Su vaikyste kartais reikia atsisveikinti

Lietuvos Rytas, 08 07 2013

Tai ką, susėskim ir paliūdėkim. Dvidešimt metų nieko nestatom, tik griauname. Draskome lapus iš istorijos. Ir panašiai, ir panašiai. Vėl po Lietuvą aidi raudos dėl naikinamo nelabai seno paveldo, nors tai net ne paveldas, o tik šiaip, smegenų užkalkėjimas ir minčių mėšlungis kai kuriose galvose.

Kalbu apie vaikų aikštelę sostinės pavargusiame miegamajame rajone, Karoliniškėse. Aikštelė vadinosi „Čiauškutis“, ir buvo kosminės tematikos, tokia avangardistinė betono erdvėlaivio stotis, kuri savo išvaizda atliepė pavadinimams, sugalvotiems tuomet, kai buvo statomi stambiaplokščiai namai. Sovietiniais laikais šiam rajonui buvo paskirta kosminė tema: žvaigždės, viesulas, kometa, Saturnas. Kiekviena troleibuso stotelė buvo apie visatos užkariavimą.

Dabar žmonės pyksta – kam ta aikštelė trukdė? Kam reikėjo griauti?

Iš tiesų, kalbos apie šią aikštelę yra svarbesnės, nei kalbos apie keliolika tonų seno gelžbetonio. Mat dabar pats laikas pagalvoti apie tai, ar mums netrukdo nuolatinis kabinimasis į praeitį.

Kabinamės taip, lyg galėtume užrakinti į narvą savo prisiminimus, kad jie nepabėgtų ir liktų mums po ranka, pačiupinėjimui ir paglostymui.

Žinote, po to, kai vadinami kultūrininkai ir viešojo intereso gynėjai putojosi dėl „Lietuvos“ kino sostinėje, ir sėkmingai sužlugdė naujas statybas jo vietoje (dabar ten tebėra, ir Pylimo gatvę bjauroja, aptepliotas iki stogo, betono paminklas mūsų inteligentijos idiotizmui, jos trumparegiškumui ir isteriškam susireikšminimui), jau kažkaip atrodė, kad jau išmokome gyventi dinamiškame pasaulyje.

Maniau, jau pripratome, kad normalus yra pasaulis, kur esama saugojamo paveldo, tačiau didžiąją dalį sudaro pastatai, kurie, kaip sakė prancūzų architektas Le Corbusier, yra „mašina, skirta gyvenimui“, tai yra, mechanizmas, kuris turi paskirtį. Kaip ir mašinos, pastatai susidėvi – ir fiziškai, ir morališkai – ir tuomet jų vietoje reikia statyti kažką naujesnio ir geresnio.

Tačiau nieko panašaus neįvyko. Pykstam kaip pykę, ir siuntame dėl visų pasikeitimų, jų bijodami, ir manome, kad visa, ko mums reikia – kad viskas liktų, kaip buvę.

Ta vaikų žaidimo aikštelė nėra pritaikyta šiuolaikiniams vaikams: XXI amžiuje vaikai nežaidžia betono ir surūdijusio plieno raizgalynėse (dar pasakykit, kad pasiilgote tų plieninių, iš lenktų vamzdžių suvirintų gaublių, kurie riogsojo daugiabučių kiemuose). Taip, mes lakstėme stogais ir tvoromis, ir mūsų gyvenimas buvo pavojingesnis, tačiau tie laikai jau praėjo.

Mes galime ginčytis apie tai, ar tikrai yra gerai, kad vaikai auginami sąlygomis, labiau panašiomis į šiltnamį, su paminkštintu aikštelių paklotu, guma, plastiku ir visokia sauga, tačiau taip yra, mes to nepakeisim, čia dabar mūsų naujas gyvenimas, ir geriau pratintis prie jo. Norite užauginti vaiką-kovotoją? Perduokite jam telefono ragelį, kai kitą kartą skambins mobiliojo ryšio operatorius ir siūlys dar geresnį planą: ten jūsų bamblys išmoks ir užsispyrimo, ir kovos įgūdžių. O iš aikštelės nesitikėkite auklėjamojo poveikio.

Su senomis gelžbetonio ir plieno žaidimų aikštelėmis, su vaikų naktipuodžiais ne iš šilto jaukaus plastiko, o iš geležinkeliams bėgiams skirto plieno, štampuotų tankų gamyklose, su gazuoto vandens automatais ir briaunotomis stiklinėmis, skleidžiančias infekcines ligas, iš mūsų gyvenimo pasitraukė ir tokie dalykai, kurių nė vienas nepasiilgsta. Ilgitės mūsų laimingos gelžbetoninės praeities?

O kaip jums skrepliavimas ant šaligatvio (kaip ir nosies šnirpštimas ant žemės, vis dar sutinkamas kai kur šalyje), irgi pasiilgote? Smirdantys tualetai be tualetinio popieriaus ir be muilo ir be karšto vandens ir visais atvejais be popierinių rankšluosčių? Šakutės ir šaukštai valgyklose, jau su chlorkalkių kvapeliu, bet vis dar šiek tiek riebaluoti (nes senosios pramoninės indaplovės būdavo taip optimizuotos) – tai irgi mūsų praeitis, gal palikime ir tą puslapį istorijos knygoje?

Žmonėms liūdna, kad kosminės aikštelės nebelieka, tačiau supraskite, miestuose ir taip per daug paminklų mūsų sovietinei praeičiai. Mes negalime paversti gyvenimo Grūto parku, net jei mums atrodytų, kad tai būtų visai smagi mintis.

Kiekviename mieste užtektų vieno daugiabučio (nereikia kelių šimtų) su įstiklintais kreivais balkonais, kad pamatytume, kaip galima sudarkyti jau negražų gelžbetonio pastatą ir paversti jį dvigubai baisesniu. Seną, girgždantį, 1975 metų pavyzdžio troleibusą galima palikti vieną ir apžiūrėti, bet jie neturi būti miesto transporto dalis. Rusiškos pokarinės dantų gręžimo mašinos vieta yra muziejuje, greta kankinimo įrankių, o ne klinikoje.

Pasenusios aikštelės griovimas primena dar vieną dalyką: čia tik keli betono gabalai, ir kiek triukšmo. O kas bus, kai mūsų miestuose ateis laikas griauti tuos daugiabučius, kurie pamažu miršta, net jei jų mirtis nėra tokia akivaizdi kiekvienam, į juos žiūrinčiam?

Jūs abejojate, kad jie miršta? Neabejokite. Per keturis dešimtmečius jie priėjo savo projektinio gyvenimo pabaigą. Jie nebuvo statyti amžiams, ir amžinai nestovės. Šių butų gyventojai vis vyresni; jaunimas tų butų neperka, ne tik todėl, kad bankai neskolina pinigų jų pirkimui, ir tokiu būdu dar labiau mažina jų judėjimą rinkoje. Bet koks rimtesnis remontas tokiame bute dažnai viršija sąnaudomis numanomą to buto pardavimo kainą, todėl juos mažai kas remontuoja.

Tuos pasenusius namus ateis laikas griauti, ir keisis miestų peizažai. Ir bus verksmo ir dantų griežimo.

Tai, kad kosminė vaikų žaidimo aikštelė liko tik nuotraukose, yra geras priminimas, kad nieko nėra amžino, ir senienos užleidžia vietą naujiems dalykams. Amžina, be abejo, yra tik vyresnės kartos teisė piktintis, kad ne viskas išliko, kaip tais laikais, kai jie patys, mūvėdami trumpas kelnes, čiuoždavo nuo įkaitusių saulėje skardinių kalnelių, degindami šlaunis ir blauzdas į karštą metalą.

26 Komentarai

  1. Tikrai geras rašinys :)

  2. entdx

    Prie to pačio reikia sporto rūmus ir Lietuvos kino teatrą nugriauti, kartu su žaliojo tilto balvonais, nes kairuoliai ir sovietofilai taip širšta dėl šių objektų meninės vertės, kad dėl jų po ekskavatoriaus vikšrais lįstų.

    • eM

      O kam? Čia tokia savotiška desovietizacijos metodika?

      Atlikus deramą apdailą ir juos prižiūrint, o ne laukiant kol pasieks avarinę būklę ir liks vienintelis kelias – juos nugriauti, jie galėtų netgi ir puošti miestą. Žinoma, pastatai turi turėti aiškią paskirtį.

      Dėl žaliojo tilto papuošalų sutinku…

      • Marius

        Tai prašom, merkite pinigus į tuos objektus, jeigu tokie puikūs atrodo.
        Nesakau, kad viską reikia griauti, bet visiškai palaikau autoriaus nuomonę, kad turime judėti į priekį. Gyvename tokiame pasaulyje, kur viskas keičiasi beprotiškais tempais. Ir tie sovietiniai monstrai tikrai neturėtų būt saugotini, jeigu tik kažkas nori jų vietoje sukurt kažką šiuolaikiškesnio.

        Aš iš tiesų laukiu, kada pagaliau bus pajudinti tie baisieji daugiabučiai. Tikrai prie tokio nuvažiuosiu ir pakelsiu šampano taurę.
        Taip, yra tų daugiabučių apleistų Lietuvoje, bet tai visokie užkampiai (Didžiasalis ir pan.), bet aš kalbu apie didmiesčius. Tikiuosi sulauksiu tokio laiko, nes esu gana jaunas ir iki senatvės tie daugiabučiai turėtų patys pradėt griūti.

  3. reply

    Klaipėdoje toks vienas Puteikis išsaugojo ateinančioms kartoms Vaivos kinoteatrą ir Baltijos kinoteatro degėsius miesto centre. Tie sovietinio paveldo puoselėtojai kažkaip užsiciklinę ant kinoteatrų.

    • Kakava

      Tai kad vienintelė pramoga kino teatrai ir tebuvo tais laikais. Dabar jau namų kinai mada tapo.

  4. Gerai parašyta! Tik aš neįsivaizduoju, negi dar kažkam gaila tos gelžbetoninės praeities?!

  5. Danguolė

    Gerai parašyta! Tik neįsivaizduoju, negi dar kažkam gaila tos gelžbetoninės praeities?!

  6. raimundas

    Kiauraklyniai balvonai , kniedėmis sulopytais užpakaliais beriogsantys ant žaliojo tilto tebėra paminklas preparuotoms smegenims ir jų išskiriamam sekretui- beviltiškomis pastangomis desperatiškai kabintis į praeitį. Tėra tik šešėlis toleravimo – jos šiuo metu ant tiek komiškos, kad kyla mintis , galbūt tai vykstantis fantasmagoriškas perfomansas. Tol kol nematome tiesiog juokingos mūsų išvirkščiosios pusės tol ir gyva problema- griauti ar negriauti šizofreniškąją vaikų aikštelę.

  7. MadCat

    As nesu is tu sovietinius laikus atsimenanciu tetu, kurios zaide toje aiksteleje. As nesenai baigiau mokykla ir ta aikstele man buvo panasi i Gaudi kurinius, buvo labai idomi. Norejau, kad ji butu issaugota ne del to, jog ji sovietine, o del to, kad ji unikali, visai kitokia ir idomi. Aisku, ji ne darzeliui ar mokyklelei skirta. Ji man panasesne i svedbank terasa vilniuje, kur zmones gali ateiti, pachillinti, pagalvoti ir nieko neveikti ramumoje.

    • qwerty

      Nemačiau tos aikštelės. Tačiau gimiau TSRS, todėl galiu įsivaizduoti kokia ji.Andrius didesnią gi dalį savo sąmoningo gyvenimo praleido ten, kur tokie dalykai yra plastikiniai, standartiniai.. O būdamas vaiku, jau tada buvo aršus antisovietas ir jam ir principo netiko viskas, kas sukurta TSRS. Todėl jo pastabos subjektyvios, o MadCat parašė objektyviai. Kodėl?-tai jau atskira tema.

    • Gie

      Londone taip pat yra gelžbetonio 70-ųjų didžiulis rajonas ir jis madingas dabar, tiesiog tuo metu ši medžiaga buvo ant bangos ir dabar ji mėgstama. Man labai gaila, kad neveikia Lietuvos kino teatras, jis galėjo virsti kultūrine vieta senamiestyje, kokia ir buvo (salė 99), o pastatas tikrai turi savo stilistiką būdingą tam laikotarpiui. Juk jį kūrė architektai, o ne partkomo sekretoriai. Šis straipsnis bla bla bla:)

  8. bliudas

    Nelabai gerai parašyta! Tamsta, teisus – užtektų vieno baisaus daugiabučio, vieno ikaruso pažiūrėjimui ir prisiminimui. O kalbame juk taip pat ne apie eilinį štampuotą metalinį gaublį, o apie vienetinį (o gal net meno) kūrinį. Žinoma nereikia dantimis įsikandus laikytis senienų, bet jei nugriovus įsimintiną kosminę aikštelę jos vietoje atsiras spalvinga skardinė čiuožykla, kokias dabar savivaldybė barsto daugiabučių kiemuose, nemanau kad XXI amžius galės ja didžiuotis labiau nei ta seniena.

  9. kosmo

    ne vaikams skirti tie balvonai buvo. gal is isores ir grazu, bet viduje salta, dregna, tamsu, tvyro sysio kvapas. Zinoma, jei butu galimybe juos pervezti uz protinga kaina pvz. i gruta neblogi ir originalūs alaus ir uzkandziu lariokai gautusi ar koks obscepito restoranelis „Laika kosmose“ .

  10. AgneJagelaviciute

    100% sutinku!

  11. wtf

    Kaip ir mašinos, pastatai susidėvi – ir fiziškai, ir morališkai – ir tuomet jų vietoje reikia statyti kažką naujesnio ir geresnio.

    Remiantis sia logika visas Vilniaus senamiestis jau susidevejes ir reikia ji naikinti.
    Nors del Karoliniskiu aiksteles sutinku su autoriumi, bet vertinant objektyviai bendra griauti-negriauti situacija noriu atkreipti demesi, kad lietuviai nori viska nugriauti kas siejama su sovietiniu periodu. Man tai atrodo infantiliska neapykanta ir pyktis savo praeiciai, kurios nepakeisim, todel nemanau, kad verta net svarstyti ar reikia pvz griauti zaliojo tilto skulpturas. Lai jos stovi kaip sovietinio periodo palikimas, tame nera nieko blogo. Tai musu istorijos (su visais teigiamais ir neigiamais dalykais) dalis ir nuo to nepabegsi ir jos neistrinsi. O jei jau griauti visa sovietini palikima tai pradekim nuo tragisku daugiabuciu. Perplanuoti sovietinius mikrorajonus ir pastatyti naujus gyvenamuosius namus ne tik pagrazintu bendra sostines vaizda bet ir gyvent butu jaukiau.

  12. lekiaukiaule

    Čiauškutį – užbalzamuoti ir į mauzoliejų! Prie jo rykiuosis eilės kaip prie Lenino.

  13. Dzioba

    kas čia per masinė psichozė, – bet kurį žmogaus tvėrinį meno kūriniu vadinti. Čia dar tokia viena žmogaus susireikšminimo išraiška? Maža to, kad vis grasinasi išgelbėti pasaulį, tai nuo savo paties atliekų, tai nuo oro permainų, atseit,… „yes, we can“…, tai dar pasirodo, ką nepadarytų žmogus, – tai jau ir meno kūrinys!?
    Ei. Išgerkit mineralinio.

  14. ibrahim

    ta kraupi aikstele butu ramiai nugriauta, jei ne mazute smulkmena – jos architektas yra labai zinomos baletmeisteres A.Ch. tetusis… Tai yra siaubingo kico pavyzdys, bet, matyt, itakos daro savo….

  15. sara

    Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Aš kada važiuoju pro Karoliniškes, tai tokia depresija apima, kad man atrodo , kad visą Karoliniškių rajoną reikia nugriauti ir sulyginti si žeme. Negaliu apsispręsti, kas baisiau, ar Naujininkai, ar Karoliniškės, ar Krasnucha, Vis tik, Karoliniškės gal baisiausia, nes net Naujininkuose ir Krasnuchoje kai kurie užkampiai visai mieli atrodo. O jau dėl tarybinės betoninės metalinės vaikų žaidimų aikštelės griovimo ne tas žodis kaip pritariu – laikas persiorientuoti prie vakarietiškų saugumo standartų bendrai, Europoje esame šalis, pirmaujanti pagal nelaimingus atsitikimus darbe, žūtis avarijose ir t. t.

  16. egoistas

    Straipsnyje IMHO neteisingai pasirinktas objektas. Saugomi objektai nebūtinai turi būti minimum 200 metų senumo. Ne viskas, kas atėjo iš sovietmečio yra blogai, tad ir šiame laikotarpyje galima atrasti gražių dalykų. Tas pats kosmosinis darželis buvo vienintelis (spėju) visoje Lietuvoje, tad kam reikėjo jį griauti? Nejaugi neįmanoma jo atnaujinti, kad atitiktų nūdienos standartus?
    Va, kas neturi jokios vertės, griaukit šituos: http://gs.delfi.lt/images/pix/file59167251_3f6f697e.jpg

    • Įmanoma atnaujinti. Gal norėtumėt tai padaryti už savo pinigus?

  17. Ot keistas autorius...

    Straipsnio autoriui kažkas su protu negerai, kad jis pritaria tokių objektų griovimui. Pagal autoriaus protą reikia griauti Arkikatedrą, senamiesčius ir visą kitą, kas buvo pastatyta senai.

  18. ED

    Vartokim vartokim vartokim…
    Tada suvartotus arklius nušaukim ir vėl vartokim vartokim vartokim!
    Kartais, visgi, kapitalizmas paveikia protus ne į gerąją pusę :/

  19. Precedentas Lietuvos miestų istorijoje: Šiaulių dovana Panevėžiui

    http://www.panevezys.lt/lt/naujienos/precedentas-lietuvos-miestu-brfy.html

    http://postimg.org/image/x1nrcevpf/

    http://postimg.org/image/6j543owzn/

    Taip atsirado Panevėžys ir Nevėžis, labai puošiantys Lietuvą. Atstovaujantys Aukštaitijai ir viso pasaulio pažangiajai žmonijai.

    Ne kiekvienas žino, kad prie šio kūrinio tiesiogiai prisidėjo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaliniai, kruopščiai išpildę smulkias detales, suvirinę konstrukcijas…

Parašykite komentarą