Laiškas e-knygų prašantiems riešo šniūrelių nešiotojams

Apie popieriaus knygas ir e-knygas protingai parašė (jis dažniausiai taip rašo) Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Pabudo noras pridurti, nors esu apie tai rašęs nemažai, ir komentavęs taip pat, paskutinį kartą vos prieš kelias dienas.

Vienas dalykas yra įpirkimas, kitas – įpročių keitimas. Pirmasis ateis greitai, tačiau antrasis užtruks labai ilgai.

Atsipeikėkime, aplink pilna vyresnių nei penkiasdešimt metų amžiaus žmonių, kurie nesinaudoja el. paštu ir nerašo SMS žinučių, jei tik gali to išvengti, nors turi priėjimą ir prie vieno, ir prie kito. O mes apie skaitykles kalbame.

Kad nereikėtų vėl rašyti panašiai, pakartosiu, kodėl e-knygų Lietuvoje taip nedaug (iš naujausios grožinės literatūros – elektroniniame variante išsileido Justinas Žilinskas ir Andrius Tapinas, bet ir vienas, ir kitas vargu ar iš to greitu laiku uždirbs daugiau, nei vienos riedlentės, Holgos arba Pabst Blue Ribbon six-pack’o įsigijimo biudžetą.

Kai per metus legaliai parduodama 20, 30 vienos el. knygos egzempliorių, kas į jas žiūrės neskeptiškai? Dėl ko autorius ar leidykla pradės užsiiminėti el. knygos variantu, kad gautų 20 ar 50 litų? Suprantate, jau nusibodo tie cypimai: „Kodėl jų neleidžia, tikrai būtų kas perka“. Tikrai nebūtų. Apsiraminkit. Jei būtų, kas perka, ir ne po dešimt egzempliorių, tai juos tikrai leistų.

O jei tie skaitytojai taip gerai žino, kas yra gerai, tai teparašo patys knygą ir platina ją elektroniniu būdu, ir aš pažiūrėsiu, kiek išplatins.

Pagrindinis el. knygos silpnumas yra jos, kaip savaiminio tikslo, matymas. Entuziastai nori, kad žmonės pamatytų šviesą ir rinktųsi el. knygas, nes jos teisingos, o ne dėl objektyvių priežasčių sutapimo ir kritinės masės. Bet to nebus.

Žmonės renkasi tai, ką jie nori rinktis, ir tą norą formuoja objektyvios sąlygos bei įpročiai, kurie gali būti neracionalūs, bet nuo to jie nepasidaro silpnesniu faktoriumi.

Turiu atskirą pranešimą visiems hipsteriams, perestukinams ir Coffee Inn gyventojams, inspiruotėms savo idėjų, kurios inspiruoja tik juos pačius, ir kurie niekaip negali sustoti man aiškinti komentaruose, laiškuose, pastabose, tvytuose ir visur, kad neleisdamas savo knygų elektroniniame variante, aš esą prarandu pajamas, kurias galėčiau susirinkti iš jų.

Nes jie, panimaješ, man mokėtų, jie pirktų mano knygą, bet dabar negali jos nusipirkti.

Jie nepirktų mano knygos. Tai yra, keliolika gal ir nupirktų. Gal keliasdešimt. Bent jau net tiek nenupirktų, kiek puodelių Duskit Pavidolei. Galimos pajamos iš visų mane auklėjančių jaunosios kartos verslo vizionarijų nepateisina mano laiko sąnaudų užsiėmimui e-leidyba.

Aš žinau: tai turėtų būti skaudu, kai tau pasako, kad tu kaip pirkėjas nelabai esi svarbus.

Skaudu, kaip nutrūkęs šniūrelis ant rankos. Skaudu suvokti, kad to vis dar neuždirbančio, ir negreitai uždirbsiančio, segmento perkamoji galia Lietuvoje nėra tokia, kaip San Francisco (daugiausia todėl, kad JAV veltėdžiai turi turtingus tėvukus, užsidirbusius iš senosios, nuobodžios ekonomikos), ir net ir tie graudūs skatikai, kuriuos jie turi Lietuvoje, yra sėkmingai sušluojami Coffee Inn’o ir pigių kokteilių bariukų ir tinklinių picerijų.

Jūs e-knygoms jau neturite pinigų, nes jau nusipirkote karamelinę latę.

Aš jums nejaučiu jokio priešiškumo (išskyrus tuos atskirus atvejus, kai įkyriai aiškinate tokiu tonu, lyg jūs būtumėt įtaikingi ir svarbūs, kai įtakingi ir svarbūs esate visai ne jūs), tiesiog jūsų gyvenimo stiliukas ir tingėjimas dirbti ir užsiimti produktyvia veikla (geras pavyzdys – nuolatinis pomėgis parašyti komentaruose: „yra apie tai citata, bet tingiu ieškoti“) jums neleidžia ekonomikoje užimti svarbesnės vietos.

Kai turėsite daugiau pinigų, ir pakeisite įpročius iš vogimo į pirkimą, tada rinka jums pasiūlys daugiau elektroninių knygų. O kol kas soriukas.

41 Komentarai

  1. Algis

    Per pastarąjį pusmetį pirkau 15 el. knygų (3 – lietuviškas). Tapino knygą irgi pirksiu, bet kol kas dar turiu ką skaityti. Žilinsko nežinau, laikas parodys.

    Jūsų knygą apie Angliją irgi pirkčiau el. pavidalu, iš Linkomanijos nesisiųsiu (nebent nurodytumėte savo sąskaitos numerį – tada atsisiųsčiau iš Linkomanijos, o jums pervesčiau popierinės knygos kainą – tinka taip?)

    Šeimoj turime 3 skaitykles, prie skaityklių pereina ir mūsų seneliai. Gal čia mes kokie nenormalūs?

    O privalumas didžiausias man yra žodynas, kai skaitau angliškai. O kai skaitau lietuviškai – nereikia nervintis dėl netikusio įrišimo, lūžtančių nugarėlių ir pan.

    • Simas

      Žinok manau, kad tik jūs, na, arba nedidelė dalis. Šiaip kai kyla tokie ir panašūs klausimai (kaip pvz. „kas balsavo už Darbo partiją?“ :), siūlau pasidaryti trumpą reality-checką: paskaičiuoti, kiek savo aplinkoje turi žmonių, neturinčių aukštojo išsilavinimo, ir tada tą skaičių sugretinti su bendru Lietuvos rodikliu. Tai labai aiškiai parodys, kokiame uždarame rate tu sukiesi ir kiek nedaug iš tikro žinai apie gyvenimą už to rato. O tie žmonės taip pat perka, gali būti, kad ir knygas :)

    • Jūs nesate nenormalūs, tik netipiški.

    • Paviduolis

      Greičiausiai tik Lietuvoje žmogus griežtai pasisakantis prieš nelegalų turinį, turi Linkomanijos account’ą :DD

      • Pasidalinkit, kas būtų toks asmuo.

        • Paviduolis

          Algis

      • Tadas

        Pavidoli, ne visi torrent’ai nelegalūs…

      • Torva

        ne viskas ten (ar bet kuriame trakeryje) yra nelegalu. net tie patys windowsai (apie kuriuos tiek daug pridubadurinta) gali buti laisvai atsisiunciami ir naudojami 30 d. nemokamai. tai, kad veliau vedami generuoti/vogti serialai, tai jau kitas dalykas.

        • Alvidon

          Su windows’ais iš trakerių yra dar ir kitas niuansas: dažnai laiko prasme apsimoka atsisiųsti naujausią versiją su visais update iš trakerio, suinstaliuoti ir suvęsti legaliai turimą serialą, nei kad instaliuoti trimis servis pakais pasenusį legalų CD ir po to kelias valandas siurbti update. Legalumas nepažeidžiamas, laiko sutaupoma.

  2. Reakcija
  3. „…teparašo patys knygą ir platina ją elektroniniu būdu, ir aš pažiūrėsiu, kiek išplatins,“- kaip tik apie tai galvoju. Rudeniop surankiosiu įdomesnių savo straipsnių į knygelę. Manau, kad leisiu ją tik elektroniniais formatais. Būtinai pasipasakosiu pačiam, kiek egzempliorių pavyks išplatinti.

    • Rimas

      aš irgi norėsiu žinoti, kiek bus nupirkta. o gal jau žinoma – kokia kaina bus?

    • Alvidon

      O gal viešai papasakokit ? Bus kažkas panašaus į Zuoko oranžinių dviračių istoriją – tautoj dominuojančio mentaliteto testas.

    • Man atrodo čia statistiką kažkiek gali iškraipyti tai, kad leidinys bus ne naujas kūrinys, o „best of“ rinkinys. Nedaug yra žmonių, skaitančių tą patį daugiau nei vieną kartą.

  4. Jonas

    Mes su drauge esame uzsenyje, ir ji labai megsta skaityti knygas savo gimtaja kalba. Pas mus popieriniu knygu pilnas kambarys, tikrai net nezinau kam ju Anglijoje gali reiketi, jei esi jas perskaites. Klausiau jos, o kodel ji neperka internetu. Atsakymas jos buvo, „Tai jau jos seno leidimo, ir as jau jas skaiciau.“
    Taip as supratau, kad mazas pasirinkimas is e-knygu, o visai butu patogu jas tureti ant plansetes.
    Dabar su turinciom knygom nezinau kaip ir pasielgti. Kai keiti gyvenamaji busta, tenka dar viena bagaza ir knygu tystis, o ji keiciu kas keleta metu.

  5. Ramūnas

    Įdomu, kokie Tapino „Vilko valandos“ e-knygos pardavimai. Panašu, kad tikrai nemaži. Kas įdomu, tai šios knygos e-versija pasirodė kartu su popierine, bet linkomanijoje kopijos dar nėra ir tikiuosi nebus, o pardavimai panašu, kad geri. Užkalnio e-knygos legaliai neįsigysi, bet iš linkomanijos parsisiųsti gali.
    Ir nereikia lialia, kad visi tik vogs ir nepirks. Pirks, jei tik bus galimybė ir elektroninė versija pasirodys kartu su popierine.

    • Vidutinis lietuviškos knygos tiražas yra iki 1500, už knygą rašytojas vidutiniškai gauna 3 litų honorarą „į rankas“, knygą rašo vidutiniškai dvejus metus. Vadinasi per mėnesį jis uždirba 187,5 litus. Jeigu yra žiauriai populiarus tada uždarbis gali pakilti iki tokių kosminių sumų kaip 800 ar net 900 litų per mėnesį. – ištraukta iš Tapin’o veidaknygės.

      • Nežinau. Mano vien „Anglijos“ tiražas buvo bene dešimt kartų didesnis.

  6. Jonas

    Kaip ateis laikas(tikiu kad ateis) skalūninėms dujoms, taip ateis laikas ir e. knygoms. Tik čia ne metų ar dviejų klausimas, nes viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo ir perkamosios galios. Laikas bėgant abu dalikai turėtų eiti tik į gerą. O Užkalnį jus tik rašykit ir rašykit toliau! [Reklama išredaguota]

  7. Rakim

    Jonai pakeisk draugę, o ne būstą – bus pigiau.

  8. Sonkaulis

    Jonai, girdejau kazka puse ausies, kad vietines bibliotekos JK mielai paima knygas uzsienio kalba, ypac jei mieste yra daug kalbanciu ta kalba. Pavyzdziui, Aberdyno viesojoj bibliotekoj yra knygu ir lietuviu, ir rusu, ir lenku kalbomis, kurias patys zmones sunese. Gal verta pasidomet?
    Manau, kad populiarejant plansetems ir skaityklems, vis daugiau zmoniu ims skaityti el. knygas. Tai labai patogu – visa biblioteka nieko nesveria, be to, neprimatantys srifta gali pasididinti, skaitantys uzsienio kalba – is karto naudotis zodynu. Stojau muru uz old fashioned popierines knygas, bet po keliu skrydziu pasidaviau Kindlui. Klausimas tik ar daug nores pinigus uz el. knygas moket plansetke ikirte – juk kam moket, jei nulauzt, nusikopijuot, atsisiust nemokamai galima.

  9. Eglė

    Taip – važinėkime automobiliais su mechaninėmis pavarų dėžėmis, drabužius skalbkime rankomis… Esame kaimiečiai, jais ir liksime:( Kur progresas!?

  10. mustangas

    Yra nedaug temų kur aš su AU nesutinku. Šita yra viena iš jų.

    Pirmiausia paruošti elektroninę knygą yra ne taip sunku jei tai daroma teisingais įrankiais. Dar daugiau, pažangūs leidėjai turi maketavimo programas, kurios tai daro iškart automatiškai į pdf’ą, kindlę ir iBooką. (sąskaitoje tai būna atskira(0s) eilutė(s) ir kol vyraujanti nuomonė yra kaip straipsnyje ta eilutė bus apmokama)

    Aš sutinku, kad šniūreliai Tamstos knygų nepirks. Bet tai ar jie yra Tamstos tikslinė auditorija? Net jei jie ir nusikraus daugiau dviejų puslapių neperskaitys. Pamiršk juos, jie nieko nepakeis, o ateis laikas ir jie prisijungs prie bendro srauto.

    Aš žinau kad senoliai per vieną dieną į skaitykles nepereis, bet išmokę naudotis telefonu įsisavins ir vaikų padovanotą skaityklę. Tie kur neįsisavins ir šiaip gyvenime knygų neskaitė.

    Ateitis vistiek bus cloud’e ir skaityklėse, o netolimoje ateityje Lietuvoje bus turbūt du variantai: išeis popierinis tiražas, o kai jis bus išparduotas po kokių 4 mėnesių išeis ir elektroninė knyga (čia aš matau ir poną Andrių, kuris pamatęs kad naujas popierinis pirmųjų knygų tiražas nebeapsimoka išleis elektroninę versiją). Kitas variantas: pono Romo Sadausko-Kvietkevičiaus, kai straipsniai bus surinkti į vieną rinkinį ir išleisti tik e-formatu.

  11. kitas Jonas

    O man smalsu ar šita knygos apie Angliją versija yra AU sugalvojimas:

    ftp://server.71.lt/PDF/andrius_uzkalnis_anglija_apie_tuos_zmones_ir_ju_sali.pdf

  12. meh

    aš manau kad „inspiruotiems“ vietoj „inspiruotėms“

  13. Egle

    niekaip tu soriuku su raistukais nepamatau besisildanciu saulutej. Bet jie turetu buti mokyklose ar universitete dazniau nei mur-miau kavinese.. Sakyciau cia labiau ju tevus pasivedus i sona reik per ausi duot, nes auklejo vaikus be tikslu. Na bet straipsnis ne apie tai

  14. Popieriaus ateitis
  15. joškė

    Tarp skaitmeninės ir spausdintos knygos beveik nėra jokio skirtumo. Visgi tikra knyga turi du privalumus. Dievinu užlenkti puslapio kraštelį ir taip pažymėti, na o po to ir surasti kur baigiau skaityti. Antras privalumas tame, kad galiu sviesti knygą į nakčia besidraskančią savo katę. Jokie elektroniniai prietaisai neatlaikytų tokių perkrovų. Katė irgi. Ir aš neatlaikyčiau, kai žmona sužinotų, kad katę nudobiau ir planšetę šipuliais paleidau. Prisiminiau ir trečią privalumą. Mėgstu skaityti kelias knygas vienu metu, bet skirtingose vietose. Virtuvėje viena, prie lovos antra, tūlike trečia(įdomiausia), balkone ketvirta. Ir skaityklės nereikia tampytis po visas strategines vietas.

  16. Jonas

    Džiaugiuosi autoriaus atvirumu – ne skaitytojas yra svarbiausias. Tačiau aš kaip jaunosios kartos atstovas ir e-knygų skaitytojas į viską žiūriu paprastai – jei nėra elektroniniu formatu (kuris šiuo metu man yra patogiausias), vadinasi einu prie kitos knygos iš sąrašo ką norėčiau perskaityti. Prioritetą teikiu lietuvių kūrybai (ar vertimui), todėl pradžioj ieškau lietuviškos versijos, jei nėra tai tenkinuosi angliška. Sąrašas vis pasipildo naujomis knygomis, po draugų rekomendacijų sąrašą perskirstau pakeisdamas knygų prioritetą, tad netikiu, kad ateis momentas kai nebus ką skaityti. O autoriai yra patys sau ir marketingo atstovai, tad gali spręsti dėl leidimo datos, formato ir taip atitinkamai orientuotis į auditoriją. Akivaizdu, kad į jaunimą ir skaitančius e-formatu Užkalnis nesiorientuoja, nes galvoja, kad tai ne ta auditorija, kuri atneš turtus. Tai jo pasirinkimas ir nors ir nesutinku su tokia pozicija, tačiau dramos iš to nedarau, nes skaityti ir taip yra ką. Ta proga, kad jau priminėt, einu nusipirkti Vilko valanda.

  17. 2 pasai

    Ne į temą, tačiau norėtūsi išgirsti geležinę Andriaus logiką apie dvigabą pilietybę, sorry už klausimą, jei apie tai esi rašęs, o aš neskaičiau.

  18. kosmo

    Bus rinka bus ir e. knygos. Skaitytojų viešai išreikšti norai tokias turėti dar nieko nereiškia. Aš irgi noriu pvz. važinėti nauju auto, bet skirti tam pinigų gaila, nėra ar kt. Kol kas ir bent artimiausioje 10 metų perspektyvoje LT tos rinkos nėra. 20 ar 50, 100 – 200 parduotų e formato knygų tėra ašarelės su minusinėmis investicijomis. Analoginės knygos nurašyti neverta, ji ir toliau sėkmingai egzistuos, kaip grynieji mūsų piniginėse ar radijas automobilyje.

  19. Dainius

    As pamenu, kai Andrius Uzkalnis rase apie tai kaip jis isigijo Amazon Kindle ir kazkas kazkaip nulauze (dave kodus), kad galetu naudotis internetu ir siustis knygas. Tai prisipazinkit mielasis, ar parsisiuntet kokia free knygele ir ka sake sazine.

    • Jūs esate kvailas, nieko nesuprantantis prietranka. Straipsnis apie Kindle yra čia. Niekas nieko nelaužė ir jokių nemokamų knygų nesisiuntė.

      Žodžio laisvė tokiems, kaip jūs, yra baisi demokratijos ir laisvės kaina.

  20. siaip

    O ar yra koks konkretesnis paskaičiavimas, kiek elektroninės versijos knygų vnt. turėtų būti nupirkta, kad apsimokėtų užsiimti (čia, vietos rinkoje) ? Gal aš naivus, bet knyga prieš ją išleidžiant jau kaip ir egzistuoja kažkokiam pdf’e ar pan., beliktų ją tik konvertuoti, na ir sutikrinti ten ar viskas ok gavosi. Pats platinimo mechanizmas jau lyg ir sukurtas. Turiu omeny, kad neturėtų daug kainuoti el. versiją pagaminti ir paleisti pardaviman. Net jei ir uždarbis nedidelis, tai vardan progreso :)

    • Alvidon

      Neleidžia elektroninių, nes yra nuomonė jog tai sumažins popierinių pirkimą. Na arba iš principo 😉

  21. Domas

    Būtų galima prie kiekvienos knygos pridėti download code, panašiai kaip prie šiandien leidžiamos muzikos vinilinėse plokštelėse. Kiekvienas parduotas egzemplioriu = legali elektroninė kopija, tik ar ne per daug vargo stengiantis dėl kelių dešimčių skaitytojų? Kai turime tokią situaciją su piratavimu, aš irgi savo knygos elektroniniu formatu neplatinčiau. Bent ne šiais metais – tikriausiai varguoliai perrašinėtų literatūrą tarsi vienuoliai (jei visus kitus būdus sunaikintume), bet įsigyti legalią kopiją – ne ne ne…

    • Alvidon

      Vat sakyč labai simptomatiškas požiūris iš dėstytas p. Domo pasisakyme. Priešingas polius būtų: technologijos ir tik technologijos yra progreso šaltinis bei moralinio teisumo tiek pagrindas, tiek įprasmintojas. Užsidirbinėti iš muzikinių įrašų tapo įmanoma technologams pagaminus vinilą, pasidarė nebeįmanoma interneto technologijų amžiuje. Tai nei gerai nei blogai, tai tiesiog progresas. Savo laiku muzikinių įrašų biznis buvo toks pat amoralus ir žudikiškas kaip ir internetinis piratavimas šiais laikais (sukos buržuazinai iš leidybinių firmų žudė dorus vietinius muzikantėlius, savo masine dempingine produkcija žlugdė jaunus talentus ;)). Analogiška situacija ir su knygų leidyba (suka Gutenbergas torpedavo vienuolynų knygų perrašinėtojų dievobaimingą verslą). Ir su kino pramone. Tiesiog technologijų kaita keičia pinigų surinkimo būdus, vieni atsiranda, kiti išnyksta. Natūralu kad dalis žmonių nenori jokių pokyčių, kaip ir kad prie ruso buvo geriau….

  22. Kodėl ne

    Gal pabandykit…(vardan progreso,tsakant)

  23. Gerasirdis

    Užkalnis teisus dėl vieno: nėr reikalo leisti tas e-knygas. Kas nori skaityti, knygą nusipirks. Ir tikrai nemanau, kad egzistuoja ekonomiškai prasmingas skaičius žmonių, kurie neperka knygos todėl, kad ji yra tik popieriniame, o ne elektroniniame formate. Aišku, yra nemažas skaičius žmonių, kurie su malonumu elektroninę knygą parsisiųstų nemokamai, jei tik tokia būtų. O kadangi tokių yra nemažai, jų veidmainiškas zyzimas suerzino Užkalnį tiek, kad atsirado šitas straipsnis.

    Realiai tarp popierinės knygos ir elektroninės knygos yra maždaug toks pat skirtumas, kaip tarp knygos kietais viršeliais ir knygos minkštais viršeliais. Negi yra Lietuvoje tiek knygų gurmanų, kurie pirktų ir skaitytų knygą tik „teisingu“ formatu, kad ir koks jis bebūtų? Atleiskit, bet netikiu :-). Negi anksčiau pažinojote bent vieną žmogų, kuris skųstųsi, kad nepirks iš principo knygos minkštais viršeliais, ir lauks sekančio kietų viršelių leidimo, nes minkšti viršeliai mažina išliekamąją vertę? Ar girdėjot, kad kas nors sakytų, kad kietiems viršeliams gaminti sunaudojama per daug resursų, ir gamta besirūpinantis žmogus gali skaityti tik knygą minkštais viršeliais?

    Todėl šnekos apie „būtų elektroninė, tai pirkčiau“ prilygintinos šnekoms „kodėl cigaretės supermarkete prie kasos- juk taip sunkiau pavogti, o rukyt norisi!?“

Parašykite komentarą