Ekskursija Palangon: drumzlina ašara Dievo aky

Jūs visi važiuokit tų savo Joninių.

Su šašlykiukais ir bambaliukais, šaldytu baltu Chenet po 14 litų, kurį vadinate Čenetu, kaip anais laikais motociklą vadino Čezetu. ČZ, Česká zbrojovka, Čekijos tankų ir vibratorių kombinato gaminys. Buvo toks.

Važiuokit Joninių, ir dėliokit nuotraukas, ir skelbkitės, kaip jums gerai ir puiku, o aš štai pabūsiu mieste prie kompiuterio ir kūrybos, ir būsiu jūsų nesamos sąžinės vietoje. Man reikia dirbti, nes kai dirbu, tai uždirbu labai daug pinigų ir paskui galiu ilsėtis taip, kad apie tai negėda parašyti.

Ir, be to, aš jau pailsėjau. Man daug nereikia. Buvau Palangoje su šeima paskutinę savaitę prieš prasidedant sezonui, ir pasakysiu aš jums, buvome nustebinti. Aš nustebau iki pat kašmyrinio megztuko rankovių, krokodilo odos piniginės ir brangių įsispiriamų batų loaferių, jei po teisybei.

Buvo labai keista, kad sezonas prasideda tik per Jonines.

Mes rimtai buvome jau susiplanavę, kad reikės važiuoti kur nors prie Nemirsetos ar Būtingės, kad nereikėtų brautis pro atvykusius ilsėtis kūnus, bet atėjome pirmą popietę nuo viešbučio Dariaus ir Girėno gatve prie jūros (ten, kur tas raudonas pastatas, kuris labai gražus, bet niekada neapgyvendintas, rodos, ten anksčiau buvo kažkokia kavinė keistu pavadinimu „Voveraitė, vardu Arkadijus“, ar kažkas panašaus, dabar tik toliau griūva senieji pastatai prie Žuvėdros, ir viskas) – ir prie jūros buvo tuščia.

Taip tuščia, kad gali rengtis nors ir paplūdimyje, ir niekas nepamatys gėdos ar pasididžiavimo ar kaip norėtum tatai pavadinti.

Ir tuo pačiu metu dar klausimas: kodėl Palangoje persirengimo kabinos savo plotu sudaro gal tik 40% nuo Nidos analogiškos kabinos ploto? Nejau čia iš tikrųjų kita respublika? Na, atsiprašau. Nidoje nors gali persirengti patogiai, kaip ponas. O čia, matyt, primena, kad atvykai pas proletarus, tai ir būk susispaudęs kabinkoje, kaip koks vargeta.

Švelnus prabangos glostymas

Ingrida Sabonienė, kurios viešbutyje visi nuostabūs darbuotojai mus jau ne pirmi metai priima, kaip kokius mylimus savus žmones*, mums papasakojo, kad sezonas for real prasideda tik nuo Joninių. Tai kai mes buvom, ten buvo paskutinės ruošimosi dienos didžiajam sezonui.

Nuotraukoje: šios pušies, gyvenusios Sabonių viešbučio kieme, jau nebėra, ją pakeitė jauna pušaitė, ir dabar senoji gyva tik paveiksle.

Jau vietoje nudžiūvusios senos pušies (ji dabar tik paveiksle, kuris pakabintas visiems apžiūrėti, ir taip pat jo replikos – popierinėse servetėlėse restorane) pasodinta nauja, gana aukšta, bet virš stogų ji dar kurį laiką nesieks.

Paplūdimyje žmonių nėra, užtat nemenkai smirda krūvos karkvabalių – kodėl jie nesugrėboti ir neišvežti, negaliu pasakyti, bet galimai dėl tų pačių priežasčių, kodėl kai kuriuose Lietuvos miestuose gatvės duobėtos. Tiesiog, mat, nėra kas pasirūpina.

Basanavičiaus gatvė, Lietuvos siaubas ir mokymo priemonė visiems jos žmonėms (ji vaizdžiai parodo, kodėl gyvenime reikia mokytis ir stengtis, ir daug dirbti, ir netingėti, o jei nesistengsi, tai vaikščiosi su krepšiuku-gėjuku, su dirželiu skersai krūtinės, ir plastikinėmis šlepetėmis, ir valgysi tuos kebabus) – jau užsukta kaip turi būti.

Čia ji, visa paprastoji Lietuva (vaikščiodamas vis pats sau kartoju – jie visi turi balso teisę, ir ta balso teisė verta tiek pat, kiek ir maniškė, ir jeigu tai negąsdina, tai nežinau, kas dar gali išgąsdinti), visos fyfos juodais plaukais ir nuolatinio pasišlykštėjimo kupina veido išraiška, apygirčiai marozėliai spyruokliuojančiom eisenom, diedai dideliais pilvais, aptemptais pigioms maikėmis, ir niauktais snukiais, su savo išplerusiom beigi nepatenkintom bobelėm ir negražiai aprengtais vaikais. Dar ne sezonas, dar nėra tų diedų kapitono kepure ir dryžuota smirdinčia maike, su trikampėm glaudėm, bet bus ir jie, ateis laikas.

Jau išlindo ir biblinės baidyklės: Kauno ir provincijų pagyvenusios bobos, išsipešiojusios antakius ir užsibraukusios juos juodu flomasteriu maždaug per delno aukštį nuo viršutinio voko. Jos atrodo kaip pabėgusios iš lėlių teatro. Labai baisaus, makabriško lėlių teatro. Plastinei operacijai pinigų nėra, todėl akių vokai užkritę praktiškai iki skruostikaulių, saulėje žybčioja auksiniai dantys, ir, žinoma, iš po sintetinių marškinių smirdi prakaitas, atsivežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos. Jų dvoko jūra nenuplauna, nes jos į jūrą nelenda – vartosi pliaže prie kopų savo nuskalbtais apatiniais. Jos žiūri į viską pikto nuovargio žvilgsniu. Jos yra tarybinio gyvenimo mumijos, baisios, kaip mirtis. Jos labai tinka prie Basanavičiaus gatvės.

Čia, Basanavičiaus gatvėje, Lietuva yra arčiausiai Rusijos.

Čia ir yra Rusija, dvasine ir estetine prasme, tik ji daugiausiai komunikuojama lietuvių kalba. Skoniai, spalvos, vaizdai, apsirengimas yra lietuviai, kurie yra amžinai prirakinti prie visko, kas iš rytų. Restoranuose jau daug kur garsiai groja rusiška muzika, tačiau, prisiartinus prie tų restoranų, kur groja lietuviška, geriau nepasidaro (nes lietuviška populiari muzika yra tiek pat lietuviška, kiek E.Ostapenkos Dviratukas).

Geriausia ir blogiausia

Vienas laikraštis paprašė manęs įvertinti Palangos restoranus – geriausius ir blogiausius. Geriausių ir eitinų – vos keli (apie juos rašysiu Laukinėse Žąsyse ir Stiliuje ir lrytas.lt, kai ateis laikais), tačiau blogiausių… Dieve mano, nežinai nuo ko pradėti. Be to, kad ir kaip būtų blogai Palangoje, poilsiautojų gatvėje, niekas savo išieškotu, pragarišku, siaubingu nykumu nesusilygins su Nidos Kuršiu.

Nidos Kuršis yra kulinarinio pragaro ambasada žemėje, ir dar su samčiu taukų ant viršaus. Ši kavinė unikaliai supynė savyje viską, dėl ko lietuviams (išskyrus ypatingus atvejus) negalima leisti gaminti maisto, nebent jie kokius penkerius metus būtų pabuvę užsienyje, arba jei jie būna išmokyti užsieniečių.

Bet aš žinau, kad kaip ir Kuršis visada bus populiarus, taip ir Palangos J.Basanavičiaus gatvė nebus tuščia, kad ir kaip atrodytų, kad ji turėtų ištuštėti, jei pasaulyje būtų teisingumas.

Man patinka Palangos Basanavičiaus gatvė taip, kaip man patinka užkandžiai per pašarvojimą laidojimo rūmuose, taip, kaip man patinka nevalyti autobusų stoties tualetai, trenkiantys jau nebe myžalu, bet perrūgusio šlapimo amoniaku. Aš myliu šią gatvę taip,  kaip myliu baltarusiškos tabokos smarvę, sumaišytą su troleibuso keleivių kūnų kvapu, kai Vilniuje +25 C.  Aš taip pat norėčiau būti Basanafkėje, kaip norėčiau praleisti ramią popietę su Juozo Erlicko kūrinių knygele arba dviem, kaip aš norėčiau dar kartą apsilankyti medicinos komisijoje kariniame komisariate sovietiniais laikais sostinės Mindaugo gatvėje.

Štai kaip mane traukia Basanavičiaus gatvė.

Ji, tačiau, turi didelę prasmę, kaip pastebėjau ne aš vienas: ji, kaip valymo įrenginys susiurbia visą subkultūrą, kuri ten prilipusi prie kebabinių ir atrakcionų ir nemokamų koncertų. Ir todėl jos nebelieka Palangos parke, Meilės ir Birutės alėjose ir kitur, kur žmonės gali ramiai sau ilsėtis ir džiaugtis prabanga ir kultūringa draugija.

Nuotraukoje: burgeris tik atrodo gerai. Jis nėra geras.

JAV komikas Chris Rock yra kalbėjęs, kad jei nori, blogame rajone gyvendamas, gerai paslėpti pinigus nuo vagių, sudėk juos į knygas. Knygos marozams yra kaip kriptonitas, tas magiškas Supermeną gąsdinantis akmuo, kurio jie bijo kaip ugnies. Panašiai gerose Palangos gatvėse turtingi viešbučiai su dailiais staliukais ir tyliai grojančiu džiazu turbūt veikia visus skeltanagius liumpenus taip, kad jie deda į kojas kuo toliau. Jiems ten labai nejauku ir nesmagu. Jei kuris per klaidą įsliūkintų, juos vis tiek atbaidys, kaip specialūs dūmai atbaido uodus, malonus padavėjas su šypsena. Tada jie tikrai pasijus ne vietoje ir dings.

Kitas žmogus gali paklausti – tai ko tu ten eini, iškrypėli tu? Todėl, kad vasarą ten nebuvęs jau daug metų, buvau pasišovęs pasižiūrėti, ar taip pat viskas blogai, kaip buvo anksčiau, prieš gerus keturiolika metų. Todėl, kad aš esu visuomenės stebėtojas ir aiškintojas, ir net baisiausius dalykus, dvokiančius, atgrasius, kaip tie nugaišę smirdantys vabalai, man tenka priėjus pabaksnoti ir pažiūrėti iš arčiau, kad galėčiau jums papasakoti.

Pavyzdžiui, jaučiausi, kaip mokslininkas, žiūrėdamas į išsigimėlių elitą – ant šaligatvių atvairavusius padarus automobiliuose angliškais numeriais, niauktais langeliais, neoniniais papiktinimais. Jie atsidaro langus ir sėdi savo mašininkėse, dairydamiesi, ar visi juos mato. Į juos žiūrėti yra įdomu, bet reikia neįsijausti: reikia apsibrėžti akademinio eksperimento ribas ir suvokti, kad su jais santykio jokio nėra. Jie niekada nebus tokie, kaip jūs, mano skaitytojai, o jūs – niekuomet nebūsite tokie, kaip jie. Užteks vietos visiems, tiesiog gyvenimo įdomumas glūdi prie skirtingų pasaulių susikirtimo taškų.

Juolab, kad objektyviai – tai irgi puikus variantas: Basanavičiaus gatvė nuo jų jau nebebus baisesnė, tačiau iš jų bus paimti jų uždirbti stroikėse ir faktoriuose pinigai, kruopščiai sutaupyti, ir įsilies į Lietuvos ekonomiką. Tai nėra labai elegantiškas būdas valstybei daryti pinigus, tačiau kažkas pasidaro pinigų ir iš lauko tualetų, tai kodėl nepasidarius iš šių žmonių? Viskas galų gale baigiasi puikiai, sukasi ekonomikos ratas, ir pinigai byra Lietuvai.

Jau klausi manęs, skaitytojau – tai ar gerai pailsėjai, Užkalni, pora kartų praėjęs Basanavičiaus gatve?

Pailsėjau puikiai, nuvažiavau dešimtis kilometrų dviračiu, plaukiojau ir baseine, ir jūroje, vaikščiojau, kroviausi jėgų ir net išbandžiau iš draugų žinomą, bet retai praktikuojamą būdą, pradėti alų gerti jau prie pusryčių, kaip daro kai kurie (daugelis) anglų subkultūrinių elementų, išvykę atostogoms į Viduržemio jūros teritorijas. Variantas fantastinis: pradedi vėl miegoti, vos tik prabudęs, protas pasiilsi, juo labiau, kad galingam protui, tokiam kaip mano, reikia ir didelio poilsio.

Bet dabar aš vėl prie darbo stalo, ir vėl su jumis.

 

* Prašom nieko neįsivaizduoti, nes jau man tie jūsų įsivaizdavimai žinokit skersai gerklės. Gyvename už pinigus, valgome jų geriausiame restorane Palangoje irgi už juos. Viešbutis Pušų paunksnėje, apartamento kaina High Season nuo 800 Lt iki 1800 Lt per parą, su pusryčiais. Reikia daug dirbti, ir tada galėsit irgi taip gyventi, so there.

Jei jus konkrečiai domina, kiek aš galiu jus erzinti ir pasakoti apie savo vakarienes už 500 Lt ir kaip mano šeima gyvena per dvejus apartamentus, nes mums ne prie širdies grūstis ir patinka daug erdvės, tai štai jums atsakymas: taip numatau daryti tol, kol į tai bus gausiai atsiliepiančių.

Taip, tai labai primityvu ir vaikiška. Taip, aš jaučiuosi geriau, juos visus palodęs. Taip, man patinka iš jų spausti, kaip iš nuodingų gyvačių, jų burbuliuojančio pavydo syvus.

Ir taip, jie visi man pavydi.

 

 

43 Komentarai

  1. mynde

    „…jei nori, blogame rajone gyvendamas, gerai paslėpti knygas nuo vagių, sudėk juos į knygas.“

    aciu uz patarima, isbandysim 🙂

  2. ruta

    Puikiai!
    (Tik per daug kableliu :))
    ir: gĄsdinantis

  3. Lina

    Jūsų minėtoji kavinė vadinosi „Voveraitė, vardu Salvadoras“

  4. Edma

    Super straipsnis. As irgi savaitgali i JB buvau nuejes vien tam, kad pasidyvyti kurortines aprangos puosnumu ir krepsiuku gejuku gausa. Nusivyles nelikau.

  5. Povilas

    Labai nustebau pamatęs jus Palangoje. Iš tos nuostabos net nespėjau bakstelėti draugui į šoną ir paprašyti bendros nuotraukos. Šiek tiek apmaudu, taip ir įsivaizduoju tą nuotrauką su komentaru, „duskit pavidolei“.

  6. Marius

    O man kažkaip JB yra savotiškas Palangos simbolis. Kaip bežiūrėsi, ši gatvė surenka nemažai pinigų iš visokio plauko poilsiautojų. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad ja nepraeinam poilsiaudami, bet iš tiesų tai taiklus pastebėjimas, kad ji sutraukia viską, ko nereikia likusiai Palangai ir visur kitur lieka gana ramu ir tylu.
    Sėkmės ir toliau darbuojantis mūsų labui. Aš tuo pačiu darbuojuosi taip pat jūsų visų labui beveik kiaurą parą, kadangi be tokių kaip aš užvargtumėt su savo kompiuteriais ir internetais.

  7. Matas Šileikis

    O Venckienės su priklijuota barzda ar nesimatė?

  8. nu bobos

    Ir dar tos Kauno ir provincijų pagyvenusios bobos, išsipešiojusios antakius ir užsibraukusios juos juodu flomasteriu maždaug per delno aukštį nuo viršutinio voko. Jos atrodo kaip pabėgusios iš lėlių teatro. Labai baisaus, makabriško lėlių teatro.

    Geriau nepasakysi.

  9. ausra maldeikiene

    Šiaip ekonomisto žvilgsniu (ir ypač politekonomo žvilgsniu) pinigai jau seniai visais būdais palieka Lietuvą, net jei Tu manai kitaip. Ypač gerai tai matau ir suvokiu kitame pasaulio krašte. Ir visiškai aišku, kodėl nėra sezono iki Joninių ir po Roko. 🙂

    • Gerasirdis

      Keistas teiginys. Kokie pinigai palieka Lietuvą? Lietuva- ne Amerika (ta kur USA), rezervinės valiutos nespausdina. Vienas-kitas numizmatas užsienyje gal pasideda litą (ar 888,88Lt- visų nominalų nuo 500Lt iki 1ct po vieną) į kolekciją, bet rimtos įtakos ekonomikai tai tikrai nedaro. Vieninteliai pinigai, kurie gali palikti Lietuvą, yra tie pinigai, kurie prieš tai į Lietuvą buvo atvežti. Nesakysit juk, kad dabar Lietuvoj mažiau užsieninių pinigų, nei buvo 2003-iais ar 1993-iais metais? Jei jei jums atrodo, kad daugiau pinigų palieka Lietuvą nei į ją ateina, reikalas turi būti arba šešėlyje arba todėl, kad jūs stebite tą pasaulio kraštą, kuriame lietuviai leidžia, o ne uždirba pinigus.

  10. tokia

    Neseniai atradau Andrių. Kodėl neseniai? Nes neseniai grįžau į lietuvišką terpę. Skaitau ir galvoju: viskas su tuo Užkalniu tvarkoj: ir jumoro jausmas geras, ir įžvalgos labai tikslios, ir cinizmo dozė tokia „kaip tik“. Net jei nesutinki su jo nuomone, vis tiek turi pripažinti, kad rašo jis gerai… Bėda ta, kad iki šiol skaitydavau jį tik komsomolkėje, o po to – nors ir daužydama sau per rankas – paskrolindavau ir komentarus. Jezusmarijute, galvoju tada, ar Andrius kada skaito tuos lojimus? Ar įmanoma labiau, nei komentaruose po jo straipsniais, apjuodinti, apšikti, sutrinti į miltus, pargriauti ir vėl spardyti žmogų? Ar galima dar kur nors nei ten rasti tiek nepamatuotos, nepasvertos kritikos, tokio beprotoškai buko subjektyvumo?… Ir štai, po šiuo straipsniu randu Andriaus reakciją į tuos lojančius: „Taip, aš jaučiuosi geriau, juos visus palodęs. Taip, man patinka iš jų spausti, kaip iš nuodingų gyvačių, jų burbuliuojančio pavydo syvus.“… Lengviau atsikvepiu, nes aš, vietoj Andriaus, jau būčiau nusižudžius 🙂

  11. Pupsikas

    Andriau, nukeliaukit į Šventąją. Ten dar smagiau nei Basanafkėje!

    • Esu buvęs. Ten jau nebe meinstrymas.

    • Asas

      O kažkada (čia prieš gerus 10, jei ne daugiau metų) Šventoji kaip tik buvo toks ramus kurortas be budulių ir minių žmonių, nugulusių paplūdimius, kur žmonės galėdavo atvažiuoti ramiai pailsėti su vaikais. Tokia proletarų Nida (kuri tuomet buvo dar prabangesnis kurortas, kur gatvėse dažniau vokiškai, o ne lietuviškai kalbėdavo).

      Buvo…

  12. NLB Svarbu

    Kas apie Kauna blogai arba nieko,

    Visa Lietuva paskutinius 3 – 5 metus pasiverte KAUNOFOBIKAI l. panasu kaip USA zmogenai issivaizduoja, jei jau kazkas blogo vyksta tai vyksta Meksikoje 😀
    Pats esu Kaunietis nors jau Kaune nebegyvenu 10 metu nesu nei uz nei pries si miesta… Pamastymui ka „Kaunas“ turejo taip „pamyleti“ jog uzsitarnavo tokia pagarba 😀
    Ir pabaigai Jei pvz: ivyksta „kasdienine“ (3 negyvi) avarija Vilniuje tai ivyksta KAUNO gatveje …

    Aciu, kad skaitete…

    • Simas

      Pats gimiau, augau ir gyvenu Kaune. Ir kažkaip visiškai nesijaučiu blogai dėl esamos ar įsivaizduojamos kaunofobijos. Jei kam įdomios tos „kauno marozų – vilniaus lenkų“ kovos, jie gali į tai kištis, bet siūlyčiau nesijausti nepilnaverčiu ir į jas nesivelti.

      Beje, p. Andrius labai myli Kauną ir kiekviena proga tai pabrėžia.

  13. Kakava

    Esu buvęs porą – trejetą kartų Palangoje. Atvirai pasakius man prie Elektrėnų marių geriau. Nėra to viso balagano, o ir gamta nė kiek ne prastesnė.

    • ZXS

      Tai šešis kartus buvai?

  14. R

    Didelė pagarba už taiklų straipsni. Diedas su kapitono kepure ir wifebeaterio maike iškart prisiminimus sužadino.

  15. Kas yra lietuvis?

    Lietuvis – tai lietuviškai kalbantis rusas.

  16. Lytauer

    Lryte 450 komentatriu. Jauciu jei tas naujas popiezius Pranciškus apie Siluva straipsni is Vatikano parasytu – ir tai maziau butu. Ale rupima tema pasirodo ( vis dar) Basanaviciaus gatve ir Palanga tautieciams.

  17. Ž-mogus

    Perskaičius tą straipsnį pagalvojau iš kur tiek neapykantos,taip trypti ŽMOGŲ nesvarbu kokio brangumo tapkėm, gali tik…,o rašyti ,tai yra gelti, labai skaudžiai

    Mano vokai šiek tiek užkritę,antakiai(pasidariau permanentinį makiažą,bet jau reikia korekcijos),tik trūksta šlamančių-pasidaryčiau vokams plastinę operaciją.Trečiadienį važiuoju į Palangą,nes labai mėgstu jūrą ir saulę-kebabų ne.Ar įsipaišysiu į tą minią Palangoje?Manau,kad taip.Tokio „proto“,kokį turite Tamsta neturiu,bet juk kokį turiu nesimato.O ir Tamstos nesutiksiu,nes jau viešėjote prie“savų krantų“.Taigi tikiuosi pailsėsiu be kompleksų.Niekinti ir kakoti ant žmonių neišmokė tėvai-ačiū jiems už tai-taigi po kelių dienų Palangoje tokio straipsnio nebus.Geluonį turi superinį-reitingai pakils.Sėkmės.

  18. Gerasirdis

    Viešai pasipuikuoti savo socioekonominiu statusu ir sukelti pasipikinimą- nesunku. Ypač visuomenėje, kuri pusę amžiaus gyveno sąlygomis, kur viršūnės ne demonstravo prabangą, o ją slėpė. Čia beveik kaip žuvį statinėje šaudyti.

    Įdomu tik, kad štai tokia autorius panieka žemiau visuomenėje už jį stovintiems- reiškinys, kurį galima išvysti būtent rusiškuose šaltiniuose. Nes panašaus požiūrio nesu matęs nei FT ar Economist, nei, tuo labiau, Guardian.

    • Ale tikrai

      Antroji pastraipą puikiai iliustriuoja ir mano nuomonę apię šitą straipnį. Aš pritariu pono autoriaus įdėjoms kad tik sunkiai dirbdamas ir nebūdamas debilų gali kažką gyvenime pasiekti. Bet paniekinamoji retoriką ir laukiamas isižeidusių „runkelių“ skundų rezonansas tikrai prasilenkia su Vakarietiskomis žmogaus vertybėmis ir mąstymu ir visais tais dalykais kurių masė niekada nesuvokė ir nesuvoks. Andriau, keiskit požiūrį arba jūsų nebeskaitysių. Aš rimtai.

    • frankie

      ziauru.
      kiekvienas pamato pagal save.

      o siaip sazininga refleksija – yra zingsnis isgijimo link. taigi tai ka cia randam perskaityti reikia laikyti aukso vertes ir gerai isidet i galva…

      vienas geriausiu straipsniu protokoluose!

  19. ramintas

    Būtent tai, kaip aš pasijutau du kartus dviračiu pervažiavęs Basanavičiaus gatvę. Grįžęs (esu iš Klaipėdos) keliskart prie kalbos užsiminiau, kad per išeiginę buvau Palangoje, Basanavičaus g.. Visus kartus paklaustas „kaip ten“, nelabai linksmai susijuokiau, bet nemokėjau žodžiais išreikšti to jausmo ir tos patirties. Sakiau „Lietuva ten“. Na, man pačiam nelabai malonu taip sakyti, nes juk ne visa Lietuva ten. Bet, kita vertus, ten iš tikrųjų Lietuva.
    Tau išėjo labai konkrečiai ir labai taikliai įvardinti. Dėl ko aš čia ir skaitau.

  20. Dalia

    Primityvu ir vaikiska, bet vaiko lupomis kalba tiesa. Be to, autorius rado laisva nisa, nes iki tol kulturingi, tolerantiski, lytiskai ir politiskai korektiski zurnalistai tiesa graziai vyniojo i vata. Nesakau, kad 100 proc. pritariu, be to ir autorius orientuojasi i nepritariancius ( zr. 1000 komentaru lryte), bet skaityti smagu. Na, gal kartais per daug smaginamasi musant gulincius, kaip ta mergaite is vyno parduotuves. Tuomet sakyciau, pick on somebody your size.

  21. Lukas

    Kur dingo „ibrahim“ komentaras, kuriam pritariau?

    • Jums patikęs komentaras buvo ištrintas.

      • Lukas

        Tai ištrinkit ir „June 25, 2013 at 07:01“ komentarą, kuriuo aš jam pritariu 😀

  22. minde

    O!
    Andrius dviratininkas. Gal turit nuomonę apie vėplas pėsčiuosius, neskiriančius dviračių takelio nuo pėsčiųjų? Būčiau toks žodžio meistras kaip tamsta, tai tikrai parašyčiau. Oi parašyčiau.

    • Turiu, bet labai gyventojai pyktų, jei ją išsakyčiau.

      • Minde

        Manau, jau pakankamai piliečių įpykę.

  23. Teisutis

    Praeitą vasarą turėjau svečių iš užsienio, ne tų grynakraujų budulių, o normalių Europiečių. Sugalvojom važiuoti iš Vilniaus į Palangą autobusu, nes kompanija buvo nemaža ir važiavom tuo brangesniu kur yra nemokamas Wi-Fi ir sėdynės normaliai atsilenkia(duskit pavidolei). Atvykom į Palangą ir visi kaip priklauso į WC, o ten „diurka“ tokia, kaip seniau būdavo netoli Jūros, svečiai iš užsienio nesuprato ar čia Daniškos kiaulidės ar WC, tai teko paprašyti suspausti pūsles ir kulniuoti iki pirmo restorano.

  24. tomazui

    mars i poliklinika. gal pagelbes

  25. vertėjas

    Skaičiau tokią išgalvotą (?) istoriją. Kojų nebevaldantį karalių vienas gydytojas išgydė atsistojęs prie jo lovos ir keikdamas beigi spjaudydamas neįgalųjį. Tas įsiutęs galiausiai vargais negalais pakilo iš patalo ir ėmė vytis įžeidėją. Tokiu būdu ir pasveiko. P. Užkalnio metodas panašus. Tik kyla abejonių dėl metodo tinkamumo ne karaliams, t. y. nedidelio sąmoningumo homo sapiens rūšies gyvūnams. Na, bet maža ką…

  26. Literatūros skaitytoja

    Emocijos gana stiprios ir nepasakytum, kad neteisingos. Bet nuliūdino Tamstos požiūris į Juozo Erlicko kūrybą – ar per sudėtinga ji Jums, ar per šmaikšti, o pačiam jumoro jausmas nepritraukia… Tarsi kitą pažeminęs pats aukštesnis pasijustum 🙁

  27. Pataisymas

    Geriausias restoranas Palangoje yra „Palangos viesbutyje“.

Parašykite komentarą