Dirbate bjaurų darbą? Jūsų problema

Lietuvos Rytas, 2013 05 13

Pastarosiomis dienomis mane vis pakviečia susitikti su studentais ir papasakoti jiems, kaip tvarkyti gyvenimą, kad suaugę nebūtų panašūs į mane. Kitiems dažnai tenka atsakyti į klausimus apie žurnalistiką, nes mat esu žurnalistas. O gal tiesiog man prie veido tinka pedagoginis darbas. Tačiau bet kuriuo atveju, kuo labiau senstu, tuo daugiau turiu progų pagalvoti apie patarimus jaunimui.

Štai jums paprasta situacija. Ateini į vyno parduotuvę, kurios pavadinimo neminėsiu. Labai daug bet kokio vyno labai nedidele kaina, ir sugrupuotas pagal kilmės šalis: Italija, Ispanija, Prancūzija, Gruzija, Degtinė.

Manau, pasižiūrėsiu, ką jie čia turi – iš kur ir kokia kaina suvežė besibaigiančio galiojimo laiko ir kreivai užlipdytų etikečių pavyzdžių, o taip pat bankroto aukcionuose įsigytų negirdėto pigumo radinių ir po kiek bando parduoti. Ramiai pažiūrėsiu.

Ramiai, deja, nebūna. Jauna pardavėja, įsakmiai: „gal galiu patarti?“. Iš akių, balso, tarties ir pudros storio, o taip pat auskarų aš galiu garantuoti, kad patarti ji negali. Net jei į parduotuvę užeitų blaivybės propaguotojas Motiejus Valančius ir paklaustų, kas brangiau – raudonas vynas ar alaus kokteilis, ji negalėtų jam nieko atsakyti. Ji apskritai nelabai moka skaityti, kitaip nedirbtų toje parduotuvėje vadinamąja konsultante.

Natūralus atsakymas (ir jautriems skaitytojams labiausiai priimtinas) būtų toks: „ne, ačiū, nereikia“. Tačiau aš ne tam gyvenu Lietuvoje, kad siūlyčiau natūralius atsakymus. O ne.

„Kuris iš raudonųjų, vidutinėje kainos kategorijoje, labiausiai tiktų prie džiovintų baravykų?“

Klausiu jos, nes žinau, kas bus. Stebiu pardavėjos veide sustingusį nestiprų siaubą ir iš lėto atslenkantį suvokimą, kad ji dabar turės eiti paklausti ko nors – pakartoti mano klausimą, kurį ji pamiršo, vos išgirdusi. Atsakymo ji nesupras arba taip pat pamirš. Tiesą sakant, ji tikriausiai nenorėjo, kad jos paprašytų patarti, bet jai tiesiog buvo taip liepta, prieiti ir siūlytis.

Dabar, skaitytojau, tu manęs klausi – o kam apskritai toks žiaurumas su ta vargše samdine? Ką, tu geriau jautiesi, jai parodęs, kad ji netinka savo darbui? Ir apskritai, čia ne jos, o darbdavio problema. Kodėl jis jos neišmokė?

Aš geriau nesijaučiu, auklėdamas aplinkinius, bet yra žodis „reikia“. Tokia mano pareiga. Auklėjamasis darbas duoda rezultatus: kompulsyvius siūlymus „paieškoti smulkių“ parduotuvėse jau baigiu užmiršti.

Šiuo atveju jaunimui yra pamoka štai kokia. Jei jūs dirbate tokiame darbe, kur jums tenka su klientais kalbėti apie tai, ko jūs nesuprantate, tai jūs turite labai blogą darbą, ir jums reikia skubiai ieškotis kito.

Tą patį galiu pasakyti ir tiems, kas skambinėja man ir siūlo peržiūrėti mobilaus telefono mokėjimo planą, kad, girdi, mokėčiau mažiau, ir turėčiau daugiau minučių, žinučių, vinučių ar dar kažko. Esu tikras, niekam nėra malonu penkis šimtus kartų per dieną skambinėti žmonėms, kuriuos tie pardavėjų skambučiai trukdo ir erzina. Negali nieko kaltinti, kad nuo tokio darbo spjaudosi ir širsta.

Tai yra jūsų problema, ir pirmiausia jūs patys turite tai pripažinti. Besąlygiškai.

Jūs galite kaltinti visus aplinkui – darbdavį, valstybę, mokslo įstaigą – bet nuo to jums nė kiek nepalengvės. Tai jūs, o ne darbdavys, valstybė ar mokslo įstaiga turės vaikščioti paskui klientą ir siūlyti patarimus apie nesuprantamus dalykus, tai jūs turite trukdyti žmones ir siūlyti jiems kitą telefono bendrovę (o jos visos vienodos, ir jūs tai žinote).

Kad jau prašnekom apie parduotuves ir blogus darbdavius, organizuojančius darbą pagal savo kolūkietišką supratimą, tai prašom dar vienas pavyzdys. Parduotuvė, prekiaujanti papuošalais. Dvi pardavėjos, nervingai žiūrinčios, kad niekas nevogtų, du brangūs nešiojami kompiuteriai ir viena kasa, bet kažkodėl po pardavimo kiekviena prekė rūpestingai apykreive rašysena tušinuku įrašoma į nutrintą mokyklinį sąsiuvinį. Taip, idiotizmas, bet čia šeimininkas taip liepė. Šeimininkas irgi kaltas, kad kasoje nepakankamai monetų grąžai, arba kai kavinėje mažas espresso puodelis statomas ant sriubinės lėkštės, nes „mūsų mažos lėkštutės kažkur visos dingo“. Tai nusipirkit daugiau tų lėkštučių. Nors ir iš savo asmeninių lėšų, jei nesusitariat su šeimininku. Arba eikit dirbti kur nors, kur tų lėkštučių yra pakankamai.

Apie ką čia aš? Apie tai, kad kiekvienas atsako už viską, kas vyksta jo gyvenime. Jei gaminate maistą iš pasenusių produktų, net jei ir ne jūs tuos produktus pirkote – tai jūsų kaltė, ir jūsų atsakomybė. Nedirbkite ten. Išeikite patys. Už jus niekas šito sprendimo nepriims.

Aš pats šiemet padariau sunkų žingsnį nebedirbti su viena Lietuvos radijo stotimi, kur jau daugel metų tiesioginiame eteryje dirba laidų vedėja, kuri atvirai spjauna į darbą ir tuo didžiuojasi. Laidas veda ir su pašnekovais bendrauja, neturėdama jokio supratimo apie tai, ką kalba. Aš daugelį metų ją toleruodavau ir bandžiau būti kantrus. Net kartais parengdavau jos reikalavimu „klausimukus“ ir nusiųsdavau jai, kad ji žinotų, apie ką kalbėti – nes yra tokių žurnalistų, kurie nesidrovėdami prašo prieš laidą pašnekovų: „o ką jūsų geriausia paklausti“? Ji kartais net lietuviškai parašytų klausimų nesugebėdavo perskaityti ir nusišnekėdavo.

Paskui supratau, kad sutikdamas jiems kalbėti, aš irgi esu atsakingas už tai, kad tokia vedėja tebedirba ir tebeveda laidas. Ji ten toliau dirba, nes visi bijo pasakyti, niekas nenori pyktis ir visi tik skėsčioja rankomis. „Žinom, bet ką tu, žmogau, padarysi?“ Lengviau, negu atrodo. Ruoškit savo laidas be manęs, jei jus tenkina tokia situacija.

Tada, ir tik tada, kai priimsite sprendimą, kad jūs už viską atsakote, jums pasidarys lengviau. Paprasčiausias būdas – pakeiskite savo naudojamą kalbą iš „jie“ į „aš“ ir pasidarykite pasaulio centru. Aš, mano, man.

Ne „jaunimui sunku rasti darbą“, o „mano įgūdžiai niekam nereikalingi, ir kitokių aš neturiu, nes mokiausi ne tai, ko reikėjo“.

Ne „darbdaviai mažai moka“, o „aš nemoku ir negaliu dirbti nieko, už ką mokėtų padoriai“ (juk pripažinkite, gerų atlyginimų yra, tik juos moka ne jums“.

Ne „šildymas brangus“, o „aš toks netikęs, kad man net už dujas susimokėti yra problema“. Perkelkite problemą ant savęs,

Jus užplūs gėdos jausmas, ir nuo to atsiras noras gyventi geriau.

80 Komentarai

  1. VM

    Puiku

  2. Antanas

    Aš bandyčiau Pinot Noir.

    • mustangas

      Vynuogių rūšies identifikavimas – pirmas žingsnis į vyno pažinimą. Ilgą vyno pažinimo kelią.
      O jei tamsta čia apie džiovintus baravykus, tai mane klausimas irgi būtų pakabinęs. Būčiau paprašęs daugiau konteksto. Nesu matęs nei vieno valgant tik džiovintus baravykus.

      • M.U

        O tamsta paragaukit. Tiesiog, pagraužkit džiovintą baravyką. Skanu!

  3. Jonas

    Užkalnis yra naujasis Motiejus Valančius, tik auklėja ne girtuoklius, o nevykėlius(savo noru). Laisvė, brolybė, lygybė !

  4. Gytis

    Bravo!

  5. Smagu, jog tiesiai šviesiai išdėstyta tai, apie ką tūlas pilietis, retais prašviesėjimo momentais tyliai (kad kiti neišgirstų) tik pagalvoja.

  6. Aiste

    Aš pati esu jauna, ir iš tų kuriems turėtų būti gėda klasės, tiesa pudros sluoksnis neatitinka reikalavimų vyninei, bet tikrai nenoriu sutikti šimtu procentų , kad vien idiotai dirba idiotiškus darbus- sutinku tik su vienu dalyku galiausiai jei neesi visiškai retarded galvoji kaip iššikrapštyti, bet pašnekėti labai lengva , bet būti supercool pasitikinčiu savimi and wanted yra sunkiai iššugdoma savybė…Visada mielai skaitau Jūsų straipsnius, ir su daug kuo sutinku , ir iš esmės anyway gerai kad kažkas pagaliau stabdo savęs gailėjimo ir aplinkos kaltinimo erą, bet visuotinės patyčios tiesa pasakius nežinau ar geriausias sprendimo būdas – dabar kartais atrodo kad visi vieni iš kitų dergiamės ir kas apššiks kalno viršų bus geriausias. Kažkam vistiek reiks dirbti supermarkete – ir net jei jie nėra patys įstabiausi intelekto kalnai , jų darbas yra reikalingas ir gerbtinas .

    • Marius

      Autorius tikrai nesmerkia nei vieno darbo. Esmė ta, kad patys darbuotojai kartais (na gal ne kartais, bet dažnai) atrodo beviltiškai viename ar kitame darbe. To priežastys įvairios, bet viskas keičiasi į gerą 🙂

    • Gruodis

      Brangioji Aiste, visuotinės patyčios – tai yra puikiau nei puiku. Būna atvejų (ir neretai), kai tik tokia štai pagalba verčia pasaulį suktis (antraip tas patyčias patyręs objektas jau pats būtų iki šiol susimąstęs, kad toks darbas jam tėra stotelė pakeliui į svajonių miestelį, ir pasidaręs atitinkamas išvadas, įskaitant ir baravykų derinimą su raudonaisiais). 🙂

    • Gintaras

      „bet būti supercool pasitikinčiu savimi and wanted yra sunkiai iššugdoma savybė“ šita eilutė kelia įtarimą arba bent jau primena facebook kartos jaunimą jau anksčiau aprašytą. Niekam neįdomu ar jūs super cool, wanted ir pan., nebent dirbate prekyboje zmonemis. Įdomiau kokių gebėjimų turite, kurių neturi žmogus iš gatvės bent jau (taigi emailo skaitymas, word’as ir ‘komunikaciniai gėbėjimai’ netinka)

    • mane tai labiausiai uzknisa zmones, kurie zodyje nesu raso dvi e. tokie atsilupeliai. graudu.

      • vm

        ir apšiks su dviem š 🙂 bet dar blogiau – tarpas prieš kablelius.

      • Voverūška

        Galvoju, o ar neužUknisa tokie, kurie sakinio didžiąja niekaip nepradeda?:)

  7. Viktorija

    Genialiai ir paprastai išsakyta kritika. Bėda, kad tik mažuma tų, kuriems ji adresuota geba/nori šias paprastas tiesas suvokti ir imti kitaip žvelgti į save (su pagarba), nes tai, žinoma, reikalauja pastangų. Juk nelyg paprasčiau burnot ant „aplinkos“ ir jaustis auka pastarosios.

  8. vytautas g.

    norėjau, kad šitas tekstas dar ilgai nesibaigtų. Be jokio pataikavimo.

  9. Mažvydas

    Ponas Užkalni, jūs parašote tikrai gerų straipsnių. Deja, žmonės, kurie jūsų straipsnius skaito, ir patys viską žino 🙂 o tie, kurie nežino, jūsų straipsnių neskaito arba nesupranta. Ir jų, manau, niekaip nepakeisi. Labai gerai, kad skaitote paskaitas ar vedate pamokas, nes keisti mąstymą reikia nuo mažens, nuo mokyklos ir universiteto.

    Kita vertus, visi negali būti protingi ir gabūs. Man, pvz, reikia žmonių, kurie dirbtų maksimos kasoje, kurie man sutaisytų mašiną ar valytų mano darbo vietą, kurie prižiūrėtų mano vaikus, tvarkytų mano namus. Visi inžinieriais ir gydytojais būti negali, kitaip nebus, kas vairuotų autobusą ir vežiotų vaikus į mokyklas, o pensininkus į bažnyčią.

    Be abejo, suprantu, kad visada bus bėdžių ir lyderių ir praktiškai NEĮMANOMA paprotinti 100 procentų populiacijos (ir grėsmės išnykti valytojams ir kitiems nėra, nebent padidėtų jų atlyginimai ir paslaugų kainos) , todėl tęskite, ką darote, palaikau jūsų švietėjišką misiją ir su malonumu skaitau didžiąją dalį jūsų straipsnių 🙂

    • Gruodis

      Jei žmonės skaito ir žino – tuomet mus visus, nuo tokių gyvenimo nuotykių dalybų, tik smagumas krečia.

      O jei dar nežino ir dar nesupranta – tai mokysis suprasti realybėje. Mokysis neskaitydami – apie tai ir buvo šis pusvalandžiukas 🙂

      „visi negali būti protingi ir gabūs. […] Man, pvz, reikia žmonių, kurie […] prižiūrėtų mano vaikus… „,

      wow… ar tai, ką skaito mato akys, tikrai yra Jūsų realybė?

      • Mažvydas

        Ne, tai nėra mano realybė, nes vaikų kol kas neturiu, bet tai bus mano realybė, kai jie atsiras 🙂
        Auklės, kitaip sakant. Aš už tai, kad „mamos laikas“, ar kaip jis vadinasi, turėtų būti apie pusę metų, maksimum metus. Po to seka arba daželis, arba auklė. Į darželį optimalų leisti nuo kokių 4 metų, o iki tol vaikų priežiūrą puikiai atliktų auklė, kuri, beje galėtų būti ir sava pensininkė močiutė.

        • Gruodis

          „Po to seka arba daRželis, arba auklė. […] vaikų priežiūrą puikiai atliktų auklė, […] galėtų būti ir sava pensininkė močiutė“ – bet vėlgi, tęsiant tamistos mintį – visi išvardinti neprotingi ir negabūs? 🙂 Ar „pagavot“ akibrokštą?

          Kas link močiučių – turiu konkretų pvz: vaikas susitikęs klausia aplinkinių: „laba diena, kaip Jūsų sveikata, kaip laikotės?“ :))

          P.S. vaikai dar iš papo srebia neretai iki 2 metų imunitetui sustiprinti, o Jūs čia – apie maksimum metus?

    • Paulius

      Mažvydai, straipsnis ne apie tai, kad nereikia žemos kvalifikacijos darbų. Straipsnis apie tai, kad valytoja, kuri valo mano darbo stalą, tai daro su smirdančiu skuduru, kilnoja mano daiktus ir palieka juos ne taip kaip buvo pradžioje. Ir apie tai, kad darbininkas atėjęs įvesti internetą mano namuose neklausęs pragręžia skylę jam patogioje vietoje.

    • Smile

      Taigi autorius ir nesako, kad nereikia žmonių,kurie dirbtų kažkokius paprastesnius darbus. Jis sako, kad reikia žmonių, kurie dirbtų kasoje ir pažintų skaičius, taisytų mašiną ir suprastų, ka daro, prižiūrėtų vaikus ir žinotų ką daro. O bėda tame ir yra, kad tokius darbus dažnai dirba visokie neturintys nei vieno iš minėtų sugebėjimų, o betgi pripumpuoti idėjų apie savo begalinį išskirtinumą, ypatingumą, kupini niekuo nepagrįstų ambicijų ir šiaip supercool. Tokie politkorektiškai išugdyti infantilai nusibrozdina nosį į realų gyvenimą ir prapliumpa dejonėmis apie tai kokie jie neįvertinti ir kokie šliužai jų darbdaviai

    • Voverūška

      Visi protingi ir gabūs būti negali… Man reikia, kad kažkas mano vaikus prižiūrėtų… Šitas, tėvai, savo vaikų lavinimą likimo valiai palieki? Ar nebaisu?

      • Gruodis

        aišQ, kad baisu. Man.

  10. Labai super straipsnis! Dar noreciau pridurt, kad jeigu bandai konsultanta pataisyti, kad nusisneka arba paaiskinti, kas kaip vartojama, tai buna baisiausiai isizeide….

  11. Egle

    Su viskuo sutinku, tik ne su palyginimu apie šildymo kainas. Rimtai.. Tai jums normalu??

    „aš esu nevykėlis nes nesugebu iš savo minimalaus atlyginimo sumokėti už šildymą“

    Čia tikrai ne valstybės degradavimo problema?

    • Taip, man tai normalu. Lietuva yra šalta šalis, kur kainuoja brangiai gyventi šiltai, ypač perpučiamuose rusiškos statybos pastatuose.

    • 60 (vidutinis daugiabutis) individualistų nesugeba susišnekėti ir kartu susitvarkyti savo namo. bandau, bet nepavyksta suprasti, kur čia VALSTYBĖS problema?

      • Marius

        Siūlau paklausti tų individualistų 🙂
        O VALSTYBĖS problemą tai matau vieną labai didelę – socialinė parama. Čia reikėtų su tokiu buldozeriu pravažiuot, kad cyptų pusė Lietuvos.

        • Kriukas

          Taip, Liutaurai, tai valstybės problema. Nes ji padaro PVM lengvatą šildymui, kompensuoja jei ir to negali išsimokėti.

          Laimei, dabar biški atsibudo – planuojama padaryti taip, kad jei nori kompensacijos – PRIVALAI pasirašyti dėl renovacijos.

          Belieka PVM lengvatą šildymui panaikinti.

        • atminty kažkodėl likęs 230 mln. Lt/metus skaičius – panašiai tiek permetus išmokama kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį.

          vertinant tai, kad šios kompensacijos gavėjams valstybė 100% dengia renovacijos įmokas, tai realus teigiamas pokytis (pinigų srauto prasme biudžetui) nusimato tik atsipirkus investicijai – dažniausiai po 15-20 metų

          taigi, tai vis tiek išliks socialinės paramos forma.

          bet kur čia valstybės degradavimas?

        • Voverūška

          Matai kaip su ta socialine parama yra… Neduosi, lauks prie laiptinės ir namo be laptopo grįši:) JAV tyrimas WHO darytas buvo. Tik kerpa silpnesniajai grandžiai per pašalpas, tuojaus anie į tarpuvartes sulenda geriau gyvenančių tykoti. Galvoju, visada reikia suskaičiuoti, kur daugiau būtų išleidžiama lėšų: ar pašalpoms mokėti, ar praskeltoms galvoms pas chirurgą siūti.

      • Gruodis

        Liutaurai, o apie kokius čia konkrečius tvarkymus kalba eitų, jei ne paslaptis (triūbos, sienos, siūlės, katilai, dar kažkas?). Ačiū.

  12. niokas

    Nepanašu, kad autorius labai savo skaitytojus gerbtų… Perfrazavo prastai pagarsėjusį „jei neturit duonos, valgykit pyragus“, ir dabar, turbūt, laukia, kas užkibs. O atsiranda visokių, net nepagalvočiau.

    • Alvidon

      Kad spėju daugumai skaitytojų patinka, kad tokie kaip šiam straipsny aprašyti (matomai apima ir jus) negerbiami.

    • ZXS

      Matai, vis mąstau apie tą mergą, kuri siūlė pakonsultuot AU kokio vyno jam pirkt.
      Vaikai, įsidėmėkit visiem laikams. Jei jūs bent kiek įtariat, kad jums galvoje pakankamai tuščia, kad aifounas nepritvirtintas barška, tai nelįskit prie AU ir laikykit nuo jo significant distance.

      Vienam restorane dar 2012 girdėjau šnekant tarp pardavėjų: „vakar AU aptarnavau“!
      Atrodė kaip iš tekstas atliekamas po egzaminų.

      Klausimas, ar nesijaučia, kad aptarnaujantys žmonės restoranuose yra įsitempę ir sunerimę, kai jus aptarnauja? Gal tekstą pamiršta? Gal mikčioja?

  13. Agne

    Karta uzsisakiau ‘Leffe’ alaus Vilniaus SMC kavineje pavartodama zodi ‘balto’, tai buvau pamokyta barmenes, kad ‘Leffe’ alaus nera baltas.. Ir kalbejo jinai labai isdidziu tonu, lyg tai as buciau nesusipratele, o ne jinai.

  14. ...

    Šiek tiek reikėtų šiek tiek pakeisti auditoriją. „jeigu tu esi 35-40 ir dirbi bjaurų darbą – tavo problema.“ Straipsnio įdėja teisinga. Tačiau yra vienas „bet“. Dažnai tokie jauni, spoguoti, su špakliumi pačioje pačioje jaunystėje dirba tokius darbus, kad gautų tų įgūdžių. Arba šiaip užsidirbtų pinigėlio pragyvenimui (nepamirškim, kad tūlo lietuvaičio tėveliai nėra turtuoliai).

    Juk patirtis iš niekur neateina, o tik gaunan patirties brendant per patį purvyną. Pačiam irgi teko padirbėti juodą darbą (krovėju, padavėju, barmenu ir kt.) kol buvau studentas. Tačiau dabar tokio jau nebedirbu.

    • mustangas

      Mano supratimu yra du tipai patirties: ta kuri reikalinga užsidirbti pinigų ir ta kuri reikalinga pakelti savo rinkos vertei.

      Tamstos purvynas priklauso pirmąjai (nebent dabar turite perkraustymo firmą ar laikote restoraną) . Žmonės, kurie turi smegenų ir teisingą mąstymą bando kuo daugiau užgriebti ten kur jie save mato ateityje.

      Ta mergaitė iš vyninės yra kalta tiek, kad po šiai dienai nesuprato ko gyvenime norėtų, nes vyninėj ji nenorėtų. Vyninės savininkas irgi atrodo keistokai: prisivežė vyno ir nepastatė ko nors kas galėtų jį parduoti. Bet gyvendamas Lietuvoje aš irgi taip mąsčiau, kol JAV nesutikau sales’ų, kurie sugeba parduoti visiškai klijentui nereikalingą daiktą ir dar taip, kad patenkintas klijentas atvestų visą savo giminę. Įplaukų prasme performansas skiriasi kartais.

  15. Justina

    VISIŠKAI sutinku. Nustokit būt nevykėliais ir tiek.

  16. Altijus

    Apie radijo stotį, manau be Raigardo Musnicko čia neapsieita…

  17. Lytauer

    Tai visgi – o koks raudonas vynas tiktu prie dziovintu baravyku? 😉

    • Elgeta

      Klumpė

    • Artas

      Baltas. 🙂
      O dar geriau – šampanas 😉

    • mustangas

      Mano supratimu prie maisto, kur džiovinti baravykai dominuotų iš raudonų tiktų gal tik kalifornietiškas Zinfandel.
      Geriau tiktų baltas Chablis Premier Cru (na jei yra Grand Cru kodėl ne, bet tada grybai turėtų būti bent jau su jaunu fazanu, putpele ar triušiena).

    • Renee

      Itariu, kad kalba eina apie padaza, kuriame naudojami dziovinti baravykai su raudonu vynu..pvz. Dried Porcini Mushroom Risotto.

      Tada atsakymas paprastas….tiesiog sauso raudono vyno…vis tiek kad ir labai gero vyno kvapu ir skoniu „buketas“ bus beviltiskai uzgoztas kitu kvapu ir kepimo procesu..

  18. Marijons

    Nesu jūsų gerbėjas, autoriau, bet šis straipsnis patiko. Tenka sutikti.

  19. Būčiau paklausęs, kur rinkot baravykus Labanoro girioj? Džiovinot orkaitėj, ant saulės ar pavėsy? Kokį mėnesį rinkot? O atsakymas vienas – prie džiovintų baravykų labiausiai tinka vynas „Monikutės naktys“ 🙂 🙂 🙂

  20. trolo lo

    „Iš akių, balso, tarties ir pudros storio, o taip pat auskarų aš galiu garantuoti, kad patarti ji negali.“ – made my day

  21. Smile

    Sunku, bet … yra žodis „reikia“ . Jėga

  22. Rūta

    Labai jau įdomiai interpretuojat kai kurie šitą Užkalnio pamąstymą. Juk niekas ir nesako, kad darbas maximos kasoje ar akropolio valytojos pareigoa yra blogos, gėdingos etc. Sako, kad tie žmonės, kurie dirba tokius darbus turėtų nustot skųstis ir verkšlent, kad blogai moka, kad bloga valstybė. Juk niekas jų neverčia tų darbų dirbt. Juk jie patys kalti kad yra ten, kur yra. Su visa derama parama visiems pardavėjams konsultantams ar valytojams sakau, kad jų dabas labai reikalingas, bet jie turi jį mylėt ir būti kompetetingi, o ne tinginiai, veršlenantys, nes „visi blogi, tik ne aš.“

  23. Arvydas

    Na, šį sykį neblogai – pritariu, Andriau, gerai išdėstei.

    • Arvydas

      Nors (pagalvojus mažumėlę) – reikalauti iš merginos, dirbančios „besibaigiančio galiojimo“ ir „kreivai užlipdytų etikečių“ vyno parduotuvėje išsamios konsultacijos apie su „džiovintais baravykais“ derančius vynus – turbūt tas pats, kaip piktintis, kad pigioje užkandinėje nežino, kokių metų derliaus vynu jie prekiauja 🙂 „Šilelis“, Andriau, „Šilelis“ – šilas, baravykai – prie visko tinka 🙂

  24. Gintaras

    Dar viena labai įkyri problema, atsiskaitymas tik grynais, aišku dar su prašymu , paieškoti smulkių. Jeigu gerai pamenu vero caffe – atrodo padorus kavinių tinklas, bet pas juos mat neaptarnauja kortele, taip pat savaitgaly užėjus į vasaros terasa ta pati problema. Yra ir kitų vietų. Kaip suprantu čia bandoma kovoti su bankų mokesčiais? bet kažkodėl pas konkurentus, atsiskaitymas kortele galimas. Ar čia taip bandoma nuslėpti pinigų srautus? kartais norisi ironiškai paklausti,-o pas jus elektra yra? gal maistą šildote ant malkų.

    • Smile

      aha, ant malkų – be ugnies :))

  25. dievodantys

    Iš tiesų reikalas yra net ne pardavėjos ar laidų vedėjos gebėjimų ar žinių stoka. Tokios fikcijos kaip „apriori tinkama darbo vieta tinkamam individui“ kelia tik ironišką šypseną. Reikia pripažinti kad kompetencijos imitacija Lietuvoje klesti nuo statybininko iki prezidentūros. To pasekmėje viskas sukasi apie tai kas geriau komunikuoja savo subjektyvumą ir kas geriau maskuoja savo durnumą, galiausiai kas yra drąsesnis ir geresnis oratorius. Šiame imitacinės galios procese dangstomasi įvairiausiais atributais, pradedant pudra ir baigiant prof. hab. dr. Šis parašymas skaitytojams padeda augintis tokiu personalijų demaskavimo ir jų kritikos gebėjimus. Ko gero galimas pavadinimo parafreizas būtų „Jūs esate bjaurus žmogus ir aš tai matau“ :]].

  26. Vėl geografiją pramiegojau. Kur yra šalis „Degtinė“?

  27. Ant

    Teisingai parašyta, bet man toks jausmas, kad aš viską, ką perskaičiau jau seniai žinojau. Turbūt senstu.

  28. nununu

    Atėjo protingas chamas į abejotiną, nupiginto vyno parduotuvę, nešinas kapšeliu džiovintų baravykų ir paprašė prie jų tinkančio vyno.. Kita sykį, nueikite į humaną ir paprašykite švarko iš naujausios Armani kolekcijos ir stilisto konsultacijos..

    • Jūs klaidingai supratote straipsnį. Jų konsultacijos nesitikėjau ir man jos nereikia. Kadangi jie negali pateikti konsultacijos, tai nereikia jos ir siūlyti, o ramiai stovėti kamputyje.

      Su tokiu klausimu kreipiausi į pardavėją, kad ji susimąstytų, kokį blogą darbą dirba, ir kaip jai gyvenime reikėtų daugiau stengtis, kad tokioje situacijoje būti kuo trumpiau. Tai yra auklėjamojo pobūdžio veiksmas.

      • Karaim

        Tokių situacijų per visą jos karjerą toje parduotuvėje greičiausiai buvo 1-2, žinant kiek kartų per dieną ji prieina prie klientų, nemalonią situaciją pamiršo tik jums išėjus. Neklausėt juk ar jai tas darbas patinka ar ne? Žmonės susidelioja patys prioritetus, vieni nori, kad darbas jiems patiktų, kad turėtų noro gilintis ir būti savo srities specialistu, o kitiems, tai tik pragyvenimo šaltinis, prastumti dieną ir gauti alga, o, kad per porą metų ateis koks nors Užkalnis ir sugėdins, ne didelė čia bėda 🙂

        • Džiaugiuosi, kad praėjo be pasekmių, ir kad nevykusi pardavėja toliau galės galvoti, kad dėl jos 1000 Lt algos kaltas Kubilius.

  29. Ana

    Jau įsivaizduoju,kaip šita vargšė mergaitė ,grįžusi namo priverkė pilną pagalvę,dėl tokio tamstos “pamokomojo pobūdžio veiksmo“…Po to nusišluostė ašaras,nusivalė pudrą ir nusprendė iš pagrindų pakeisti gyvenimą…

  30. Gintare

    Bravo! Spread the word people!

  31. Schreiberis

    Pačiam suvokimas apie kurį autorius kalba atėjo dar mokykloje. Tai padėjo dirbti ir studijuoti vienu metu, rasti pasitikėjimo. Asmeniškai taip mąstant supratau – norint dirbti savo sistemoje gali tekti darbą susikurti pačiam. Tikiuosi greitu metu pasiseks palikti komforto zoną ir akseleruoti tai kas pradėta. Ačiū autoriui. O jo mintį manau puikiai iliustruoja žinomo coacherio žodžiai: „The bad news is time flies. The good news is you’re the pilot“.

  32. kodel tos pacio “ bukos “ , dazytos, spakliuotos pardavejos dirbdamos uzsienyje nesiskundzia , kad mazai uzsidirba?Kodel ten jaunimui , nors ir be patirties nera sunku susirast darba. Kodel ten , nors ir daug moka uz sildyma ir kitus mokescius, bet gali susimoket?Tai , ka, isvyke patampa kazkokiais kitokiais? Darbstesniais?

    • Nežinau. Jei kas nors geriau yra įvertintas užsienyje, tai prašom važiuoti į užsienį.

  33. baltas chalatukas

    Gerbiamas Andriau,

    o apie medikus netyčia nepagalvojote? Nes beveik taip išeina, kad aš pati kalta, nes 11 metų mokiausi, kad dirbti galėčiau. Pati kalta, kad už 1 etato krūvį į rankas 1700 lt. Na ir žinoma, „aš toks netikęs, kad man net už dujas susimokėti yra problema“….

    • Man regis, kai jūs rinkotės profesiją, tai labai gerai žinojote, kokie jos yra pliusai ir minusai Lietuvoje.

    • Gruodis

      Tai ši problema labai lengvai ištaisoma: tereikia pereiti iš valstybinio į privatų sektorių. O dar yra variantas B: yra valstybių, kur trūksta gydytojų.

      Tačiau, manau, tema – visai ne apie pinigus. Tema – apie tai, kad pačiam naudinga dirbti tai, kam esi pašauktas, ką mėgsti. Dirbti GERAI. Nesvarbu kiek (ne)mokėtų. Tas pats galioja ir dirbant ne pagal pašaukimą, ar pakeliui į jį.

  34. paulius

    Viena vynine..
    Viena vedancioji..
    Kodel nenorite tiesiai ivardinti?
    Nutyledami irgi prisidedate.

  35. Andriau Užkalni

    prie tamstos džiovintų baravykų šio mėnesio dekadoj, Ožiaragiui esant Juodam mėnuly, kuris, beja, neseniai kirto Andromedos galaktiką, kuri jau seniai nebe ten, o tai irgi faktas, kas be ko, da reiktų visą tai patikrint, labiausiai tiktų „Šaltupys“. Patikrinta. Nie pytaites’ povtorit’ eto doma…

Parašykite komentarą