Anglijoje pašalpiniams baigiasi katino dienos: kas ir kodėl

Tai, apie ką Britanijoje jau seniai kalbėjo valdančioji koalicija, prasidėjo balandžio 1-ąją. Imtasi radikaliai pažaboti didžiulę ir, daugelio požiūriu, nekontroliuojamą socialinės saugos sistemą, kurioje jau seniai tinginiavimas atlyginamas geriau, nei darbas. Ypač kalbant apie paprastesnes, mažiau apmokamas, profesijas.

Mažai kas tikėjo, kad tai vieną kartą įvyks, nes šimtmečio problemą bandyta tvarkyti ne kartą. Po Antrojo pasaulinio karo diegtas socialinės valstybės sumanymas, kur niekas neturėjo pasilikti be pastogės, maisto, sveikatos apsaugos – nepriklausomai nuo gabumų ir pastangų – pavirto savo paties parodija, nematytu nuo Romos imperijos saulėlydžio laikų veltėdžių išlaikymo aparatu.

Deja, parodija nejuokinga: tai didžiausia šalies biudžeto išlaida, net 28%, ir išties kosminė suma: daugiau nei 200 milijardų svarų. Perskaičiavus į mūsų pinigus, tai artėja prie trilijono litų. Tik trilijono litų Lietuvoje niekada net ir nebuvo, nes tai nelietuviško dydžio suma.

Palyginimui – švietimas Britanijoje kainuoja mažiau nei pusę tos sumos. Išlaidos gynybai, su visais lėktuvnešiais, bombonešiais ir branduoliniais ginklais – penkiskart mažesnės.

Pasikeitimai bus dideli ir užkabins šimtus tūkstančių pašalpų gavėjų.

Dažnas lietuvis, ieškantis geresnio gyvenimo Anglijoje, susižavėjęs pasakojo – ir pasakoja ligi šiol: kokia fantastika, ten iš pašalpų galima normaliai gyventi. Būstas valdiškas ir nuoma kompensuota, išmokos už vaikus, išmokos už invalidumą, išmokos bedarbiui, kompensacijos už komunalines išlaidas, net kompensacija, kurią valstybė sumoka tau, kad galėtum valstybei sumokėti municipalinį mokestį – viskas susideda, o dar priedo yra ir išmokos, kompensuojančios mažas pajamas, jei tų pirmųjų išmokų susirenka per mažai. Tai štai prašom, kaip valstybė rūpinasi, čia ne pas mus.

Bėda buvo tokia, kad kosminio mastelio nemokamo gyvenimo projektas pasirodė pernelyg patrauklus: žmonės tiesiogine prasme pamatė, gal pašalpos apsimoka labiau, nei darbas. Kam dirbti, jei galima nedirbti? Sąmoningumas, pilietiškumas ir gėdos jausmas gana greitai atbunka, ir žmogus, esant tinkamoms sąlygoms, po kurio laiko tampa panašus į kiaulę. Kalbinami žiniasklaidoje, šie žmonės visada vengia pasisakyti apie tai, kaip jie jaučiasi, išlaikomi kitų. „Aš tik gaunu tai, kas man priklauso. Tokie įstatymai, aš jų nesugalvojau“, sako jie.

Tačiau toliau leisti sistemai nėra įmanoma, nes šalis dūsta, prispausta senų ir naujų skolų. Todėl šventoms kiaulėms, panašu, sumažins jovalo kiekį, o daugelis turės apskritai eiti ir prasimanyti ėdesio pačios.

Lietuvoje balandžio 1-oji būtų laikyta nevykusi diena pradėti rezonansinės reformos įgyvendinimą: visi mėnesių mėnesiais paskui kartotų nejuokingus pašmaikštavimus, girdi, gal čia buvo nevykęs vyriausybės pokštas.

Tačiau Britanijoje drastiškos reformos susilaukė ne tik prognozuoto kairiųjų įsiūčio, bet ir netikėto populiarumo kitų gyventojų tarpe. Mat daugumas šalies žmonių vis dėlto dirba, ir ypač paprastesnių užsiėmimų ir mažesnių pajamų žmonės gerai pažįsta nieko neveikiančius tranus-kaimynus, miegančius iki vienuoliktos ryto ir neskubiai išeinančius iš namų apsipirkti, arba trečiadieniais pėdinančius iki darbo biržos atsižymėti, kad pašalpą mokėtų toliau.

Daugiausiai komentarų sukėlė tai, ką kairioji žiniasklaida pavadino „miegamųjų mokesčiu“. Gyvenantys socialiniame būste ir turintys kiekvienam gyventojui arba sutuoktinių porai daugiau, nei vieną miegamąjį, nuo šių metų gaus sumažintas pašalpas, kad nesėdėtų užsėdę per didelio valdiško būsto, kurio reikia kitiems. „Aš gyvenau trijuose kambariuose visą gyvenimą ir nesiruošiu kraustytis“, sako TV kamerai prasirūkiusi ragana, už kurios būstą dešimtmečiais mokėjo valstybė.

Vien ši reforma turi sutaupyti beveik pusę milijardo svarų per metus. Kitos reformos atrodo labai kosmetinės arba lietuviškai akiai net juokingos: pavyzdžiui, vieno namų ūkio (t.y., dažniausiai šeimos) per metus gaunamos pajamos bus apribotos 26 tūkstančiais svarų. Suprantama, kur nors Didžiasalyje papasakojus apie tai, kad vargšai anglai nebegalės kasmet gauti daugiau nei 100 tūkstančių litų šeimai, kils tik juodas pavydas ir nenumaldomas noras krautis lagaminus į Angliją, tačiau vis tiek tai yra labai ženklus sumažinimas, palyginti su tuo, ką buvo galima gauti ligi šiol.

Be to, kone pirmą kartą tai reikš, kad nedirbančios šeimos, pasigimdžiusios dar vieną vaiką, dažnai už tai papildomų pinigų nebegaus, ir tas pačias pajamas turės dalintis dar su viena alkana burna. „Šeimas baudžia už tai, kad jos turi vaikučių“, bliauna etatiniai ir laisvai samdomi socialistai apžvalgininkai kairiųjų laikraščiuose. Valdančios koalicijos partneriai konservatoriai atsako, kad dabar išlaikytiniai pirmą kartą turės galvoti, kaip ir dirbantieji: ar mes galime sau leisti dar vieną vaiką.

Pirmą kartą Britanijos pokarinėje istorijoje išmokos nebus didinamos kartu su infliacija: artimiausius trejus metus nustatyta 1% augimo riba. Tai reikš, kad faktiškai gaunamos sumos perkamoji galia mažės – tačiau nieko baisaus, nuo krizės pradžios tai buvo gyvenimo faktas daugeliui tų, kas gauna atlyginimą, ir jie nenumirė.

Net aršiausi kritikai negali ginčytis su kai kuriais skaičiais, nuo kurių daugeliui atvipo žiauna. Vyriausybei jau kiek anksčiau pabandžius patikrinti neįgalumo pašalpos gavėjus, tarp kurių, kaip numanoma, buvo daugybė simuliantų ir apsimetėlių, net 800 tūkstančių iš jų (aštuoni šimtai tūkstančių – paskaitykite dar kartą) tiesiog nėjo pas gydytoją ir patyliukais atsisakė pašalpos. „Na, gal jie visi tiesiog pasveiko“, sumurmėjo vienas kairysis aktyvistas TV laidoje, iki tol aršiai drožęs vyriausybę dėl jos kietaširdiškumo.

Kiek šių metų reformos atsilieps mūsų tautiečiams, kurių tik labai nedidelė dalis naudojasi socialinėmis išmokomis (nes daugumas yra jauni ir darbingi, o su valstybės pašalpų melžimu susipažįsta dažniausiai tik tuomet, kai lietuvės nuteka Britanijoje už atvykėlių iš kitų žemynų, anksčiau nei rytų europiečiai prisitaikiusių prie nemokamo gero medžioklės)?

Tiesioginis poveikis bus menkas, o štai netiesioginis netruks pasijusti. Tas, kas nedirbo už 8 svarus per valandą, nes jam labiau apsimokėjo snausti socialiniame būste ir gauti pašalpą, savo nuomonę greitai pakeis, kai neliks socialinio būsto ir (arba) pašalpos, arba menamą neįgalumą ištirpdys nauja patikrinimo tvarka.

Darbo vieta, kuri buvo laisva ir laukė darbuotojo iš Lietuvos provincijos, gali greitai pasirodyti žymiai labiau geidžiama, ir mūsų tautiečiai turės dėl jos konkuruoti ir labiau stengtis. Daugeliui mūsų užsienyje gerai sekėsi ne todėl, kad mes labai darbštūs, o todėl, kad nesunku aplenkti stovinčius vietoje ir miegančius. Kai vietinius pažadins ir išvarys į trasą, lenktyniauti bus sunkiau.

Lietuvos Rytas, 02 04 2013

24 Komentarai

  1. aišku bus daugybė UK nusivylusių žmonių (nes gi ne tokios tos Europos mes troškom), bet kiek džiaugsmo net Anglijoj įsitvirtinti nepajėgusiems tai su kels…. 🙂 lietuvių laimės indeksas netrukus pasieks neregėtas aukštumas 😀

  2. Vaidotas

    Padėtis taisosi ir Lietuvoje, nors klaidų dar likę:
    „įtarimą keliantis faktas – didelis skirtumas tarp negalios pensijas gaunančių žmonių skaičiaus skirtinguose rajonuose. Toks didelis skirtumas demografiškai sunkiai paaiškinamas: pvz., Kauno mieste negalios pensijas gaunančių žmonių daugiau nei Vilniuje, nors miestų dydis skiriasi beveik du kartus.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į faktą, jog 2011 m. pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skaičius krito 44 proc., palyginti su 2008 – aisiais, o tai lėmė sugriežtintas neįgaliaisiais pripažinimo procesas, iš dalies pakeistas ligų sąrašas.

    Esant naujai tvarkai, nusistovėjo metinis 14-15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintais neįgaliaisiais, skaičius. Galima įtarti, jog šiuos skaičius viršijantis dydis – įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006-2009 m. tokių žmonių galėtų būti per 30 tūkstančių.“

    http://www.15min.lt/naujiena/verslas/finansai/investuotoju-asociacija-islaidos-negalios-pensijoms-gali-buti-ispustos-iki-200-mln-litu-662-317472#ixzz2PIxWPCJm

  3. Gintaras

    Manau 26.000 yra visai protinga riba, kuri motyvuoja bent vieną iš šeimos narių eiti ieškoti darbo. Nors iš kitos pusės, tai pakankamai pinigų trijų asmenų šeimai išgyvenimui, tuo labiau žinant kaip tie pašalpiniai gyvena.

    26k per metus yra £2166/mėn. Tokia pašalpa yra lygi 34,000 metiniui atlyginimui atskaičius mokesčius.

    UK vidutinis mėnesinis atlyginimas yra berods 28k prieš mokesčius.

    Minimumas yra 6,19£/val, o tai yra lygu 12875£ per metus, atskaičius mokesčius gaunasi apie £11500.

    Paradoksas, bet dvi minimalios algos dirbant po 40val/sav yra mažiau nei pašalpa.

    Bet kokiu atveju kažką daryti reikėjo ir manau, kad per pora metų bus pasiektas sveiko proto pašalpų balansas. Ir tose UK vietose, kur jau trečia karta nėra matę darbo, ketvirtos kartos pašalpiniai po truputuką įsilies i darbo rinką…:)

  4. Edska

    Ar už tokią Evropą mes kovojome?

  5. Justas
  6. Remis

    Aisku is vienos puses as dziaugiuosi ,kad nebereikes dirbt ir moket mokesciu uz koki afrikieti ar pakistanieti ir 10 jo vaiku,bet kaip bus su darbo rinka jeigu sitie pasalpiniai nores isilieti i ja ,uz zymiai minimalesni atlyginima ,nei gaunu as.Pirmu atveju bedarbyste,antru atveju darbas uz minimuma ir jaustis isnaudojam……..ir trecias atvejis ……….revoliucija:

  7. Saulius

    Jei pašalpa yra didesnė už dvi mėnesines minimalias algas, tai sakyčiau yra labai ydinga sistema.

  8. Egle

    o-ouuu. Tai jie sugrish cia?!

    • Pikc

      Nouuuuuuu 😮

  9. Rikis

    Pritariu labai ydinga.

  10. Deimante

    Baisu. Zinoma,visiskai suprantama, kad valstybe susirupino del savo pinigu, nes jie nera amzini, bet tokie pokyciai palies visus.

    Nedirbantieji ieskos darbu, nemaza tikimybe, kad dalis dirbanciuju del to praras darba. Del gerokai sumazejusio darbo vietu skaiciaus emigrantai, itariu, prades grizineti i gimtasias salis.

    Zmonems gal tai ir nera geriausios salygos, bet valstybes – tiek Lietuva (del padidejusio darbinguju skaiciaus), tiek Anglija (del nesvaistomu pinigu) – sutaupys.

    As, asmeniskai, gyvenanti Anglijoje, esu susirupinus tik del vieno dalyko – paskolu mokslams. Siais metais paraiskos jau pildomos ir paskolu sumu mazinimas nenusimato, bet baisu del sekanciu metu. Mesti mokslo viduryje kurso tikrai nesinori, o pinigai dideli – nors pati dirbu, niekaip neissimokeciau.

  11. Pikc

    Tai blin išeina, kad suma net Suvienytai Karalystei didoka…

    Galima nesunkiai sugalvoti, kas bus dabar – dešinieji varys ideologinį bulšitą, kad girdi reik išvaryti veltėdžius dirbti, nors mintyse norėtų juos paleisti per kaminą (puikiai supranta, kad tinginio ir nemokšos darbas… geriau kai jis nedirba ir netrukdo), kairieji parėkaus apie antižmogiškumą, nors mintyse norėtų gauti jų balsus ir … paleisti per kaminą. O realybėje – iždas tuštokas.

  12. Kriukas

    Manau, kad tai Kubiliaus darbas, baigėsi jo kadencija čia, tai dabar UK nežmoniškus įstatymus prastūminėja.

    Viktorai, varyk į UK, ten tavęs reikia.

  13. Jo

    Jep. Pats esu susidūręs su ne vienu atveju, kai darbuotojas gali dirbti ne daugiau, kaip fiksuotą laiką valandų per savaitę, nes, jei dirbs daugiau, valstybė nebemokės arba sumažins išmokas.

    Čia net ne tinginiavimas iš pašalpinių pusės, bet pačios pašalpų sistemos visiškas debiliškumas. Na jeigu man kas duotų pinigų, kad NEDIRBČIAU daugiau, nei porą dienų per savaitę, tai what the hell. Gal aš irgi nedirbčiau. 🙂

    O šiaip tai situacija yra gana siaubinga. Ištisi to paties Londono kvartalai gyvena iš pašalpų. o kas būna, kai žmogus nieko nedirba ir dienų dienas trinasi apie namus (kuriuos jam apmoka valstybė), galima įsivaizduoti. Tai yra valstybės inicijuoda degradacijos problema. Turėjo kažkada tai baigtis ir, duok dieve, dabar yra to pradžia.

    O geriausia pašalpų sistema yra, imho, Singapūre. Pašalpų ten nėra. Jokių. Išvis. Užtat valstybė padeda gauti kvalifikaciją ir įsidarbinti (ar pati įdarbina kokiais šiukšlių rinkėjais ar parkų prižiūrėtojais). Rezultatas: bedarbystės nėra, pašalpų gavėjų nėra, socialinių problemų nėra.

    • Pikc

      Norėčiau pažiūrėti, kas Singapūre vyksta, nes „pašalpų nėra“ ir „valstybė padeda įsidarbinti“ skamba kaip komunizmas. Teko girdėti, ten mėgsta viešuosius darbus. Irgi lazda su dviem galais – o gal aš, aktyvus kapitalistas, noriu investuoti į techniką, per pusdienį padaryti tai, ką vergų krūva ruošiasi dirbti metus, pasiimti pelną ir viso gero?
      Iš tikro tai šakės, kaip sunku bus karpyti tas pašalpas. Iš esmės, esant demokratijai, kai vargšo balsas ir turtuolio balsas yra lygūs, tai partija sau maunasi kilpą, dar gerai, jei tik vienai kadencijai.

  14. vaidas

    Andriau Uzkalni, kodel tu mum melavai???? 1!!

    Idomiausia, kad asilas Uzkalnis vos 20 metu atgal Britanijoje prasesi politinio pabegelio statuso, eme pasalpas, pasalpas vaikams, valstybe mokejo uz jo buta, pats dirbo nelegaliai ir panasaiai. O dabar burnoja ant tu naujuju emigrantu lietuviu, kurie daro ta pati, ka ir jis dare!

  15. bal vonas

    Ar tai tiesa?

  16. „Daugiausiai komentarų sukėlė tai, ką kairioji žiniasklaida pavadino „miegamųjų mokesčiu““ – taip šitas sukėlė daugiausiai dėmesio, bet AU nepasakė svarbiausio – dauguma žmonių, kurie turi psychinių ar fizinių negalių dažniausiai ir gyvena tuose valdiškuose – jiems labiausiai kerta per gyvenimo standartus, nes dauguma, jeigu nežinojote tamsta, reikia ir atskiros lovos ir kambario.

  17. Agne

    Kiaules, nuvarytos nuo pasalpu lovio, labai moketu iseiti i gatves, kelti revoliucija. Bet labai tikiuosi, kad pokyciai bus ne tik balandzio pirmosios pazadai. Pasalpu tiesiog jau nelabai yra is ko moketi…http://newsland.com/news/detail/id/738493/

  18. Marija

    Kas Tokie psichiniai ir protiskai atsilike ???? O jus zinot kiek tokiu yra apsimeteliu kad tik gautu atskira buta ar nama. As bent jau zinau kelias istorijas kaip gavo namus apsimete silpnaprociais.

  19. Edska

    Bet tai jei čia sugrįš tie peder…stai ubliudkai diurmajiedai ir vėl pradės mages iš automoilių lupt ar mobiliakus iš vaikų tarpuvartėse atiminėt… jau geriau tegul gauna pašalpas UK ir bezda toliau.

Parašykite komentarą