Kodėl mugės yra blogis
 |
Kaziuko mugė, 03 03 2012. Prie Lietuvos Banko. Pažiūrėkite į nuotrauką viršuje. Akivaizdžiai idiotiškas ir melagingas pareiškimas, taip pat kaip kokia nors batų parduotuvė parašytų “Vieninteliai odiniai sportbačiai Lietuvoje” ar kažką tokio. Bet tai nėra atsitiktinumas. Tai yra pasekmė tos valstietiškai melagingos, apsimetėliškos, nesąmones tauzijančios neatsakingo skalambijimo kultūros, kurią propaguoja visokie tokie liaudiški renginiai. Pradėkim nuo pareiškimų: “unikalūs papuošalai” (gerai, kad ne unikaliausi), nuo tų bliaunančių bobelių “tik pas mus tokios kainos!”, “tokių niekur kitur nerasite”. Tai viskas melas. Kainos panašios pas visus, ir tą patį, ką parduoda vieni, galima rasti nuėjus dvidešimt metrų. Tokius papuošalus daro kas antra paauglė su replėmis rankose. Bet tauta, išauginta nesąmonių apie “unikaliausią ir gražiausią pasaulyje Lietuvos gamtą”, apie tai, kaip lietuviškas alus vertinamas Amerikoje, apie tai, kaip mus garsina mūsų sportas, apie tai, kokios unikalios ir neįsivaizduojamai nepakartojamos yra Rumšiškės, apie tai, kaip visi alpsta nuo kaliningradietiško gintaro iš Palangos kioskų, kaip Anglijos karalienė geria ir vertina Anykščių vyną ir Žagarės vyšnių likerį ir kaip lietuviai talentai užkariavo pasaulį, ši tauta šlifuoja grindinį ir šlepsi po balas ir nieko nesako. Bebro Blyninė, pasistačius vagonėlį prie Sereikiškių parko vartų, šventės proga šildo jau iškeptus anksčiau blynus – galbūt todėl, kad susiraukus kiaunė, kuri turi juos kepti, to daryti nemoka. Ją čia paskyrė, koks jos reikalas, ji apsimetinės, kad gamina šviežius blynus, o pirkėjai apsimetinės, kad tuos blynus skanauja. Kol mes laukėm savo šildomo blyno, ji tris kartus bandė kepti šviežią, vozojo tešlą, ir jai nepavyko nė karto, blynai suplyšo – ji sakė, “kitus miltus atvežė”; susiraukusios merginos viršininkė, atėjusi, matyt, aplankyti, nematė jokios problemos kuistis vagonėlyje, tai atsisukus į mus ir irgi susiraukusi, tai atkišus užpakalį vieninteliams pirkėjams, ir aiškinti kažką pardavėjai, kuri tuo metu bandė aptarnauti pirkėjus. Bebro Blynine, taip dirbti negalima. Dirbti reikia štai kaip: pirmiausia aptarnaujamas pirkėjas, kuris atėjo ir jums litus atnešė, ir dabar stovi ir laukia. Pirkėją aptarnaujame, kol jam nieko daugiau iš jūsų nereikia, o laisvu metu paskui aiškinkitės, kur pas jus sudėtos uogienės ir ar užteks servetėlių. Jau prieš pat mums nueinant pardavėja pradėjo šypsotis, mes net pasimetėm – pasirodo, ne mums. Ji šypsojosi todėl, kad atėjo jos draugelka, su kuria ji galės palialiakinti savo nuobodžiame darbe, kur jai reikia tik kepti blynus, bet ji net blynų kepti nemoka. Ji nieko nemoka, aš įtariu, būtent todėl ją paskyrė į tą vagonėlį už atlyginimą, artimą minimaliam, ir ji ten krapštytų nosį, bet ir tai vargu ar padarytų. Čia tik detalė, tačiau viskas gyvenime susideda iš detalių. Kaziuko mugė seniai nebėra nei išskirtinė, nei unikali: ir visokios Miesto Dienos, ir Kalėdų mugės, ir Mindauginės, ir turbūt kas nors bus Velykoms ar dar kokia proga, ir visos jos skiriasi tik tuo, kiek eismo sutrikdo miesto centre. Pardavinėjamas daugiausia tas pats fufelis, kaip ir visada – na, būna retesnio alaus, mes dar skanios duonos labai nusipirkom, bet to galima ir kitom progom gauti nesunkiai. “Karštas maistas”? Nieko jis ne karštas, drungnas arba visai atšalęs. Ragavom. Malonumas toks pat, kaip šlapią lapkričio rytą laižyti šaltą varinę durų rankeną. Nusipirkti švieži riestainiai pasirodė sudžiūvę ir ne iš barankinės-beiglinės tešlos, o kažkokie trapūs, kaip sausainiai. Tai yra dalis melagystės. Jie meluoja, kad parduoda baronkas, bet net baronkos iškepti negali. Tikiuosi, jūs gal paspringsite mano penkiais litais už savo netikusią produkciją, brokdariai. Autentiški ir nemeluojantys yra daugiausia duonininkai, aludariai ir gal dar dailioškės studentai su savo papuošalais ir darbais. Juos galima atskirti per kilometrą dėl jų aprangos ir boheminės-dailioškinės išvaizdos, bet jie daugiausia nieko nemeluoja ir neapsimeta (nelabai daug ką ir parduoda, bet nemanau, kad tai būtų susiję). O visa kita yra normali, populiari iki koktumo, iki kaulo įsipykusi lietuviška melagystė. Minios tamposi ir grūdasi, ir pirkėjai patys sau meluoja, kad jiems faina. Jie eina į Kaziuką, nes nelabai kur turi daugiau eiti, ir stokoja išmonės ir užsiėmimų gyvenime. Jiems jau iškrušo smegenis akivaizdžiais melais apie 1509 litų, apie nuskriaustą lakūną, apie tai, kad atominė elektrinė pavojinga, ir apie tai, kad bėgs vanduo iš krano su ugnim ir skalūnais. Būtent jiems ir yra skirtos mugės. Jiems tas nykus, išsigimęs jomarkas yra pats tas. Kaip ir melagių užrašas apie “vienintelę Lietuvoje ekologinę mėsą”. |
Kaip aš myliu tave, Užkalni.
Lina, šitą žmogelį aš irgi myliu.Niūriomis minutėmis, kuomet atrodo, kad daugumą mane supančių valdo pilnatis, kad jie neadekvatūs, nesuprantami pikti ir pavojingi, tuomet skubu paskaitinėti Andrių. Puikiai veikia. Pagydo ir nuramina.Patikrinta:)))
Ir dar. Andrius puikus jumoristas. Tai aš vertinu labiau, net nei aukščiau esančiame mano komentare parodytą jo terapinį poveikį įvairiems nerimams malšinti)))
Andrius ne “jumoristas”, manau ir pats ta pati pasakytu
Tiesa, humoristas jis tikrai saunus.
Kad šitas straipsnis pilnas pykčio ir neadekvatus, tai sprunki nuo piktų į tokį patį straipsnį. Man rodos straipsnis tau patiko nebent dėl patinkančio autoriaus ir dėl galimybės kartu kažko neapkęsti, šiuo atvėju mugėse prekiaujančių. Pats gal kelis kartus ir buvau keliose mugėse, bet nesuprantu tokių pasipiktinimų, nori perki nori ne, lygtais Maximose ar Norfose apgaulingų reklamų ir gaminių tai nėra..
nepavalges – piktas
Daug tiesos pasakyta, bet dėl Rumšiškių tai netiesa, nebent jei turima omeny, visas tas šventes, kaip Užgavėnės tada sutinku-tai baisu. Šiaip Rumšiškių muziejus gera vieta pailsėti nuo visko, tik aišku ne tiems žmonėms, kurie nežino kada ir kokiu metu ten geriausia lankytis.
nu, ir kas jau čia netiesa dėl Rumšiškių??? Latvijoj lygiai tokios pačios yra, tik biški mažesnės.
Vieni gerai prikolina, kiti puikiai plaukia, treti labai gražūs, o Užkalnis tiesiog gerai heitina. Net saldu skaityti, kai visa tai vyko tavo kieme ir sunkiai pavyko net pro vartus išeiti, kuriuos užstatė kažkokio maisto paviljonas. Kaip basankėj vasarą, tik kad negali nueit prie jūros ir šalta.
Daugmaz viskas yra teisybe, bettau labiausiai pikta kad buvo uzdarytas eismas ir su savo kibiru negalejai privaziuoti iki namu
Och, kiek teisibės!
Supykau net
Aš kiek tik save atsimenu niekada nesupratau kuo tos rumšiškės tokios ypatingos. Man kaip tik jas pamačiu gal dvylikoas ar trylikos mokyklinukui viskas atrodė taip blanku ir dirbtina. Nė iš tolo neprilygo tam ką aš įsivaizdavau perskaitęs apie rumšiškes vadovėly. Jau net nekalbu apie knygas. Geriau visiems leistų nemokamai knygą iš knygyno pasirinkt nei į tas rumšiškes privaloma tvarka štampuot…
O dabar suprantu, kad man mugė nesiskiria nuo maistinių gariūnų miesto centre. Bet tegul rengia – kažkam gal džiaugsmo teikia.
Paradoksas tame, kad pats ponas, ten taip pat vaikščiojot ir trynėtės užpakaliais
Mažu atlyginimas 1509Lt? 
Puiku, į dešimtuką. Einu į tuos jomarkus (retai), kaip į zoologijos sodą, įdomu pažiūrėti, KAS ir KAIP ten juda. Ten, kur ėdama, apeinu. Nykūs vaizdeliai.
Jauciu burgeriu niekas nekepe :/
O Dieve, jei tai būtų Laukinių žąsų reidas po Kaziuką, tai bebrą ištiktų klinikinė mirtis. Čia juk elementariausio elgesio kultūros su klientu stoka. Man mergaitės ir prižiūrėtojos aptarnavimas priminė jūsų kolegų aprašytą straipsnį apie Pilies g. Coffee Inn’ą.
Buvau šiandien. Tai dvi vietos patiko. Viena prie Katedros su laivo formos prekystaliu žuvį pardavinėjo; pardavėjai atitinkamai atrodė ir nusipirkau, o kita irgi Gedo prospekte šiek toliau ant stalo buvo parašyta ‘Aptarnaujame ir banko kortelėmis’. Linkiu amatininkams neatsilikti irgi.
Melas, Užkalnis ten buvo – bet jis ne tas kur patikėjo 1509 magiškuoju skaičiu
Welcome to reality, Andrius!
Kitą kartą eisiu po penkių metų, nes net kai kurie prekystaliai tūno tose pačiose vietose kaip ir pernai. Aš net nenoriu kalbėti apie tą klaną, kurie kas dešimt metrų siūlo pirkti kopūstų tarkavimo įrankius su šalia padėtais mediniais margučiais. Dar labiau nenoriu kalbėti apie dantų pastas su dantų šepetėliais. Labai jau autentiškas tas kolgeit.
O kitą savaitgalį kas liks, tą atveš į Kauną, o neliks jau išvis nieko ir dar viena kruvinasis savaitgalis nusimato Laisvės alėjoje. Čia jau minusas man, kaip tau, Užkalnį, Vilniaus senamiestis. Laisvės alėjoj gyvenu aš.
Kažkaip “neskaniai nuėjo”, lyg “stovi gerklėje”. Kiek žinau gyvenime truputį daugiau spalvų nei juoda ir balta… Pradėkim nuo savęs, šaunuoliai!
Vienintelė gera mintis- viskas prasideda nuo smulkmenų.
Ką man “reikėtų” nuo savęs “pradėti”? Ar turėčiau “kepti” kokius nors “blynus” , ar , “drožti” pavizdžiui “šaukštus”?
Nebus “kabučių” jums “per daug” ar kaip tik “pats tas”?
Jei jau klausiate nuo ko pradėti…
Gerųjų žodžių kryptimi
praplėsk pasaulį, padaryk jį
vienu gyvenimu gilesnį.
Čia krenta vargšės mūsų viltys
ir niekas jų nerenka. Kaip lapai
po žodžiais čeža mūsų mintys.
Stovėdamas tarp jų, esi
tu žemės medis, nes viršūnė
nuo vakar lyg rytoj siūbuoja.
Bet šaknys daug giliau. Iš ten
sapnai ir liūdesys iškyla.
Tamsus tenai buvimo auksas.
Sakau, kam nors ir tu gražus,
su paukščiais augdamas į dangų
gerųjų žodžių kryptimi.
(J.M.)
“kam nors ir tu gražus” nužudė,
Niekada gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad mane nužudys J.M. eilėraštis.
Komentaras 100% užskaitytas.
Nu vaikinas, “prisidirbai”. Jei jau Justiną pavyzdžiu statai, tai gal “pradėkime” nuo pirmojo “tautos sąžinės” eilėraščio iš jo pirmojo “eilėraščių rinkinio”. Cituoju tik trečią, “lemiamą” strofą. Mirtis komunai!
Motina
Buvo draugas.
Kartą likom dviese.
Ceche žaidė saulės spindulys.
O partorgas ėjo netoliese.
Ir išgirdo mano skundą jis.
Vakare,
kai, švarką užsimetęs,
Po darbų
slinkau namo niūriai —
Jis staiga paplojo man per petį:
– Na, sūnau!
Ar viską padarei?
Kai namo parėjom visą kelią,
Kaip susidraugavom –
nemačiau.
Tik žinau —
vienam širdies kampeliui
Pasidarė jau kur kas šilčiau.
Tik žinau —
kai fabrikas nutyla,
Kai mieste
sušvinta žiburiai —
Draugo lūpom
partija prabyla:
– Kaip, sūnau,
ar viską padarei?
(J. M., 1954)
“Gerbiamieji” klausykite “ir” džiaukitės, “čia” Jums:
Dabar tu viską pamiršai,
Kaip pelenai pamiršta lietų,
O juk kadais eiles rašei
Tu man ant sienų tualètų.
O juk kalbėjai taip gražiai,
Sakei esu visai tau nieko -
Tu mano vardą išpaišei
Gelsva čiurkšle ant balto sniego.
Senai išbluko užrašai
Sniege ir sienoj tualèto,
Dabar tu viską pamiršai -
Kaip pelenai pamiršta lietų…
(K.P., Kažkada seniai)
“pavizdžiui” pradek nuo rasybos pradmenu, rasytojau
Rašitojau, please.
Matau lietuviai pradejo viesumoj zmones su learning disability toleruot, sprendziant is to kiek daug uzkalnio
pokytis tolerancijos link
Apie “aptarnavimo kultūrą” tai tiesą parašė
, o “kiaunė” yra mano pažystamos Kaune pravardė, bet ji blynų nekepa 
, tačiau personažą paprašysiu suvaidinti ir blynų iškepti- bus dabar proga aplankyti…
Ryšium su tuom, jog šurmuliuoja Kaziukas, nutariau ir aš pasidairyti verbų ar pan. Nepaisant to, kad pabrangę (kai tik šventė, tai iš karto lupa), viskas – rankų darbo. Nei su staklėm, anei gamykloj nieko pagaminta su žiburiu nerasi. Pavyzdžiui, ieškojau medinio šaukšto, nes maniškis per metus susidėvėjo. Tai visur – rankų darbo. Kreivi, šleivi, nezgrabiai išdrožinėti, iš šakotos tošies kažkokios.
Šaukštai iš šakotos tošies… Kas tai ? Naujos technologijos ?
Man labiausiai patiko kvepalu pardavejai, kurie su sveicarais yra sudare sutarti:))))
Kurioje vietoje šiemet buvo kvepalistai?
Leidžiasi apgaudinėjamas, o paskui pyksta, kad buvo apgautas.
Ir dar straipsnį parašo apie tai.
O galvojau, protingas žmogus…
O davai ką kada nors teigiamo, mielas Užkalni. Pasipiktinimas viskuo dauginasi, ir grįžta atgal su kaupu… Siūlau kartais paieškoti teigiamų temų, o kad visi aplinkui jau nuzombėję, tai jau nieko nepakeisim, buvo laikas, kada pyktis tam tiko, dabar reikia į tai žiūrėti pro pirštus, ir mėgautis, kas dar liko gražu ir teigiama, visame šitame chaose….
Pasiūlymas nepriimtas.
jei nebutu uzkalnio, taip ir nezinociau, kaip viskas cia pas mumi blogai yr..
o kokia yra tauta be tradiciju ir paprociu? ar yra blogai didziuotis savo krastu, sportu, maistu ir pan? ar yra kazkas stebetino, kad zmogus siulantis savo preke ja giria? ar jus pats suprantate, kuo piktinantes ir kokiu tikslu cia plustate, kad ir ta vadinama “kiaune” kuri turbut po pamoku ar paskaitu, bando uzsidirbti ant bobutes giriamo blizgalo ar kokteilio klube. turbut reikia tik srutas pilti, kaip tamsta issijuoses tai butent ir daro. Labai lietuviska banksnoti i problema, bet jokiu budu nepasiulyti iseities. Kai atsistojes ant backos daug keiksmu ispilate, turbut tai greiciausias budas pasijusti geresniu ir labiau ismananciu. Suprantu, kai kritikuojamas aptarnavimas, kokybe, bet piktintis tradicija, kultura, mielas Uzkalni, visi kurie ten susirinke, ne ora o daikta pardavinejo, esat nepatenkintas, ka padarysi – pasitaiko. O kaip tiem zmonem elgtis? visiem i maxima susirikiuoti ir sverti salotas? neuzteks tiek parduotuviu, emigruoti? kiek galima.. gal uzteks? naturalu, kad kiekvienas sau unikalus, o jums juk nebutina viskuo aklai tiketi. Nurimkit ir geriau pasidziaukit, kad dar per sventes islenda zmones ir pabruzda prospekte ir kad kiaunes dirba lietuvoje prie blynu, o ne ispanijoj prie vyru. Esam tauta, gal nepluskim, o palaikykim vieni kitus.
Po kiekvieno straipsnio vis labiau įsimyliu p.Andrių.
Tu teisus. Reikia klausyti “tuko” “patarimų”: “remtis” J. M. Štai antras šūvis.
AŠ KALTINU
Tegu kalba
eilėraščio
plienas,
Tegu akmenį
žodžiai
suplėšo!
Aš manau,
kad poetas
kiekvienas
Turi būt
prokuroras
priešui.
Už kiekvieną
pavogtą grūdą,
Už nekaltą
primuštą
draugą,
Aš eilutėm
užplaksiu
abudu
Nors kartu
visi trys
mes augom [...]]
(J. M., 1954)
KPŠ? Marcinkevičiaus poezijos antologija komentaruose, po blogo įrašu apie Kaziuko mugę???
Nereik varyt čia ant J. M. Viskas čia yra į temą.
Skaitau va J.M. baladę, ir mintyse regiu gerb. dr. A. Užkalnį, pasilipėjusį ant aukštesnės pozicijos, ir kalantį iš machinegun’o M240 į šurmuliojančią Kaziuko runkelių minią. Ibo “tegu kalba eilėraščio plienas”.
Kaip Rambo-II.
Reklaminiai sukiai apie vienintelius, unikalius, maziausias kainas ir t.t. visiskai nera nei Lietuvos, nei Kaziuko muges isradimas. Taip reklamuojamasi visame pasaulyje. Ir toj pacioj UK, kurioj gerbiamam A.U. teko garbe gyventi yra visiskai absoliuciai lygiai tas pats
Ko norėti iš Kaziuko mugės…Vilnius didelė kaimiečių susibūrimo vieta. Taigi visi tie kaimiečiai, kurie per N metų važevo į sostinę, išeina į gatves ir parodo savo sostinės gyventojo mentalitetą, suvažiuoja tokio mentaliteto verslininkai ir va tau kad nori rezultatas – turim ką turim. Taigi kas gyvena mieste, tokios ir sventes. Vilnius – kaimiečių namai (iš FOJĖ repertuaro)
Kalba greičiausiai Kavenskas…
Foje repertuare buvo “Miestai – laukinių namai”, vienam koncerte sudainavo Vilnius vietoje miestų.
Matau moki iskelti problema, ja padaryti opia. Taip tas blynu kepimas kuris buvo aprasytas yra siaubingas pasityciojimas is klientu.
Taciau yra vienas dalykas pasiulyti sprendimo variantus, kuriu pats ponas manau net nezinote, o ir nesistengiate rasti
Lyg trūktų šūkaujančių apie akivazdžias negatyviąsias Lietuvos puses. Taip, Kaziukas prastas, o iš kur jis bus geras? Duokit laiko pakramtyti ir nuryti tam, sovietiniu bubliku dar tebespringstančiam, šūdino miegamojo rajono standartiniam vienetui. Raidos etapai turi vienas kitą keisti nuosekliai, vienas iš dabartinio bruožų – tokio lygio aptarnavimas. Ir ne tik mugėse. Pats dirbu greito maisto virtuvėje, tad matau, kokia fauna ten renkasi, tačiau kitaip ir būti negali, iš didesnių bėdų juk visa tai ateina. Kol mentalitetas neužaugs, tol ir šūdiną blyną kramtysim. Nesmerkti ir tiesiog nepirkti. Tokia kultūra laikosi tol, kol vargšai žmonės meta savo pinigus į supelijusį blyną ar pradvisusį kebabą, padarytą visą parą dirbusios, apygirtės, med pažymos neturinčios piktos žiežulos. Pasiūla keičiasi, kai dingsta paklausa, tad neburnokite, jei pats situaciją suvokdamas to blyno laukėte.
Tik paziurekit – neiskepe blynu, pasilde blynus, nusisypsojo ne tau, uzrase ant iskabos kazka prie ko galima prisikabinti….
Who the hell cares? Daugiau pozityvo viskuo nepatenkintas autoriau.
Tai Vilniui dar kazkas kazko originalesnio atveze. Klaipedoj siemet visiska nesamone – atrodo, kad cia mugese egzistuoja kazkokia mistine taisykle, kuri draustu bet koki originaluma ar grozi,ir propaguotu kica, slamsta ir lenkiska produkcija. baisumelis.
Pati kaziuko mugė iš principo ir savaime yra kičas, nes imituoja kažkokią mistitikuojamą “senovę” ir su ja susijusius daiktus, kurių šiandieniniame moderniame pasaulyje paprasčiausiai nereikia ir jurių niekas nenaudoja. Einama ir perkama tik todėl, kad taip “reikia ir viskas” arba “nes tokia tradicija”.
Tai kurių velnių ieškoti autentikos? Tokio dalyko ten iš principo nėra ir negali būti, nes imitavimas to, kas kažkada galbūt buvo madoje ar naudojama kasdieniniame gyvenime, savaime yra kičas ir jokia autentika ten nekvepia. na nebent kas nors tikrai pardavinėtų kokius 300 metų senumo medinius šauštus ar lopetas. Tada būtų autentika.
Ir iš kur tiek neapykantos tokioje mažoje širdelėje?
Mielas, lietuvi, naudok lietuviškus skyrybos ženklus!! O tekstas – parašytas susireikšminusio žmogaus, kuris pirmą kartą atėjo į Kaziuko mugę ir nesupranta kodėl ir kas ten vyksta.
Bet su tuo užrašu tai kažkaip keistai: “Vienintelė Lietuvoje, ekologinė mėsa”. Tas kablelis turėtų žymėti, kad tai yra du teiginiai: mėsa yra ekologinė ir mėsa yra vienintelė Lietuvoje.
“šlapią lapkričio rytą laižyti šaltą varinę durų rankeną”
pfuj…
Blogis ar ne, tačiau mugės ir karnavalai per amžių amžius buvo miestietiško gyvenimo dalis. Prekybos dvasia tai tas oras kuriuo kvėpuoja miestietis, o sausakimšos gatvės toks pat savaime suprantamas reiškinys kaip ir pavasarį sugrįžtantys paukščiai. Melas? Apsukriausi prekybininkai visad pasižymi suktumu ir nieko čia blogo. Taip jie užsidirba savo duonai.
Žinoma Lietuvos atveju galima ginčytis dėl Kaziuko mugės provincialumo, kad ten suvažiuojantys prekeiviai bei klientūra yra iš kaimų. Tačiau vieninteliai tie, kurie besiskundžia muge irgi drėbti iš to paties kaimo molio: tai dažniausiai po 1945 mieste šaknis įleidusių lietuvių ainiai, kurie nėra patyrę kai sekmadieniais būdavo važiuojama į didesnio rajono miestelio turgų, o porąkart metuose ir į didžiąsias muges, o pasakojimus apie tai yra pamiršę. Tarsi ir miestiečiai, čia gyvenantis, besidžiaugiantys centro dvasia bei privalumais, bet realiai laikui atėjus ima ir prasimuša tas vienkiemio bei pats sau ponas archetipas – valink iš mano rubiežiaus, duok man ramybę, pravažiuot negali, blia. Taip ir dygsta amerikietiškų gabaritų mašinos ant šaligatvių, užsirakinami kiemai, lojama dėl skambančių bažnyčių varpų, garsiai piktinamasi muge.
Žodžiu muge besiskudžiantis personažas tai kažkoks tarpinis, virsmo iš valstiečio į miestietį eigoje užfiksuotas tipažas. Ir tame matau tik vieną gėrį, nes tai paliudija apie Vilniuje besiformuojantį etninį lietuvių miestiečių sluoksnį kurio iki šiol niekados ir nebuvo.
“šlapią lapkričio rytą laižyti šaltą varinę durų rankeną” – sita fraze pavogta is knygos, visa kita – nepatnekintos storos bobos burbejimas.
na ir kodel toks piktas autoriau Uzkalni ?o kad ta energija kuria naudojate pykciui maitinti panaudotumete pozituvumui ,gerio daugiau matyti butumete nuostabi asmenybe ir tikrai laimingesnis negu esate dabar.Butu ydomu matyti ka paskytumete po apsilankymo JAV ten tai tikrai daug netikrumo? aciu
Nepritariu autoriaus nuomonei, aš buvau, man patiko. Nors ir tiesa, dėl bebro blyninės ir kaip senesniuose animaciniuose filmuose pasikartojančių peizažo vaizdų , tačiau bent jau aš radau nemažai man patikusių ir unikalių dalykėlių ir nuoširdžiai pasimėgavau šia Kaziuko muge, nors anksčiau tikrai nebuvau fanas. Galbūt tiesiog gera nuotaika aplankė.
Iš principo tai reikia sutikti turbūt su viskuo. Nors čia ne tiek kaziuko mugės, bet apskritai “masinių” švenčių dalykas. Kur daug žmonių ir kur skirta “visiems”, tai ir būna nieko gero. Tiesiog miesto infrastruktūra nėra pritaikyta žmonių (tarp kurių daug “eilinių” piliečių) antplūdžiui, dėl ko krenta servisų lygis.
Kartą teko apsilankyti seniai svajotoje Miuncheno Oktoberfest. Renginys didelis ir tiesiog legendinis, bet realybėje tai tiesiog didelis žmonių susigrūdimas, kad… iįgertų alaus. Gerai, jei visam mieste rasi vietą kur prisėsti. Nuvažiavus ne šventės metu ten kur kas fainiau ir gali sau ramiai prisiskanauti kur kas daugiau alaus kur kas patogesnėje ir malonesnėje aplinkoje be visų apgirtusių vietinių ir turistų.
Išimtys yra tuomet, kai renginiai skirti šiek tiek labiau specifiškai ir, pageidautina, labiau išprususiai publikai. Pavyzdžiui, Tebūnie Naktis. Žmonių daug, bet ne tiek daug, kaip per Kaziuko turbų, o publika pastebimai aukštesnio lygio, nes renginiai ir ekspozicijos ir skirtos šiek tiek auštesnio lygio žiūrovui, nei tipiniam Kaziuko mugės ar Gariūnų lankytojui.
labiau isprususiai liaudziai renginiai… man labai butu idomu, koks isprusimas tu, kurie piktinasi miesto renginiais ir juos plusta ir tu kurie dziaugiasi ir miesto tradicijos jiems tinka. Isprusimas tikrai ne poniskumu ir issikalinejimo sugebejimais matuojamas, kaip tik kuo daugiau zinantis, mates, skaites zmogus, tuo jis paprastesnis ir pozityvesnis, tolerantiskesnis. dar kokie ispudingi kriterijai – nepretinzingas zmogus, sau tyliai ramiai atsirenkantis kas jam tinka ir patinka yra tiesiog kaimietis
) na pasiskaicius komentarus garbinancius be jokio motyvo si straipsni susidaro toks ispudis 
Uzkalni, sveikinu, isgirsta ir katuciu ploja tie, apie kuriuos ir rasai 
“aukstesnis miestieciu lygis” 
Sunku nesutikti su Andriumi Užkalniu. Nuotrauką viską pasako. Ką čia bepridursi. O tokių užrašų buvo tikrai ne vienas ir ne du.
Man Kaziuko mugė kažkuo priminė “Halės” turgų, kur moteriškės po stogu daržoves ir vaisius pardavinėja: pas visas bananai po 3.99, o vynuogės – 7.99. Taip ir čia, eilė išsirikiavusių ir pas visus tos pačios rūšies kočėlai po 8 Lt. Iš to pačio kromelio, kaip sakant, ir į tą pačią kišenę….
Pasigendu tik vieno – galėtų būti daugiau įkaušusių, o tai kartais tas kryptingas judėjimas primena laidotuvių eiseną.
visiskai sutinku su ponu Uzkalniu tikra tiesa uztai ir niekada neinu i tas nesamoningas muges nei Kaziuko nei jokias kitokias nes ten visiska nesamoniu karusele ir is metu metus vis tas pats fui
Manau, kad Užkalnis tikrai neabėjingas bebro blyninei, tiek daug dėmesio per tokį trumpą laiką!
Labai patiko lietuves komentarai. Kritika save gerbiantis zmogus issakytu tai paciai kiaunei i akis, o ne rasytu apie ja visai Lietuvai. Apie prasta aptarnavimo kultura visi ir taip zinom. Bet kam tie konkretus pavyzdziai, kaip neetiska. Ar Anglijoje irgi viesai plustumet konkrecia istaiga? Ar pabijotumet, kad uz smeizima paduos i teisma?
Manau, kad visai Lietuvai sveika žinoti.
Papasakokit, kuri vieta čia būtų šmeižtas. Kad blynai šildomi? Kad pardavėja susiraukus? Kad jos viršininkė kuičiasi, trukdydama aptarnauti klientus? Kad tris blynus iš eilės bandė kepti ir neišėjo?
Blynų prikepta, tam kad tokie kaip Jus, neburnotų, kad per ilgai reikia laukti blyno! Nors koks skirtumas, jei blyną keptų prie Jūsų, tai tada prisikabintumėte, kad užtruko per ilgai. Gi vistiek neįtiksi. Visi blynai būdavo iškepami prieš 1-2h (kai pati ten dirbau), tai reiškia, kad tokie pat šviežūs. Lai nesupyksta mano buvę darbdaviai už paslapties atskleidimą, bet šiek tiek pravėsęs blynas pakartotinai pakeptas – gražiau apskrunda, būna traškesnis ir skanesnis, taigi visoje šitoje situacijoje laimite, Jūs, vartotojai. Na, mergaitės susiraukusios, tikėtina, – šalta, žiema, daug priekabių pirkėjų, bet man einant pro šalį, – mačiau šypsojosi. Pati ten dirbau 3 metus ir labai dažnai pasitaikydavo, kad nepavykdavo blyno iškepti net po tiek laiko, kas kadanors yra tai daręs supras, – kad kreperinė (blynų kepimo aparatas) yra pats paslaptingiausias įrankis šiame procese
o tuo labiau dujinė 
net pats geriausias pasaulyje kepėjas neiškeps 100 blynų, kad bent vienas neprisviltų – galime lažintis. Viršininkė? Manau, jei ji “nesikuistų”, tai Jus tamsta, ir visi kiti, kurie mėgsta Bebrą, išvis neturėtumete progos to blyno suvalgyti. Kol kas neteko sutikti geresnių, nuoširdesnių ir darbštesnių darbdavių nei Bebro Blyninėje. 
Vat tiek, gal bent kiek pozityvo įnešiau į šį straipsnį 
Bebrai tik neliūdim!
Supratom, pagrindinė problema yra, kaip visada, klientas. Kiek rašau, tiek girdžiu tą patį iš visų lūzerių, kuriuos aprašo Laukinės Žąsys.
Tie restoranai niekuomet neturi problemų. Jie daro viską gerai. Čia jų klientai nesupranta.
Reikia varyt, ir reikia varyt smarkiai. Po tautos maisto sąžinės pareikalavimų Laukinėse Žąsyse aptarnavime pradėjo kažkas keistis.
Pastebėjau, kad beveik visi kabokai dabar siūlo atsiųst PVM sąskaitas paštu. Prieš Užkalnio erą toks dalykas būdavo retenybė.
Viskas tiesa,bet del baronku perdejai. Gal as papuoliau laiku ir vietoj bet baronkas nusipirkau sviezias ir labai skanias.:)
Gal tikrai laiku ir vietoj. Mes pirkome prie LSDP būstinės B.Radvilaitės gatvėje, tai gal dėl to.
Ir aš ten pirkau – tos barankos Radvilaitės g. jau penktadienį priešpiet buvo labiau į kažkokias iškastines fosilijas panašios. Matyt, yra toks tautinio paveldo receptas – kietos barankos.
Keletas pastebėjimų:
1. Kas nenori, neina (kaip aš), nes žino, koks kičas ir nepatinką šiknomis stumdytis, AU nuėjo ir pasake, irgi naudinga, nes visi burbam, o čia viešai, sklaida didesnė.
2. Kritikuoti yra gerai, konstruktyvi kritika yra labai gerai. Eikit namo tolerantai, su savo nepykit, įžvelkit gražiasias puses ir t.t. Jei prekeiviai chalturina ir bando iš..lkinti pirkėją, žmonės piktinasi ir tai yra gerai. Maximoj, juk daugelis rėkia, kai juos bando išdurt, o čia matai, tradicija.
3. Šūdicija, o ne tradicija. Rėkt, kad Kazio mugė yra didelė Lietuvybė, tai tas pats, kas rėkt, jog cepelinai yra mūsų simbolis. Acibuskit, nei tos baronkos nei šaukštai su Lietuvio tapatumu nelabai ką turi bendro, turi nebent bendro su noru išdurti, paprekiauti ir parduoti. O kad mušate į krutinę ir sakote jos Kazioko mugė tai ir yra Lietuva, tai pinigo meistrai gerai dirba vadinasi.
4. Tarp kitiko, jai žmogus rašo su klaidialemis, gal vistyktai šeip rašo klaidyngai yvairyndamas savo rašimo styliu, o nia dialto kad ira beraštis ir mokiklojia turejo 2 iš letuvu kalbos, ania, keunes?
Mugė turbūt yra proginis turgus? Kaip turgus, patikėkite, veikia: kabako sąvininkas trynė rankas “padariau kaip per du mėnesius”.
O šiaip – vyksta įdomus socialinis eksperimentas, kiek metų reikia pardavinėti to pačio dizaino molinukus (mano atmintis sako, kad nesikeičia jau 15 metų), kad valstiečiui nusibostų. Gali būti, kad, skoniui persiduodant iš kartos į kartą, staklių galima bus nekeisti amžinai.
Nesu baisus fanas tu mugiu, bet ir nesu heiteris. Taip, ainu kasmet ir ka nors nusiperku. Bet stengiuosi pirkt tikrus produktus. Si kart is senuko tikrai jonkomis daryta reckute i pirti nusipirkau. Neblizga, neidealios formos, bet matosi, kad su dvasios dalele to senuko. Uz tai savotiskai ir patinka. Ir alus dar.
O siaip idomu, Andriau, jei kas duotu tokia valia, ka darytumet – ar bandytumet kazkaip pakeisti ta muge, ar tiesiog ja uzdarytumet/uzdraustumet/kazkaip kitaip sustabdytumet..?
praėjau ir aš šių metų mugėje nuo Lukiškių aikštės iki McDonald. Nusipirkau pasvalietiško ir pakruojietiško alaus, porą verbų ir didyjį šaukštą. Neigiama buvo tai, kad labai mažai medinių dirbinių kurta rankomis, alaus pasirinkimas mažas, mediniai kiaušiniai (o gal tikri) apklijuoti lipdukais (už juos norisi nagus nukapoti) ir Darbo Partijos palapinė į kurią kviečia arbatos. Aišku tai mugė, bet man kažkaip neskaniai jie ten atrodė. Teigiama, kad nusipirkau ko man reikėjo, ale socializavausi ir atsikandau mugės kokiems 5 metams. Nors užmušk, bet paskutinė vieta į kurią nueinu kelionėse yra turgus.
O aš mėgstu Kaziuko mugę. Užkalnis žinoma nekaltas, kad neturi jokio supratimo apie lietuviškas nacionalines linksmybių ypatubes (o gal neturi humoro jausmo). Jis tikriausiai didžiai pasipiktintų tradicinėse vestuvėse išgirsta Piršlio melaginga kalba ir pakartų jį visai ne juokais nesulaukęs kalbos pabaigos. Aš mugėje girdęjau kaip vienas dėdulė vaikščiojo su krepšiu po kaklu ir šaukė: “Nemokami saldainiai po 10 centų!!!” Gryždama Gedimino prospektu atgal jo nebemačiau; matyt Užkalnis jį sumušė ar bent teismu pagrąsino vargšeliui… Pasitaiko
Jūs visiškai teisi. Idiotiškos vestuvių tradicijos man taip ne prie širdies, kad jei galėčiau, jas uždrausčiau.
Apie lietuviškąsias vestuvių tradicijas. Per Kalėdas, per nacionalinį transliuotoją, užtikau filmą, vaizdžiai ir graudžiai parodantį tas vertybes. Buvo paniekinančiai juokinga. Tie visi verksmai, kaip motina, raudonomis nuo verksmų ir ašarų akimis, atiduoda savo nekaltą, tik kaimyno Kazio kažkur rugienojoj birbintą Kazę į žmonas vyrui Jonui nuo Vingių. Jaunoji, gi, taip pat neatsilieka, aprauda savo nedalią, kad gavo prasčiausią vyrą, kad kraitis mažas, kad uošvė nekęs (na, bus točniai Žemaitės “Marti” scenarijus). Rūškani veidai, kaip per laidotuves, vergiškos raudos(taip-raudos, ne dainos) sukelia gailestį, o ne susižavėjimą. Bežiūrėdamas šią izdzivalkę, galvojau, nueičiau ir pridaryčiau jiem po ašarotais veidais. Kuo greičiau pamiršt tokias tradicijas ir jokiais būdais nenaudot.
Autorius turėtų padeklaruoti interesą, kad gyvena senamiestyje ir jam trukdo minia beigi eismo apribojimai. Keista, kad nepadeklaravo, paprastai gi deklaruoja.
Iki galo net neskaičiau.. Na, atsiprašau, nepatinka Tau – tai ir neik į muges. O šiaip tai labai šaunu, kad tokie renginiai yra organizuojami – žmonės susitinka, pabendrauja, vieni parduoda ir užsidirba, kiti įsigyja norimą gaminį (ir dėl kaltinės geležies žarsteklio nereikia važiuoti į Kupiškį ar dėl gražios pintinės vilniečiui į Kauną – juk viskas vienoje vietoje būna).
Visiškai sutinku.
Šleikštus tekstukas.
Martynai,tai mažytė humoreska. Meno kūrinėlis.Todėl nereikėtų taip ant jo pykti ir visaip vadinti. Andriaus stilius toks (jis už tai ir gauna pinigus įvairiom formomis), kad negali taip banaliai pabėdavoti/pasipiktinti atskiru ekologinės mėsos gamintoju, kurio reklama mugėje klaidinanti, Andriaus stilius tokiu atveju reikalauja pasipiktinti visa muge, parodyti per tai, kad visa mugė yra blogis. Apie šitai ir jo humoreska.
Skaičiau, tam, kad labiau pažinčiau šį rašantį žmogų ir galutinai įsitikinau, tuo ką jis rašo tkėti negalima
…buvo skaitalų tol, kol pirmas blynas buvo skaitalas apie Nidą, ties šia vieta numečiau knygą, nes supratau, kad tikėti tuo ką rašo šis žmogus yra visiška netiesa, kad šiame žmoguje yra daug pykčio, nepasitenkinimo, išeit į Kaziuką ir matyt tiek blogio….keista. Manau visi mes matome tai ką norime matyti….ir jei širdyje viskas blogai blogai ir matome. Linkėčiau nueit prie veidrodžio ir sau nusišypsot 
gal rytas ir kitos dienos bus kiek gražesnės.
Lina, ar jūs tikite viskuo, ką paraš J.Erlickas? Ar klausydama/žiūrėdama kokio George Carliną jūs tikite viskuo ką jis sako?
Andrius yra rašytojas, kūrėjas, menininkas, žodžio meistras, istorijų kūrėjas. Tokių (tokio produktyvumo, talento, gebėjimų) Lietuvoje turime nedaug. Todėl džiaukimės ir neniurzgėkim, kad ir ką jis parašytų.
tai va kad Užkalnis savo rašaluose ir burba, deja, aš parašiau tik savo pastebėjimą į šį rašalą, ….. ir kaip rašytojo jau jo nematau, matau daugiau niurzglį ir fanaberiją…. Talentas ir gebėjimas kame?
Ir turbūt tikra tiesa – visokių rašytojų reik
Ojėzaumarija, tai yra baisu, kad jūs manęs nebematote kaip rašytojo ir nebeįvertinate mano talento.
man nebaisu
, deja, o Jums juo labiau…….
esme – i kaziuko muge reikia eiti pavalgius ir isgerus pries ta lindima į šurmulį. problema su butinomis tomis dienomis vilnieciui isigyti barankomis ir verbomis issprendziau taip. per kaziuko mugę nuvaziavau į halę ir ten mano zmonos megstamoje kepykleleje nupirkau batonu ir baranku. kaziuko mugeje beliko tik verba isigyti.
Šūdas šūde gyvena, šūdą mato, šūdą girdi, šūdą žino, šūdą supranta ir šūdo nori.
Taip jau visais žodžiais deda ant to, kas lietuviška, o elgiasi tai labai “lietuviškai”- susikūrė puslapį, kad visai Lietuvai praneštų, kas jam nepatinka. Labai apgailėtina ir gaila to pats žmogus nemato. Baisiausio lygio bambeklis, kas bus kai pasens?
ir dar jisai numirs, paskum jį palaidos, ant kapo pastatis vaidilučių kasomis nusmaugto Netimero skulpturą, ateis nakty keunės ir nuės kasas, tada papūs šventas vėjas iš Rytų, Netimeras susvyruos, kirsdamas išmuš kapo duopę, prasiverš skalunu dujos, visuso apnuodys, kils gaisrai ir atominiai cunamiai, ant sudegusių namų klaunai atlikinės komiškas daineles, ir ten bus verksmas ir dantų griežimas bukvalei.
“Jiems jau iškrušo smegenis akivaizdžiais melais apie 1509 litų, apie nuskriaustą lakūną, apie tai, kad atominė elektrinė pavojinga, ir apie tai, kad bėgs vanduo iš krano su ugnim ir skalūnais. Būtent jiems ir yra skirtos mugės.”
Ačiū, sakinys vertas liaudies.
Lietuva-adamsu salis. Kuo giliau i miska, tuo daugiau adamsu. Dziaugiuosi, kad negyvenu Lietuvoje, net nezinau ar noreciau buti ten palaidota. Kiekviena karta pabuvojusi LT nusiviliu, kas kart vis labiau. Gerbiu zmones netinginius. Jei nepadaro patys, bando parduoti. Isgyventi, prasimaitinti ju tikslas, kas yra begalo sunku tiems, kas net minimumo neturi. O LT daug tradiciju, gal pasnekam apie pagoniu(neapsiskaiteliu) ir baltu svente-Jonines. Kur kas idomiau. P
Alkoholiku- neapsiskaiteliu svente! Manau jau parupinau didziajam rasytojuj sekancia tema, kur bandys uzsidirbti 1509lt! Uz staripsni? Stai ir prisipirks moderniu saukstu-maisykliu. Gyvenu , kur kas labiau civilizuotoje salyje, ir keptuveje blynus vartau taip pat mediniu saukstu ar sakute. Kodel, nes keptuve apsaugau. Civilizuotose salyse, kaip nekeista , bet tu medinuku isigysi kiekvienoje parduotuveje. Ir turgaus nereikia. Vienas sovietmecio ir naujos rusijos satirikas pasake: pensininkai neturedami ka veikti eina i visokius publikos susiburimus! Sio staripsnio autorius reitinga kelia per sociale media, vienintele vieta , kur gali pasireiksti zmoniu masej. Kitaip nedrysta net blynu pardavejai! Rasytojau, daugiau tokiu straipsiu, bent juoktis bus is ko.o apie pagonys pasidomek, ir parasyk. Idomu butu Jusu nuomone isgirsti, komentarus pasiskaityti ir savaime aisku pasijuokti. Iki rasytojau, iki sekancio staraipsnio ir komentaro