdovai.

    LoL 🙂 Andriau, pasidalinai įsivaizdavimu apie įsivaizdavimą. Todėl aš dabar įsivaizduoju koks yra tavo įsivaizdavimas! Got-ya!

    […]iš ten išlindo lyg šilkiniai, ir vienas per kitą murkė, kokia ministrė jiems pasirodė maloni, kaip naudinga buvo susitikti su ministre ir visiems dabar bus smarkiai geriau.
    […]
    ir kasdien su šypsena keičia kūdikėliui sauskelnes […]

    Čia tikrai ne apie mane… Aš toks ir įlindau. Na nebent dar labiau šilkinis ir dar labiau kas dieną su šypsena keičiu kūdikėliui sauskelnes:

    http://www.youtube.com/watch?v=GXYP2_rwatg

    • Ko cia giniesi?

      • qwerty

        Kad ir kokie savanaudiški žiopliai yra tie xodokai pas ministrę, tačiau už juos daug baisesni sutvėrimai yra tokie, kurie be jokių argumentų drėbteli: „Ko cia giniesi?“. Pas tokius dar gali būti ir panašūs klausimai-kaltinimai: „nuo ko saugoma Stankūnaitė““, etc. ar šūkiai-kaltinimai: „visi vagys“ ir pan., ar šiaip šūkiai:“ gėda, gėda, gėda“…

        • vbitas

          praleidote „Ko Nori Mergaitė ?“

    • whatever

      Gerbiamas Skirmantai, ar Jums neatsibodo antrą dieną iš eilės sau pačiam užpakalį tarkuotis? Na pakišo jus commonsensai po presu. Nemalonu aišku, bet ką jau dabar padarysi. Reikia ir tokios patirties jei jau į politiką bandot prasimušt. Bet tas atsimušinėjimas užsidedant durnelio kaukę kuo toliau tuo graudžiau atrodo.

    • warhead

      Skirmantui dabar būtų pats laikas atsistatydinti ir kurį laiką nelįsti į eterį. Fuckupas yra fuckupas.

    • Kazanova

      Ooo, ir čia:] „Internetų chuliganas“ niekaip negali nepakomentuoti nei vienos nuomonės apie tai kaip Birutė pabendravo su tinklaraštininkais. G+, FB, AT, AU internetai, galiu tik įsivaizduoti kiek šmaikštašikniškų „atskirtimų“ dar nepastebėtų. Tikriausiai panašiai jaučiasi ilgai vieninteliam princui nekaltybę saugojusi mergina kitą dieną po to, kai persiragavusi gaivinamųjų gėrimų padovanojo ją pusgirčiam 50-mečiui agronomui.

  2. Gerbiamasis Skirmantai, aš džiaugiuosi, kad mano įspūdis yra iškeiptas ir neinformuotas!

    Kuo daugiau draugistės ir sutarimo, tuo visiems be abejo geriau, nes visada nugali družba.

    • Aš džiaugiuosi, kad man tą sakote!

      • blake

        internetų deputatas, blia

  3. Oooooo, tai į tą susitikimą vis tik kažkas nuėjo. 😀 Aš tai nevariau – per mažai pasiūlė.

  4. VM

    Paveiksliukas pravirkdė

  5. Gabe

    Idomu stebeti, kaip kelinta diena ten dalyvavusieji atkakliai apsimeta kad nesupranta kad juos isdure..
    Panasu, kad labiausiai tai gerb.blogeriai patys save issidure. As ne apie tai, kas buvo kalbama per susitikima, o kas – nutransliuota i delfi, ar kas ten organizavo ta susitikima, o po to darbo vieta gavo.
    As apie tai, kad apskritai atsirado zmoniu, kurie tiek saves negerbia, kad nuejo tiesiog gave paliepima. Nes kaip kitaip pavadinti UkMino internetinej svetainej ar delfi paplatinta pranesima spaudai „i niekur“, kuriame ministre pranesa visiems ir kartu niekam, kad laukia blogeriu pas save ministerijoje. Tai – ne kvietimas, tai (….) (isirasykit labiausia tinkanti zodi – liepimas, skelbimas, saukimas, blogos manieros, arogancija, kvailumas ar viskas kartu).
    Ar nors vienas is ten dalyvavusiu gavo asmenini kvietima, kad ir paprastu e-mailu? Itariu, kad ne..
    O jei ne, tai tiesiog nuejo, kaip paliepti..
    Del to jau visos sios situacijos pradzioje save pastate i beviltiska padeti be sanso laimeti ir visa galios pusiausvyra siame ‘santykiavime’ automatiskai buvo ministres rankose.
    Nes geranoriski susitikimai prie apskrito stalo vyksta tada, kai buna pusiausvyra – kazkas pakviecia, ir tikisi kad pakviestasis ateis, o kazkas gaves kvietima, apsidziaugia.
    Geranoriski susitikimai ir pozityvus outcome’ai nevyksta, kai viena puse jau is anksto igyja pranasuma del to, kad nemandagiai ir isakmiai numetus beasmeni ‘kvietima’, vistik atsirado, kas su dziaugsmu prieme tokia komanda ir sudalyvavo.
    Jei saves negerbi, kaip gali tiketis, kad kitas tave gerbs?

    Atrodo, nereiksmingos detales, geros manieros, protokolas, bla bla bla.. Mielieji, cia politika, smoke&mirrors, cia mazi dalykeliai lemia labai daug 🙂
    Blemba, vistik ta Birute gerokai subtilesne, nei galetum pamanyti is pirmo zvilgsnio.. 😀

    • Neasmeninis pakvietimas, o per publikuotą SąraŠą iš pat pradžių nustatė galios santykį.

    • qwerty

      Gabe, o gal kažkas pirmiau susitarė dėl darbo, tačiau su sąlyga, kad organizuos tokį susitikimą?
      Kaip ten sakei: nereikšmingos detalės, smoke&mirrors, geros manieros, protokolas, maži dalykeliai,bla bla bla…?

      • Gabe

        qwerty, kas kada ir kaip susitare del atlygion sioje situacijoje yra antraeilis dalykas. Galejo susitart pries menesi, kad Birute atsiskaitys natura, pvz, virtom bulvem ar kapotais zilviciais biokatilinei. Ar pries savaite, kad atsiskaitys pavedimu i saskaita. Ar vakara pries susitikima, kad idarbins kazkieno zmona. Koks skirtumas.. Greiciausiai ta darba kazkas butu gaves ir be susitikimo.
        Kalbame apie zala – t.y., kaip buvo patrolinti dj gerbiami blogeriai. Ir dar apie tai, kaip (mano itarimu), kai kurie ju nuosirdziai nesuvokia kas ivyko ir kodel.
        Esme yra tame, kad dalyvavusieji visas kortas Birutei atidave ir susimove dar neprasidejus susitikimui – vien tuo, kad ATEJO sitaip „pakviesti“. Sios akcijos organizatoriams tereikejo paties susitikimo fakto. Turinys jiems buvo visiskai nesvarbus, kaip matome is irasu bloguose ir organizatoriu press releas’o neatitikimu. Dabar palyginkime, koks yra tu blogu irasu skaitomumas ir sklaida, ir koks – press releas’o?
        Tokio formato neasmeninis „kvietimas“ lyg iskabintas ant tvoros prie konteinerio, jau pats savaime buvo taikinys apibreztas riebiu raudonu ratu, i kuri tik aklas nepataikytu. Jei dalyviai butu tureje ta vidini kompasa*, is anksto perspejanti kurlink viskas eina ir kas is to gausis, jie butu paprasciausiai ten neje, ka ir padare keli gerokai labiau patyre asmenys. Renginys butu patyres fiasko, kita diena issoktu koks meme apie eilinius Birutes nuotykius internetuose ir visi sau laimingai gyventu.
        O dabar.. Nesikartosiu.
        *Gebejima ziureti i platesni konteksta, numatyti savo veiksmu pasekmes, zinoti, kad svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir KAIP sakoma. Galu gale, savigarba.

    • Tas

      Panašu, kad visa šis erzelis ir yra būtent dėl to, kad -kaip konstatuojate- Vėsaitė labai sėkmingai išdūrė didumą tų, kurie manėsi esantys jei ne vieninteliai, tai bent elitiniai išdūrinėjimo meistrai-juodadiržiai :-). Ir tas jos „kvietimas“, kuriame ji PRANEŠA visiems ir kartu niekam, kad …etc., yra tiesiog „masterstroke“ – vykusiai pamėgdžiotas to paties A.U. stilius (jis irgi mėgsta ką nors iškilmingai pranešti ar skelbti, pvz. sovietmečio pabaigą ir pan.).
      Žodžiu, šito įvykio mano nuomonė apie B.V. kaip apie ūkio ministrę nepasikeitė, bet kaip apie politikę – kiek pagerėjo. Ir tuo pačiu kiek pablogėjo nuomonė apie visus blogerius – ir tuos, kurie ten buvo, ir tuos, kurie pyksta ant tų, kurie buvo, Užuot pasakę „touche!“ ir pasijuokę iš savo pačių užlipimo ant kitiem statomo grėblio, vieni šoko kitus smerkti, kiti puolė teisintis. Pastariesiems, beje, lengviau, nes užtenka atsikirsti RR žodžiais: „Kiek suprantu, kažkas nori man nurodinėti, ką aš turiu daryti ir ko turiu nedaryti?“. Sakyčiau, labai teisingai pasakyta.

  6. Arunas

    O Beata iš virtuvės ar buvo? Sąraše ir daugiau maistininkų mačiau.

  7. qwerty

    Andriau, kodėl taip švelniai? Nežinau ar tinkama analogija, tačiau galima: kaip atrodytų kokie žmogaus teisių gynėjai Baltarusijoje, kurie po susitikimo su diktatoriumi nuolankiai priimtų gerai apmokamą darbą valžios aparate?
    Kuomet esi dar kelyje, neturi tvirtų vertybių, gali padaryti lemtingų klaidų.
    Kuo skiriasi tokia smulkmė, kaip visokie skirmantai, commonsensai ir panašūs, nuo tokių brandžių asmenybių (bent jau savo orumo dalyje), kaip, tarkime, tas pats A.Užkalnis, A.Račas ar L.Donskis?
    Užtenka pasakyti, kad skiriasi vienu tokiu mažu dalykėliu-pastarieji tikrai nepadarytų tokių bjaurių, lemtingų klaidų, kaip padarė ta smulkmė. Arba dėl aplinkybių papuolę į kompaniją su taip darančiais durneliais, skubiai nuo jų atsiribotų. Tuo tik ir skiriasi. Mažas skirtumas. Tačiau tarp šių dviejų skirtumų yra milžiniška praraja, kurią peršokti tikrai nėra taip jau lengva…

    • Tai parašiau, kodėl švelniai. Daugelis yra asmeniniai pažįstami.

      Be to, šiuo atveju man regis, kad parašius brutaliai, visi galėtų fokusuotis ties tonu ir nusukti dėmesį nuo pagrindinės žinios. Dabar tik jautriausieji skundžiasi pavydu ir pagieža.

      Kai dėl kalbos nusukimo, tai mes matome tą patį.

      a) Jūs ten nebuvot, tai tylėkit.
      b) Viskas buvo kitaip, Delfis blogai parašė.
      c) Jūs nežinot, ką mes galvojam iš tiesų, nes niekas nežino.
      d) Mes specialiai taip sugalvojom, mes norim, kad jūs galvotumėte, kad mus paturėjo, o iš tiesų viskas yra kitaip. Čia mes padarėm labai labai programuotą dūmų uždangą. Viskas ne taip, kaip atrodo.

      Biškį primena Liutauro Ulevičiaus nuotykius ir paaiškinimus, kad čia buvo trololo.

    • balietis

      Neadekvatus čia tas palyginimas su Baltarusija. Ir išvis nereikia labai dramatizuoti. Gavo žmonės kvietimus (kai kam atrodo, kad iškvietimus) ir nuėjo. Nes nepagalvojo, kas iš to išeis, ir tai yra visai normalu paprastam žmogui, neturinčiam daug reikalų su politika ir politikais. O A. Užkalnis, A. Račas ir L. Donskis pagalvojo, nes tiesiog turi gerokai daugiau patirties. Vat ir visa istorija.
      Vėsaitė efektyviai pasitvarkė įvaizdį, kai kurie tiklaraštininkai tiek pat susigadino, ir vargu bau ar tyčia.

      • qwerty

        balieti, o gal būtent adekvatus tas palyginimas su Baltarusija, jei jau kalbame apie pamatines kategorijas? Bet kokios diktatūros (baltarusių, libių, fašistų , komunistų ar durnių (nekompetentingų vėsaičių)) vienas pagrindinių taikinių ir aukų yra žmogaus orumas. Būtent šis dorovinės savimonės konstruktas yra labai svarbus žmogaus elgesio savikontrolės mechanizmas. Ypač sudėtingomis sąlygomis ar lemtingomis situacijomis. Gerai pamenu vieną egzaminą universitete. Tarp studentų buvo toks US gyventojas. Chebrytė, kurie visi buvo gimę CCCP, sugalvojo prieš egzaminavimą susimesti ir nupirkti egzaminatoriui gėlių. Išgirdęs tokį vienos aktyvistės paraginimą (susimesti gėlėms) žmogus pašoko kaip elektra įgeltas ir šaukdamas „no, no“ pabėgo… Ar toks žmogus padarytų tokią „vaikiška klaidą“, kaip tie ministrės Vėsaitės lankytojai? Juokingas klausimas, ar ne?:)

        • balietis

          Tas tavo amerikonas nei velnio ne moralesnis, tiesiog kitaip auklėtas. Tai, kas mūsiškiams natūralu (kyšiai, nusirašinėjimas ir t.t.) jam yra kažkas panašaus į vagystę.
          Šioje konkrečioje situacijoje su Vėsaite teisingas pasirinkimas buvo neiti, nes būsi išnaudotas, bet iš kur jauniems žmonėms tai žinoti? Kitą sykį neis.

  8. Tramvajus

    Gėda, daugiau kaip ir nėra ką besakyti, kvailai pasirodė blogeriai.

  9. bitlas

    o kur buvo paskelbtas saraselis? Gal dar islikes?

  10. GUESSWHO

    Visa shita vyreusibia teeinie lapatai nuo kalniuko.

    Special fucks Andriukaičiui!

    Vėsai megafeispalmas.

  11. Apie misionierišką veiklą, elitus ir savo reikšmę čia gerai pasakyta:

    „Tačiau kai kas tikrai įsikalbėjo ir įtikėjo tinklaraštyste: jie suprato tai kaip veiklos rūšį, misiją ar net PADĖTĮ visuomenėje. Daugelis …, deja, iš tikrųjų ėmė save rimtai įsivaizduoti: jie įsivaizdavo ne šiaip rašantys, o prijungti prie kažkokio LABAI ELITINIO įtakos klubo, kur dabar jie valdys visuomenę vien todėl, kad yra internetinio teksto Dievai ir valdovai.“ (mano padidinta)

    Kažkur mačiau kažkoks tinklaraštininkas?, panašiu į miestą pavadinimu, esą pasakęs (labai reikšmingai), kad trolinimas yra ne šiaip jau kas nors , o panašus į dekonstrukciją. Matyt, tuščių postmodernių-filosofinių knygelių pasiskaitė 🙂 Vat tokius pasamprotavimus visai ir nieko būtų patrolinti…

    • Edmundai, ne viskas čia tiesmuka, kaip jūs norėtumėte. Rokiškis Rabinovičius yra pasakęs daugelį dalykų, ir kai kurie jų man kelia nusistebėjimą. Aš su juo apie tai esu kalbėjęs: mano supratimu, Rokiškis, kaip proceso garbintojas, yra linkęs įsivaizduoti, kad pasaulis prisitaikys prie jo sumanyto (ir labai gudraus) modelio, ir nuosekliai ignoruoja subjektyvius ir emocinius faktorius. Man atrodo, jis pats tai žino.

      • Na, nelabai supratau, kas ten ne taip tiesmuka, kaip norėčiau, bet nieko tokio – aš retai ką suprantu, never mind 🙂

        Jeigu Rokiškis rimtai mano apie savo modelius, tai reikalai gana tragikomiški. Turėjau daug reikalų su filosofais, pusiau-filosofais, filosofuojančiais ir pan. (pats vis dar esu filosofas), o ir su visokiomis paplaukusiomis pseudofilosofėmis nidomis, tai galiu drąsiai pasakyti, kad jie/jos gyvena pliurpalų ir fantazijų pasaulyje. Tai, kad buvo pradėta skiesti apie dekonstrukciją, nemažai ką pasako.

        Kai kas nors sumano turįs misiją, o ypač Misiją, tai nieko gero nelauk, ir tai galioja visose srityse.

        • qwerty

          Edmundai, teko paskaitinėti to veikėjo rašinėlių. Bet, kuomet vieną kartą išvėmiau tą susiurbtą jo logorėją, tai dabar jau nebeskaitau.

          • Na taip jau būna – apsivalymas ateina ir grubaus nevalingo išmetimo būdu. Procedūra nemaloni tuo metu, bet efektyvi savo rezultatu 🙂 (Aišku, proto užterštumą sunkiau sutvarkyti nei skrandžio.)

        • ytrewq

          Edmundai, ne i tema. Ar tokie visi filosofai?

          • Ne, ne visi, ten mano sakinys buvo negrabiai suręstas skubant. Pasaulyje pilna filosofų, neturinčių nieko bendro su pliurpalais, nors spekuliatyvių fantazijų daugoka nekalbant jau apie postmodernistinius pasvaiginėjimus, kurių net tekstais liežuvis neapsiverčia vadinti (pvz., kiek prikurta visokių feministinių filosofijų, kad jau juokas nebeima). Yra dar šalių šiokia tokia specifika, ypač mažesnių. Na, Lietuvoje pasiautėjo postmodernizmas, tai rezultatas matosi. Bet yra tyliai dirbančių jaunesnių filosofų, tai tikiuosi jie ištrauks Lietuvos filosofiją. Ai, čia dar visokių niuansų, bet tai ne komentarų skilčiai.

            Beje, „pliurpalus“ čia daugiau turėjau omenyje „bullšito“ prasme: žiū http://www.pagrindai.lt/notes/2008/01/19/on-bullshit/

  12. zbynia

    Nuo puodo krasto; ne toks jau cia reiksmingas ivykis kiek puciama, ne tokie jau reiksmingi ir blogeriai kiek save mato. Nors del to „matymo“ jie ir buvo isdurti, ir nesvarbu nuejo, ar butu nenueje – jau buvo isdurti dar ta akimirka kai pasijuto reiksmingais. Kuom ir buvo pasinaudota. Taip pat kaip ir BV. Grazus sachmatiniai ejimai – vien del ju si visa istorija verta demesio. 🙂

    • qwerty

      zbynia, Lietuvoje visi blogeriai ir jų rašliavos iš esmės yra supermamų lygio. Daugiausia ką jie sugeba, tai išvadinti vienas kitą supistu metų durniumi suspardyto arklio snukiu ir tuo sukelti „skandalą“ arba gauti savo žmonai darbą valstybės tarnyboje manipuliuojant keliais savo bendrais iš „supermamų“. Todėl kalbėti apie kokius tai rimtus blogerių tyrimus, darbus bei rezultatus, kad ir korupcijos, kriminalinio pasaulio, IT inovacijų ar kokioje nors kitoje aktualioje srityje, netenka. Originalūs, todėl įdomūs, yra vienetai. Vienas jų A.Užkalnis. Todėl kam jam reikia tos taip vadinamos blogerių, tinklaraštininkų bendrijos su savo neišvengiamomis nerašytomis taisyklėmis, iš to sekančiais taip pat neišvengiamais kaži kokiais tai įsipareigojimais, visų Lietuvos blogerių „garbės pirmininkais“, etc. Tokie žaidimai netalentingai smulkmei, per kurią ta smulkmė gali geriau realizuoti kiekvienas asmeniškai. Bet kokia bendrija, tame tarpe ir blogerių, yra individualumo priešybė. Bet kokioje bendrijoje atsiranda savos interesų grupės, savos talibano, savos abejingųjų ir prisiplakėlių, ar papraščiausių durnių grupės (o į jų nuomonę juk reikia atsižvelgt:))) Tad tokie reiškiniai nėra gėris.Veikiau priešingai. O tie verslininkai (taip vadinami visos Lietuvos blogeriai) viską padarė teisingai, natūraliai ir adekvačiai. Reikalauti iš jų kaži kokių tai mistinių blogerių garbės kodeksų laikymosi yra apgailėtina ir kvaila.

  13. Pikc

    Betai nera ziopla naujoji valdzia. Atranda gabumu ir profesionalizmo patureti megejus, kai nori. Triukas, garantuoju, propagandisto pirmos klases vadovelyje israsytas, bet elegantiskai ir po pigiai prasuktas tampa genialiu. Keliu kepure.

Parašykite komentarą