Kam Lietuvai savo aviacija?

Lietuvos Rytas, 11 07 2013

Jei jūs galvojate, kad naujos lietuviškos oro bendrovės Air Lituanica kūrimas atrodo keistai, tai čia ne todėl (arba ne vien todėl), kad jūs esate lietuviai ar galimai nemėgstate pagrindinio oro bendrovės kūrimo iniciatoriaus, Vilniaus mero Artūro Zuoko.

Pasaulyje šis Lietuvos žingsnis įvertintas irgi kaip drąsus (galimai ant avantiūrizmo ribos), o jei pykčio ir skepticizmo kiek mažiau, tai gal dėl to, kad čia ne jų pinigai. Tie, kas rašo į „Financial Times“ ar į specializuotus aviacijos leidinius, nesieja mūsų naujos oro bendrovės su duobėm miesto asfalte ar municipalinio biudžeto skolomis. Jie mąsto labiau atsietai, todėl jiems nėra taip pikta, kaip kai kuriems iš mūsų.

Problemos matymas užsienyje ir Lietuvoje yra skirtingas.

Lietuviai dažnai griebiasi ydingos logikos, kurią sąlyginai senmergės, skaitančios aukštuomenės kroniką žurnale, replika: „o tai ką, nejau nėra svarbesnių įvykių Lietuvoje, kad rašo apie tas visas fyfas“. Žinoma, yra, bet temų pasirinkimas pagal svarbą nėra hierarchijos dalykas žurnalistikoje.

Panašiai galima bet kada bakstelti pirštu į kokią nors valstybės šventę arba priėmimą su šampanu, ir klausti, ar nėra šiandien kur nors kokio mirštančio nuo sunkios ligos vaiko, kuriam tų pinigų reikėtų žymiai labiau? Žinoma, yra. Tiesiog pasaulis ne taip padarytas, kad viskas išrikiuojama pagal visuotinai pripažintą svarbą.

Taip ir su oro bendrove. „Nejau prasiskolinęs miestas neturi kur daugiau taškyti pinigų,“ skamba argumentas, kuris atrodo neatremiamas, tačiau nebūtinai yra vienintelis teisingas.

Stebėtojai iš užsienio kalba ne apie moralinius aspektus ir ne apie tai, ar čia savivaldybės reikalas oro bendroves organizuoti (nors tai ne pirmas toks pavyzdys – oro bendrovės yra turėjusios keistesnių akcininkų, nei miestų municipalitetai).

Užsienyje pirmiausiai pastebima tai, kad nacionalinę oro bendrovę kurti, ir dar rytų Europoje – baisiai keistas laikas. Nacionalinės oro bendrovės pasaulyje krenta kaip pernykščiai lapai, arba vaduojasi skolomis, arba – kaip JAV – yra kone nuolatiniame restruktūrizavime pagal tos šalies bankroto įstatymus (bendrovė veikti dar gali, bet kreditoriai jau laukia savo pinigų ilgai ir nuobodžiai).

Senoliai pavojuje

Europoje pigiosios oro bendrovės sujaukė viską visiems laikams. Senosioms oro bendrovėms atėjo ne tik sunkūs laikai: atėjo beveik neišvengiama mirties valanda.

Skrydžiai tarp žemynų, tolimieji ir pelningieji, tik didžiausioms Europos oro bendrovėms buvo šioks toks stuburas ir finansinis gelbėjimosi ratas. Kad juo galėtum pasinaudoti, pirmiausia tuos skrydžius privalai turėti, ir ne vieną, ir ne tris. Tuo galėjo pasigirti vos kelios oro bendrovės, tarp jų – vokiečių Lufthansa, prancūzų ir olandų susijungusios Air France – KLM, Britanijos British Airways.

Visiems kitiems buvo riesta: teko stambintis arba bankrutuoti, arba tikėtis Dievo pagalbos, kuri dažniausiai neateidavo.

Senąsias oro bendroves visada tempė žemyn, kaip akmuo po kaklu, didžiulės darbo užmokesčio sąnaudos (ačiū karingoms profesinėms sąjungoms), senoviniai socialistiniai gerovės principai darbo planavime ir didžiuliai pensijų fondų deficitai – paprasčiau šnekant, jos visos nežino, iš kur reikės mokėti pensijas dabartiniams darbuotojams, kai jie pasens.

Visi šie dalykai buvo nelabai svarbūs („bijok ne didelių išlaidų, o mažų pajamų“), kol galima buvo už tūkstantį eurų skraidinti žmones tarp Milano ir Amsterdamo, ir tokių skrendančių prisirinkdavo pusė lėktuvo. Laikai tokie buvo. 1995 metais, pavyzdžiui, telefono bendrovės galėjo imti po du-tris Britanijos svarus už vieną minutę telefono pokalbio tarp Londono ir Vilniaus. Tuomet, beje, svaras kainavo arti 7 litų.

Žemų kaštų oro bendrovės su jaunais darbuotojais, naujai – nuo nulio – organizuotais darbo grafikais buvo neįtikėtinai paslankesnės.

Ir, svarbiausia, jos nebuvo nacionalinės. „Namų rinka“ joms neegzistavo: jos buvo ten, kur buvo paklausa ir pinigai. Palikti ne tik kurį noro oro uostą, bet ir visą šalį? Jokia problema.

Nacionalinė oro bendrovė to padaryti negali, ir tai yra jos didžiausia bėda.

Keista lietuvių drąsa

Būtent todėl net ir entuziastams Air Lituanica kūrimas atrodo, kaip avantiūra. Eiti į žaidimą besitraukiančioje rinkoje, su labai stipriais konkurentais, kurie yra sudoroję net ir penkiskart stipresnius, ir dar tai daryti šalyje, kur keturi penktadaliai klientų nejautrūs absoliučiai niekam, išskyrus kainą – tai net ne avantiūra, tai tiesiog receptas pralaimėjimui.

Tik versle nebūna absoliučių taisyklių. Kai lietuvių taip gerbiamas ir net garbinamas Richard‘as Branson‘as įkūrė savo oro bendrovę prieš beveik trisdešimtį metų, niekas jai nepranašavo sėkmės. Žlugimo pranašystės – kiekvieno verslo palydovas.

Pastabos apie tai, kad Air Lituanica skraido dviem nuomotais lėktuvais (suprask, kaip kokie varguoliai) yra nerimtos. Lėktuvus šiais laikais labai daug kas nuomoja, o ne perka (nors lietuviui, žinoma, kaip ir butas, ir automobilis, taip ir lėktuvas turi būti savas), ir du lėktuvai yra natūralu mažai pradedančiai oro bendrovei.

Verslo modelis, skirtas aukštesniam keliautojų segmentui

Air Lituanica, kaip man pasirodė, sąmoningai eina prieš srovę ir kuria kiek nostalgišką pojūtį: bilietas brangesnis, bet bagažas nemokamas, jokių pirmenybinių eilių ir šlykščių lipdžių orlaivio salone ant visko, kas gyva. Seni, geri laikai. Su kai kurių klasių bilietais ir girdo, ir maitina be papildomo mokesčio, ir niekas nebando parduoti lėktuve loterijos bilietų ir telefono kortelių.

Iš pradžių nusiminiau, paskui nudžiugau, išgirdęs, kad lojalumo programos nėra, ir dar klausimas, ar bus. Nudžiugau todėl, kad taškų rinkimas yra smagus mažam skaičiui fanatikų, tačiau oro bendrovei jo administravimas kainuoja brangiai, o keleivių lojalumo šiais laikais beveik nekeičia. Jei bendrovė galvoja apie pajamas ir išlaidas, šiais laikais naujos lojalumo programos jai pradėti nereikėtų.

Maršrutų žemėlapis prasidėjo nuo beveik garantuotai užpildytų krypčių: Briuselis (o kaipgi, ir dar pirmininkavimo metais), Amsterdamas (didelių persėdimų ir viso pasaulio krypčių oro uostas, nuo JAV ir Pietų Amerikos iki Tolimųjų Rytų ir šiaip visokios Azijos), na, ir Berlynas – gal man ir mažiau suprantamas pasirinkimas, bet populiari vėsi Europos vieta tiems, kurie avi sportbačius, kišenėje turi iPhone ir ant nosies – RayBan akinius nuo saulės (A.Užkalnis ir pats turi visus tris dalykus, todėl nėra aišku, ką čia bando pasakyti – redakcijos pastaba). Paskui planuose lyg ir Maskva – labai smarkiai auganti kryptis, kur pasiūla nespėja tenkinti paklausos.

Kaip ir daugelis, turiu vieną, svarbiausią klausimą – ar bus pakankamai žmonių Lietuvoje, pasirengusių mokėti už aukštesnės klasės kelionių pasiūlymą, kad šis eksperimentas pasiteisintų?

Lengviausias atsakymas būtų: ne, turbūt nebus, nes esame valstiečių ir taupukų kraštas, kuriam įdomu tik pigiau, pigiau, pigiau. Tačiau antra vertus, jei nebūtų sukurta pasiūla, niekas taip ir nesužinosime, ar gali būti paklausa.

Aš pats esu atsargus optimistas, nes man patinka galvoti, kad lietuviai yra geresni, nei patys apie save mano, ir kad tikrai šalyje atsiras keliasdešimt tūkstančių žmonių per metus, kurie jausis galintys truputį daugiau išleisti kelionei mainais už šiek tiek daugiau stiliaus ir gero pojūčio.

Be to, esu linkęs manyti, kad geriau bandyti ir nudegti, negu pasiduoti nebandžius.

Kai dėl valstybinių struktūrų dalyvavimo bendrovėje – natūraliai man tai nepatinka. Amžinatilsį Lietuvos avialinijos, LAL ir flyLAL nebuvo geriausia reklama valstybės sugebėjimams tvarkyti aviaciją arba geras pažadas ateičiai. Tačiau šiuo atveju lengva suprasti, kad be mokesčių mokėtojų pinigų ši oro bendrovė nebūtų atsiradusi.

Palyginti su kitais dalykais, kur sukišami mano mokesčių pinigai, man ši oro bendrovė atrodo kaip geras projektas, jei ne pagal elementarią grąžą už investuotus pinigus, tai bent jau pagal ambiciją ir pagal tai, kaip gražiai atrodo jos braziliški Embraer-170 ir Embraer-175 lėktuvai.

Orlaiviai išpiešti Vytauto Didžiojo spaudu ant uodegos, tamsiai raudonais varikliais ir jogailaičių kryžiumi logotipe ir ant antsparnių. Puošybos stilistika man primena sveiką mišinį tarp Virgin Atlantic ir Swiss – kas turbūt yra simboliška: oro bendrovė, kuriai niekas nepranašavo sėkmės, ir kita, atsiradusi vietoje bankrutavusios Swissair ir dabar sėkmingai gyvenanti.

Andrius Užkalnis keliavo oro bendrovės Air Lituanica kvietimu. 

42 Komentarai

  1. Lumia

    Mėlynos sėdynės su raštais yra pats šlykščiausias dalykas pasaulyje. Suprantu, kad tai ekonomiškiausias, neutraliausias ir ilgaamžiškiausias variantas, bet jų skleidžiamas pigumas mane vemt verčia.

    • mustangas

      Tamstos patogumui priekinės sedynės atlošo kišenėlėje yra specialus maišelis. Apie viską pagalvota.

  2. Romanas

    Pletkai sklando, kad Air Lituanica administracijos personalas mazai pakites nuo specialiai nustekentu LAL ir FlyLal. Kazin ar teisybe?

    • Šarūnas

      Teisibė.

    • Gerasirdis

      Sunkiai įsivaizduoju, kad būtų lengva surinkti prieš kelis metus bankrutavusios bendrovės po visur išsibarsčiusį/pasklidusį personalą. Juk tiems žmonėms tuos metus reikėjo kažką veikti ir kažką valgyti- niekas Flylal personalo kitą dieną po bankroto į kriogeninius šaldytuvus nesukišo.

  3. Max

    Kalbant apie Swiss, jie is pelningiausios pasaulio skrydziu bendroves jau veveik 2 karta yra bankrutavusios.. LT tikrai nereikia nac. vezejo… bet VLN oro uostas pletrso galimybiu tikrai turi. Koks skirtumas kas atvaziuoja i tavo stote;e – savivaldybes trulas ar iskviestas taksas? svarbu kad ta stotele patogi – tad jie vaziuoja – is to galmima uzsidirbti.. o reisas Taurage – Dublinas, zinia, juoko obejektas

  4. Mmm

    O tai jau naudoji iphone o ne androida???

    • Jau iPhone.

      • mustangas

        Tai Tamsta norite pasakyti, kad balti laidai iš ausų ir Jums kyšo?

        • Gerbiamas Mustange, ne, nekyšo, nes aš muzikos nesiklausau per iPhone.

          • mustangas

            Ar tuo Tamsta norite pasakyti kad muzikos klausymuisi o taipgi fotografavimui nešiojatės po atskirą įrenginį?

          • Muzikos vaikščiodamas nesiklausau.

            Fotografuoju kartais iPhonu, kartais nešiojuos Nikoną.

  5. Kakava

    Laidies patarlė sako – žiūrėsim, kai dugną dėsim.

  6. Faktinė detalė – bent jau šiam įraše esančiose iliustracijose matomas ne Vytauto, o Kęstučio antspaudas.

    Vytauto antspaudas yra tas, kuriame personažas ne stovi, o sėdi.

    • Kryžius irgi ne jogailčių, o kažkokia pornografija. Heraldikoje, visgi, svarbu ne tik kaip pavadinsi, bet dar ir kaip atrodo, keistas toks dalykas ji. Žurnalistai paprastai tokiais atvejais prideda žodį „stilizuotas“. Bet ką tu čia su savo faktais. Svarbu, kad oro linijų pavadinimas pagal lėktuvą, kuris nukrito.

      • Umm

        Jei jau kabinėjamės: tas lėktuvas ne savo noru nukrito.

  7. Ignas

    Kalbant apie aukštesnę klasę būtų įdomu sužinoti kokie yra kėdžių išdėstymai šiuose lėktuvuose. Nes pavyzdžiui Finnair savo Embraeriuose palieka labai mažai vietos keleiviui, kas aukštesniems keleiviams padaro skrydį labai nepatogiu.

  8. doppelganger

    Ar čia man vaidenasi, ar Viktorija Adomėnienė (Manto sutuoktinė) persidažė plaukus bliondavai ir išėjo dirbt pas Zuoką stiuardese?

  9. Aviacija – labai plati sąvoka, todėl retorinės frazės kartais tik skamba garsiai, o gyvenime daugumas mūsų visais galimais būdais kopiame aukštyn. Šio straipsnio esmė nacionalinis vežėjas ir aerouostas, bet ne aviacija Lietuvai. Nepamirškime Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, kurių 80-tąsias metines minėsime liepos 20 dieną.
    Aviacija Lietuvai yra svarbi, kaip ir krepšinis, todėl kaip mėgsta sakyti L.Lavastė „ir tai yra faktas“.

  10. Rokas

    Pabaltyje nieko nera, negyvi Air Baltic ir taip pat pastoviai dotuojami ir stambiai minusuojantys Estonian Air(dabar jau ne taip, but still), norisi kazkokio lietuvisko varianto tarp situ nevykeliu. Labai appreciatinau LALo SAAB 2000 su kozinem sedynem, tikiuosi su Lituanica suformuosiu panasu „tautini“ bonda 😀 Del valstybes sugebejimo valdyti tokias imones, galima paziureti kaip baigesi FlyLalui ir kaip dabar tuos pacius LALo likucius(charterius,aviatechniku servisa, pilotu/stiuardesiu mokykla“ valdo ASG grupe. Neaisku kaip cia viskas baigsi, bet supportinu ir linkiu sekmes.

  11. algirdas

    stiuardese tai oho kokia grazute

  12. JE

    Pažiūrėjus jų siūlomus skrydžius darosi įdomu. Panašu grafikai ne iš piršto laužti, sutampa su liufthansa kai kas, tik mažesnė kaina, už kurią gausis pusryčiai arba pietūs. Kol kas toks jausmas, kad skrydžiai orientuoti į tuos, kurie ir taip skraido į nurodytus miestus, bet siūlo jiem šiek tiek gražesnę kainą.
    Iniaciatyvą palaikau, gal ir pats praskrisiu su jais, tik gaila dar jų neranda skrydžių paieškos websaitai.

  13. Floridietis

    Kiekviena bananų respublika turi ir gražius, erdvius šiuolaikinius stadionus ir savo oro linijas. Tokia Papua Naujoji Gvinėja turi dvi dideles oro linijas ir vieną mažą. Taip pat jų sostinėje Port Moresby net du dideli stadionai. Bet kur čia lietuviams lygintis su papuasais…

  14. ausra maldeikiene

    tekstas puikus, bet dėl butų nuomos — labai maža pasiūla, sekli rinka ir nėra jokių nuomos taisyklių ir žmogus išsinuomavęs butą Lietuvoje palieka be jokios garantijos, kad ryt neatsidurs gatvėje. Jei be vaikų nieko . O jei yra vaikai… Taigi, įvertinus visas ne tik tiesiogines bet ir alternatyvias sąnaudas kol kas paskola gal pigiau. 🙂 Bet čia iš kito temos, nors Tu užsiminei.

  15. vbitas

    Bandau suprasti sakinį
    „Lietuviai dažnai griebiasi ydingos logikos, kurią sąlyginai senmergės, skaitančios aukštuomenės kroniką žurnale, replika…“.
    Nesiseka… Ar tai reiškia, kad šis tekstas ne man ?

  16. Adv. Tomas

    Nu nesitikėjau kaimietiškos provincializmo dvasios daigų A. Užkalnio straipsnyje.
    „Pasaulyje šis Lietuvos žingsnis įvertintas irgi kaip drąsus (galimai ant avantiūrizmo ribos)…“
    Nu kokio gi ble pasaulio, juk parašytas vienas straipsnelis FT bloge, keletas Embraer PR paleistų straipsnių ir trumpi komentarai specializuotuose aviacijos puslapiuose. Jei Moldovoje atsirastų panaši bendrovė , atsiliepimų būtų tiek pat.
    Labai jau primena trimitavimą apie Lietuvos vardo garsinimą. Tik Lietuvos garsinimo trubadūrai paleistų kitokias antraštes : “ Air Lituanica šokiravo pasaulio aviacijos pramonę“, “ Aviacijos grandai sulaikę kvapą stebėjo Air Lituanica pakilimą“ arba panašiai.
    Kas liečia paraleles su R. Bransono Virgin Airlines, tai čia yra pats didžiausias ir esminis skirtumas : R. Bransonas įdėjo savo pinigus ir rizikavo savo kapitalu. Ne mokesčių mokėtoju , kas yra didelė tragedija.

  17. hm

    Viskas būtų labai gerai, jei tai būtų privatus kapitalas. O dabar gi blato ten esti. Ir viso kito, kas paprastai lydi valstybės pinigus.

  18. Kuosa

    Gerb. Andriau, kas jums patarė anglišką žodį „winglet“ išversti į „antsparnis“. Čia savarankiškas sprendimas ar su kalbajobais konsultavotės?

  19. kosmo

    Man patinka, kad Teistas už gerus darbus organizuodamas rizikingus grandiozinius projektus, pats būdamas verslininkas niekada nekiša į juos asmeninių ar žmonos verslo lėšų. Jei jis tai darytų iš savo kišenės tai būtų galima lyginti su Bransonu, o dabar primena Birutę Vėsaitę, kuri valandoje su rūta paklausta B. Gudelio teigė, kad būdama seimo nare sukūrė daug darbo vietų savo patarėjams, žinoma iš biudžeto lėšų. Čia yra nonsensas, kai faktiškai už nemokaus miesto pinigus tokie dalykai yra daromi. Tai primena Romanovo PR žaidimus prieš Ūkio banko užsilenkimą.

  20. blake

    Ar „Andrius Užkalnis keliavo oro bendrovės Air Lituanica kvietimu“ yra pilnas disclosure?

    Tiesiog prisimiau Andriaus gegužės mėn. straipsnį „Už pavalgymą nedirbu (paaiškinimas PR agentūroms)“

    • Informacijos yra pateikta tiek, kiek reikalinga.

      Ką darėte prisiminęs straipsnį? Kokios mintys aplankė?

      • blake

        Prisiminęs tą straipsnį jį susiradau ir dar kartą perskaičiau. Geras straipsnis.

        Tikiu, kad tamsta neparsidavinėji ne tik už maistą, bet ir už keliones ar kitokį atlygį. Tad tamstos pozityvų požiūrį Zuoko valstybinį kapitalizmą (tiesa, šįkart straipsnyje mažiau pozityvumo nei rašant miesto transporto tema) priimu kaip nuoširdžią nuomonę, o ne vaidybą. O tai glumina, nes ne mažiau pozityviai rašei apie Margaret Thatcher, kuri „buvo geriausia vadovė tiems savo šalies gyventojams, kurie norėjo kuo mažiau valstybės kišimosi ir kuo daugiau kapitalizmo.“

        • Kakava

          Aš parašyčiau šiuo klausimu komentarą, bet mane ir vėl išbanins, tad patylėsiu. Žodis – sidabras, tylėjimas – auksas.

  21. arijas

    Reiktu keletos neperdaug brangiu skrydziu is Palangos, nes oj kaip veikia pries skrydi dar 2-4 val keliaut iki KUN ar VNO

  22. ausrai maldeikienei

    Ar Jums viskas gerai? Atrodo, kad kazkuo piktnaudziaujate…

  23. Tomas

    „Tačiau antra vertus, jei nebūtų sukurta pasiūla, niekas taip ir nesužinosime, ar gali būti paklausa.“
    Vedama tokio principo, bankrutavo ne viena bendrovė. Paklausą prognozuoti galima, tai vadinasi rinkos tyrimas ir analizė.

    „Be to, esu linkęs manyti, kad geriau bandyti ir nudegti, negu pasiduoti nebandžius.“
    Nekalbėtum taip, ponas Užkalni, jeigu tai būtų tavo pinigai. Ir aš čia nerašinėčiau – daryk su savo pinigais ką nori. Bet kai taip (lengvai tariant) rizikuojama bendrais Vilniečių pinigais, tam, kad paglostyti vieno žmogaus ego, tai netempa į sveiko proto rėmus.

    • Aš vilnietis, ir čia irgi mano pinigai.

      • Adv. Tomas

        Tamsta pirkote akcijas?
        Per mokesčius nuėję pinigai yra nuasmeninti ir kas svarbiausia nepareiškus atskiro asmens valios, todėl negali skaitytis kaip atskiro asmens investicija. Priešingu atveju tai yra grynakraujis socializmas. Labai teisingai parašė bendravardis aukščiau – dėl privačių investicijų niekas nė žodžio nesakytų. O dabar, blet, kaip kokioje Baltarusijoje.

  24. lekiaukiaule

    Nutebintų, jei Vilniuje atsirastų kaunietiško stiliaus praktikas su ūkiškais projektais, na, ne grafičius beprasmiškai nušveisti vienkartiniu vajumi, o banaliai šiukšles iš miesto išjoti kartą ir visiems laikams, ugnimi ir kalaviju. Kad bent kaip Rygoje, ar Taline.
    O čia… šitas miestas įpratęs gyventi kosmose, dar vienas kosmonautų projektas jau niekam net antakio nesukrutins.

  25. Čia juk yra varkė. Paskaidrint žmogeliukus per pirmininkavimą ir tada bankrutuot. Numatau tokį scenarijų.

Parašykite komentarą