Banalybei – kulką į kaktą: „Laisvo oro direktorius“

Šioje nuotraukoje vaizduojamas aptariamasis darbo kabinetas. Bet kalbą reikia pridaboti, ir atsakyti už tai, ką kalbi.

Atėjo metas pasišaipyti iš dar vienos klišės, kuri mūsų kalbon atėjo, kad ir kaip būtų liūdna, kartu su labai teigiamu dalyku.

Tas teigiamas dalykas yra darbas pačiam sau (kaip sakoma „nesusijęs darbo santykiais“), arba dar vadinamas frylensinimas.

Jau esu kalbėjęs, ir ne kartą, kad Lietuvoje (ypač Lietuvoje) tai yra girtinas ir sektinas dalykas, nes užtikrina didesnį ilgalaikį stabilumą, negu samdomas darbas, žymiai didesnes pajamas ir labai fantastiškai patrauklų mokesčių režimą, palyginti su samda. Žinoma, samdomas darbas yra ir bus, ir ne visoms profesijoms tinka dirbti nepriklausomai (neklauskit tik manęs – „aš mikrochirurgas, tai ką man dabar, namie operuoti?“).

Yra, aišku, ir savisamdoje trūkumų: nėra apmokamų atostogų, nedarbingumo ir motinystės visokios, ir, suprantama, pačiam iš savęs nėra taip patrauklu vogti tušinukus, bet kur tų trūkumų nėra. On balance, Lietuva yra labai tinkamas kraštas savęs samdymui, ir yra labai geri šansai, kad jūsų profesija tam tinkama.

Tačiau mes, lietuviai, turime masyvią ir rimtą, it paminklas V.Kudirkai, psichologinę problemą su darbu pačiam sau. Nors jau, rodos, pakako laiko, kad apsiramintų pasenę giminaičiai su savo XX amžiaus įžvalgom apie socialines garantijas ir darbo stabilumą per įsidarbinimą: „o tai kada normalų darbą susirasi, vis stabiliau kažkaip, nejau taip ir visą gyvenimą nuo vieno darbelio prie kito šokinėsi“, tačiau institucinės validacijos poreikis kaip buvo, taip ir liko.

Vis tiek širdies gilumoje priklausymas organizacijai mums labai svarbus, ir todėl laisvai samdomas darbas neurotiškai verčiamas į institucinį naratyvą, lyg kokiam savęs nusiraminimui.

Ir blogiausia, kas tada atsitinka, yra kikenantis šmaikštutis pasakymas „Laisvo oro direktorius“.

Šitas bajeris buvo juokingas ar išmanus, tipo, kai jį kažkas sugalvojo pirmą kartą. Dar šimtą kartų jį galima buvo toleruoti – just about. Dabar jau jis nutrintas dešimčių tūkstančių nuobodylų, kuriems reikia mušti per pirštus, kad nekartotų banalybių, nebesakytų taip, nes tai yra taip pat baisu, kaip viename naujame Vilniaus restorane* bendrovės šūkis:  „jaukus šurmulys“.

Išgirdus „jaukus šurmulys“, man bent jau norisi kažką blogo padaryti arba pasakyti. Panašiai skamba ir „laisvo oro direktorius“.

Daugiau šios frazės nebevartokite, arba bus pasekmės.

* Tai kauniečių taverna Buon Giorno, Vokiečių gatvėje, ir ten meniu yra sukurtas ant geriausiai išveistų sintetinių supermamų steroidų ir su lobotomijos priedu.

13 Komentarai

  1. Justina

    „pačiam iš savęs nėra taip patrauklu vogti tušinukus“ – labai taikliai 🙂
    Lietuvoje vis dar gajus sovietinis įprotis imti viską, ko neuždirbame. Taip daro visi – nuo politikų iki eilinių samdinių.

  2. laisvamaniz

    Nedaug minties, bet tai, kurią pavyko pagauti, norisi išrėkti: „Būtent!“

  3. Povilas

    Netyčia perskaičiau tik pusę pavadinimo – „banalybei – kulka į kaktą“ – ir atsidusau. Galvojau viskas, baigėsi mūsų vargai. Na bet, aišku, reikia nuo kažko pradėti.

    ir šiaip visa ta taverna – ne tik meniu – yra supermamoms adaptuota banalybių prakartėlė. Vynelį su salotitėm jos ten ryja.

    o kame geri mūsu mokesčiai individualiai veiklai? Autorinės brangios, ind.veikla irgi nepigi.

    • Paulius

      Darbo sutarties mokesčiai sudaro ~80 proc. nuo uždarbio. Autorinės ~30, individualios veiklos irgi ~30. Tik individualios veiklos mokesčių apskaita idiotiška, bet yra ir blogesnių kartą metuose atliekamų dalykų.

      • Erikas

        Individualios veiklos (pats dirbu) mokesčiai sudaro max. ~24% (tingiu skaičiuoti dabar). Ir tai čia tik tuo atveju jeigu pajamos yra iki 71424 Lt. Toliau gi – kuo daugiau uždirbama, tuo mažesnė procentinė mokesčių dalis sumokama.

  4. Standard user

    Labai svarbus dalykas tokiame darbe – savidisciplina. Kai niekas nestebi, labai lengva nuklysti į šoną ir užuot dirbus, skaityti delfius a r feisbukus.

  5. fanaberijus

    Labadzena, as noreciau pridurti dar pora: „lieja prakaita treniruotese“ ir „turi jau .. taskus savo kraityje“

  6. fanaberijus

    Ir dar : „(salies pavadinimas) zvangina ginklais“. Ta, beje, labia megsta tamstos darbdavys-dienrastis along with delfiais ir pan.

  7. Rimvydas

    just for the record: „…nėra apmokamų atostogų, nedarbingumo ir motinystės visokios“ – nevisai teisingai; užsiimantys individualia veikla pagal pažymą ir susimokėję visas socialinio draudimo įmokas gali pretenduoti į motinysčių pašalpas (koks baisus žodis – neva kažkas šelpia motinas kaip kokias elgetas? Jos užsidirba tas „pašalpas“ sumokėdamos mokesčius, for fuck’s sake). 🙂

  8. qwerty

    Ble, pirmas kartas,kai negavau tikėto kaifo skaitydamas Andriaus tekstuką (tik tušinukai kiek dar) Senstu, ar koks šūdas? Andriau, žinok, aš visa savo išvarginta, tačiau gera širdele trokštu ir tikiu, kad šešioliktą dieną tos trys mergaitės visiems įtikinamai paaiškins, kad Andriaus tekstai įžeisti negali, nes jie per daug geranoriški. Aš rimtai.

  9. Kelmas

    Tas Buon Giorno meniu. Ten tai blet.

  10. piktas senis

    Dar vienas – patronizuojantis ir šiek tiek niekinantis „lietuvaičiai“. Pvz. „vėl lietuvAAAičiai apsišiko užsienyje“. Man šitas šlykštesnis už „pinigėlius“.

  11. ibrahim

    labai nuosirdziai myliu A.U. tekstus. net nemokeciau tiksliai ivardint uz ka. juose daug kas man nepatinka, bet itraukia, magnetizuoja, kaip kokia degtine. kaip ir nera labai skanu, bet prisilupi. cia yra kazkokio samanizmo. tarkim,net nebudamas joks gurmanas ir valgiui skirdamas minimaliausiai demesio, godziai perskaitau ir jo tekstus laukinese zasyse. tai nera pataikavimas, tiesiog man labai smagu Andriau, kad esat. vienok cia lietuvoje kazkuo dziaugtis yra blogas skonis.

Parašykite komentarą