Tarybinės moterys – kokios jos buvo

Lietuvos Rytas toliau spausdina ištraukas iš mano naujausio bestselerio*, o vatnikai ir babės auksiniais dantimis tiesios klaksi ir trata iš įsiūčio**.

Dabar apie tarybines moteris.

Kas tokia ir kaip apsirengusi?

Tarybinių laikų moteris turėdavo ištekėti anksti, kad nebūtų laikoma senmerge (nebūtinai studijų laikais, tačiau po aukštosios mokyklos baigimo, kai moteriai jau maždaug 23–24 metai, buvo likę palyginti nedaug laiko: 28 metai jau buvo pažengęs amžius, esant 29-erių prasidėdavo rimta panika su didžiuliu spaudimu iš giminių, 30 metų be sutuoktinio – jau nuosprendis). Tokia tvarka paaiškina, kodėl net visiškai niekam tikę vyrai susirasdavo antrąją pusę: geriantys, smirdantys, atrodantys net ne kaip beždžionės, o kaip ligotos žiurkės (tiesa, kai kurie jų – neilgam: nors būti senmerge baisus nuosprendis, tačiau būti ištekėjusiai ir išsiskyrusiai palyginti ne taip baisu, gal triskart mažesnė socialinė stigma).

Vidutinio amžiaus moteris pavargdavo nuo vaikų ir stovėjimo eilėse, nes maistą pirkdavo ne tik turintys labai daug pinigų ar galintys naudotis pagerintomis parduotuvėmis.

Tarybinė moteris rengdavosi gana nepatraukliai, ypač kai dėl netinkamos mitybos figūra labai greitai tapdavo nebe tokia, kaip studijų laikais, kai bet koks aptemptas golfas ar marškinėliai atrodė puikiai. Pasipuošdavo viso labo kokia nors sege arba karoliais, kurie patys buvo negražūs ir dar labiau pabrėždavo drabužio bjaurumą. Žiemą tarybinė moteris rengdavosi dar baisiau nei vasarą: jei sijonas, suknelė ar megztukas dar atrodydavo pusėtinai, tai žieminė apranga būdavo vienodai baisi (vyresnės moterys striukių nevilkėdavo, nes nesolidu, o gražių paltų tarybinė pramonė niekada nesiuvo). Kartais pagelbėdavo avikailis (dublionkė), bet neišvengiamai vaizdo beviltiškumą užbaigdavo auliniai batai su amžinai gendančiais užtrauktukais. Tarybinių laikų žurnaluose apie užtrauktukų priežiūrą, tepimą muilu (kad geriau slystų), remontą ir kitokį gelbėjimą būdavo rašoma kone kas mėnesį. Kokybiški užtrauktukai būtų išsprendę šią problemą, tačiau tarybinė lengvoji pramonė niekada brangiai furnitūrai pinigų nešvaistė.

Skaityti toliau.

* Taip, perkamiausia, kaip ir visos mano knygos.

** Hard-hitting komentarai žemiau.

Tarybiniasi laikais kiekviename mieste buvo buitinio aptarnavimo kombinatai ir juose veike vaiku ir suaugusiu siuvyklos ir mezgyklos, kurios buvo uzkrautos darbais- tarybines moterys tada daug siuvosi ir mezgesi.O lietuviskos mezgyklos buvo tokios populiarios, kad gaudavo uzsakymu is visosTSRS, tie uzsakymai su siulais atkeliaudavo pastu, mezginiai buvo numezgami pagal siuntusiu pageidavimus ir issiiunciami atgal , ypac daug uzsakymu ateidavo is Maskvos .Taip pat buvo ir basiuviu dirbtuves, ten ne tik taisydavo senus, bet ir siudavo naujus pagal uzsakymus. Atsimenu- pamaciau zurnale nupiestas raudonas basutes , papuostas baltom juostelem ir uzsimaniau tokiu nezmoniskai, tai mama nuvede pas batsiuvi, jis pamatavo mano koja ir pasiuvo puikias basutes, tokias, kokiu norejau , kaip dabar atsimenu- kainavo 24 rubliai., tai buvo 1976 metais. Aisku, ne viskas buvo gerai, bet niekas senais kapitalistu nunesiotais ir ismestais skudurais nesirenge…Apie skudurynus ir“ laimes valandas“ niekas net didziausiuose kosmaruose nesapnavo.“

119 VIOLETA
Netiesa rašo Užkalnis. Beveik nieko iš drabužių nepirkdavom parduotuvėje, bet siūdavom pačios.Studijavau 1955-61 metais. Į tearus eidavom studentės beveik visos su taip vadinamom mala čarna stiliaus suknelėmis. Pažiūrėkit filmą „Maskva ašarom netiki“ – kokios mados, kokie švarūs bendrabučiai. Šmeižia moteris. Ypač lietuvės buvo puošniausios visoje TSRS. Jokių sagių nemėgdavom ir nedėvėdavom. Tiesa, turėjau išeiginę tamsiai mėlynos spalvos suknelę su tos pačios spalvos dirbtine rože. Dabar rengiasi daug blogiau – visos vienodai, be jokio originalumo.“

113 BUVUSI ŠIENO GRĖBĖJA
Atsiprašau, bet poną Užkalnį reikia kuo skubiausiai imti į kariuomenę – eiliniu.Gerb. p. Užkalni nederk, ne žemynk to laikmečio moterų. Kai mes gyvenom ir ėjom šieno grėbti, ponas Užkalnis dar vistikluose gulėjo. Anais laikais mano tėviškėje, kai šieną grėbėm- jaunimo buvo daug, kultūros namai -buvo dramos , tautinių šokių, choras, ansamblis, dūdų orkestras. O kas dabar? Ponas Užkalni nuvyk ir pažiūrėk, pasikalbėk su žmonėmis – kurie anais laikais grėbė šieną. Nebėra jaunimo, nėra kultūros namų, nėra kolektyvų. Tik viena krautuvėlė, aludės ir savaitgalį atveža „ryziną“. Aš negiriu anų laikų, ir į politiką nesikišu, bet kiekvienas laikmetis turi savo istoriją. Bet tyčiotis iš moterų, kokios jos buvo negražios, nevalyvos, neturėjo skonio apsirengimui ir neturėjo kuo apsirengti- tai yra didžiulis įžeidimas.“

106 NEŽINAU,
kokioj subinėj tamsta gyvenai, bet mes , gimę pokaryje, tokių baisybių neregėjom. Tikrai tėvai nepirko žaislų, neturėjo iš ko, tačiau mes patys juos pasidarydavom. Mergaitės siuvo skudurines Onutes,lipdė įvairius žaislus iš molio. Berniukai – kardus , šautuvėlius , švilpynes iš medžio išsidroždavo. Pagrindiniai žaidimai vykdavo lauke. Padėdavom tėvams darbuose, žinojom savo pareigas. Ir tai nebuvo našta, tai buvo – pareiga. Sakai, moterys buvo negražios? Priešingai. Veideliai, nugairinti vėjo, švietė lyg išdažyti, net špakliaus nereikėjo. Jei atsirasdavo kaime rūkanti, tai buvo stebuklas. Ją vadindavo “ blėkine“ – iš blėkos (skardos). Visos pikulės pavydėtų anų laikų kaimo moterėlėms kūno formų : ir iškilumų, ir apvalumų. Kiekvienoj troboj augo 3,4 ir daugiau vaikų. Kaip kas išgalėjo, taip rengė. Ir pasiūdavo rūbelius , ir numegzdavo, ir veltinukus nuveldavo. Nebuvo prabangos. Nesimėtė duona pasuolėm ir viskas buvo skanu. Sakai, kad 40 metų moteris atrodė pražilusi, susiraukšlėjusi. Bet dabartines 40 – metes gerai su ‘šerpe“ nušveisk. Nuvalyk špaklių, pamatyk natūralius plaukus, tai išsigąsi. Chemija – visagalė, naudojama savęs ir kitų mulkinimui. Aš – už. Anais laikais moterys sendavo natūraliai. Neklykdavo veidrodyje pamačiusios žilą sruogą, tik pasvarstydavo – nejaugi senstu? O močiutės, pasipuošusios gėlėtomis skarelėmis, į turgų ar į bažnyčią traukdavo. O dabartinės ? Ne močiutės, bet tuštutės (ne visos). Miniaką užsitempia ant paklišusių ir gerokai pavytusių kojų, tat eina jauniklė. Nors į kanapes statyk. Pritiks. Apie politiką ir apie vyrus nerašau.Vėlus metas, kitą kartą atsigriebsiu.“

As tokia „tarybine moteri“ imciau bet kada ir vertinciau daug labiau uz siuolaikines fyfas, ilindusias i telefonus ir ispuikusias nuo demesio pertekliaus. Tarybines moterys visada ziuredavo i vyrus ir nesusireiksmindavo kad mol jei jau as turiu putyte tai as net neturiu kalbetis su vyrais. Nebudavo tokio dalyko kaip siais laikais, parasai zinute merginai SMS, o ji nesiteikia net atsakyti. Elementaraus mandagumo nulis. Anksciau rasydavau merginai laiska kuri gyveno kitame mieste ir i kiekviena mano laiska ji parasydavo atsakyma. Jau nekalbu apie tai kaip jos rupindavosi savo isvaizda, kiekviena pasipuosdavo kazkuo isskirtinu, pvz tais vamzdzio formos salikais/kepuremis. Kiekviena pasipuosdavo vis kitokiu. Na gal nebuvo patogumu tokiu kaip davar, reikedavo vandeni semtis is sulinio ir maudydavosi karta per savaite, bet iki siol prisimenu ta savo pirmos merginos dziundzes naturalu kvapa. O ir nereikedavo merginos depiliuotis ir vaiksciot spuoguotomis putemis. Budavo naturaliai grazios. Ir uzpakaliukus turejo kosmiskus, nes vaiksciodavo pescios visur. Nereikejo jokiu ten sporto klubu. Ech laikai buvo puikus. Siais laikais tas konsumerizmas ir visko perteklius priveda prie depresijos ir narkomanijos. 90% vyru turi priklausomybe nuo pornografijos. Siuolaikinej visuomenej paplitus samprata kad jeigu gausiu komforta tai busiu laimingas(a). Deja…“

 

http://goo.gl/DUylgJ

23 Komentarai

  1. Virgis

    Ar galiu nusikopint hard-hitting komentarus? Kur nors panaudosiu.. 😀
    Negaliu, visi miegai išsilakstė nuo žvengimo 😀

  2. :)

    Galesi dainoje panaudoti Virgi :)

  3. karolis

    Dar pridurciau. Tarybiniu laiku moterys nebijojo pasenti, kaip dabar kai kurios kad bijo, nes net ir jauno amziaus budamos jos rupindavosi ne nauju pedikiuru ar implantais, bet kaip atstoveti diena eileje, kad nusipirkti tualetinio popieriaus.

  4. Tomas

    „reikedavo vandeni semtis is sulinio ir maudydavosi karta per savaite“

    “ bet iki siol prisimenu ta savo pirmos merginos dziundzes naturalu kvapa“

    Made my day. Ačiū, p. Užkalni! 😀

  5. Paulius

    Nu jo savaite neprausta ir dar apzelus, nepamirsiu to NATURALAUS kvapo 😀 nice.

  6. ignas

    Kaip puikiai susiskaitė, ypač komentarai, kurie nuoširdūs kaip ir tarybiniai žmonės. Gaila dziundzės šįryt nėra šalia. Ačiū :))

  7. Kentas

    Tarybinės senpizos turbūt trata iš pykčio

  8. zut

    Penkiasdešimtmetės tarybinės moterys jauninasi, savo vienmetes ir vienmečius vadindamos „dievuški“ ir „malčiki“. Dar jos naudoja baisiai aštraus kvapo odekoloną, nuo kurio prismirsta visas miesto autobusas ir ima skaudėti galvą. Žinoma, dar švenčia kovo 8-ąją ir vasario 23-iąją. Dar yra viskuo nepatenkintos – viskuo, kas lietuviška, nesovietiška.

  9. Taip, laikai buvo nelabai kokie,
    O galimybės apsipirkti „jaunavedžių salone“, Klaipėdoj už bonus „Albatrose“ ar turėti priėjimą prie kokio deficito ne visiems buvo. Siuvėjai buvo žydai, ir geri, kol neišvažiavo.

    Moterys neturėjo per daug laiko būti gražios – kiek reikėjo eilėse stovėt prie maisto sudėtinių dalių? Maximos ir jos salotų nebuvo, Statoilas dešrainiais nemaitino, kurjeriai į namus maišų su maistu ir šikpopieriu nepristatydavo, o namuose reikėjo viską padaryt gerai ir iškart, o ne įsijungus internete kokį nors superextra virtuvės guru, kuris tau padės neišklysti iš doros kelio kepant kotletukus.

    Dėl moterų gr0žio – dabar moterys labiau atitinka unifikuotą mistinį grožio standartą.
    Kodėl dabar visos merginos atrodo panašios – lygiais plaukais, pagal tutorialus pasidažiusios, pagal rekomendacijas apsirengusios ? beveik kaip anais laikais, na tik batai geresni, aukštesni ir žiemą visos susisukusios “į kaldrytes”.

    Išspaudus haluronus, kolagenus, botoksus ir silikonus iš veidų ir papų, išvalius laminatą iš plaukų, o gelį ir akrilą iš ragų ir nagų, permanetus iš visų kitų vietų, išjungus tutorialus ir palikus su krempudra Balet ir kosmetikos deficitu kažin ar tos tarybinės jų nenukonkuruotų? Na ir kas kad su burokėliais žandus dažė, o padegintas kamštis puikiai antakius piešė. Na, ir liemenėlės buvo tikros ir vyrai jautėsi tikri tuo, ką matydavo iš išorės, tą gaudavo nurengę. Jokio WONDERBRA efekto nusimetus drabužius:)…

    Labiausiai nenorėčiau kad grįžtų tarybiniai vyrai. Nomenklatūriniai ir jų vairuotojai – puiku, už rublį sutranzuota Volga važinėtis buvo smagu ir jauteisi tikra moterimi, kurią veža vairuotojas.

    Tegul amžiams dingsta prakaitu smirdantys vyrai, kuriems reikėjo dušo, bet užteko lenkiško… Nors, deja, jie nedaug evoliucionavo nuo tų iki šitų laikų kai kuriose elgesio ir įpročių grupėse…Kai kas nesikeičia, ir čia, deja, ne tarybinis palikimas, kurio lengva atsikratyti

    • zut

      Dėl liemenukų – tai ne visada. Penkiolikinės, eidamos į šokius į „strojkę“ prisikišdavo nosinių. Pačiam neteko užsirauti, bet girdėjau iš patikimų šaltinių 😀

      • Sliobenas

        Žmonės, nepriminkit man tarybinių liemenukų. Jums neteko jų nešioti. O man, deja, ta laimė dar teko. Tai va, kaip tik mano brendimas sutapo su 1992-aisiais. Tai dabar krūtinė – mergos svajonė. O tada dvylikos metų užsisegti liemenuką buvo kažkas toookio. Jau nekalbant apie tai, kad bernai atseginėjo. Liemenukai buvo 3 dydžių. Nulinį, mažiausią gauti buvo be šansų. Apatiniai apskritai buvo košmaras. Dar įsivaizduokite visus kitus brendimo džiaugsmus, kai nebuvo „su sparneliais“. O kombinacijas prisimenat? 😀 Apatiniai buvo tokie, kad su jais galima buvo sugundyti nebent mumiją. Dauguma – baltos spalvos medvilniniai, kurie po poros skalbimų tapdavo pilki. O dar dienos be sparnelių ir iš apatinio trikotažo dėmių neišgrauši. Įsivaizduokit dar – pažastų niekas neskutė, plius normalių dezodorantų nebuvo.

  10. malvinas

    Kažin, čia yra taisyklė, dėsnis ar tik pavienis atsitiktinis sutapimas – jeigu kalbėti ne apie visas moteris apskritai, bet apie merginas, tai pačios geriausios tos ir tokios, kurios buvo mano jaunystės laikais. Mano klasiokės man vis dar pačios patraukliausios, žaviausios, simpatiškiausios. Nors nuo mokyklos baigimo praėjo čiela epocha.
    Straipsnis man neatrodo rimtas. Čia labiau trolinimas toks. Atsakymas tiems, kam „prie ruso buvo geriau“. Realiai gi kiekviena karta gyvena pagal savo supratimą ir tuo metu esamomis sąlygomis. Kokią alternatyvą turėjo sovietų moteris? Per dienas raudoti, „kaip bliad neteisingai mes gyvename ir mąstome“? Būti kažkuo, kuo aplink niekas nebuvo? Ateis laikas, durnai ir komiškai atrodys šiandieninės ponetijos. Tikrai ateis.

    P.S. Mėginau pataikyti į hard-hitting komentarus, nežinau ar pavyks.

  11. Kalba Vilnius

    Bet komentarai tai įdomesni už Andrius ištraukėlę :))

  12. Kalba Vilnius

    Ir dziundzes laizykit, tai labai geri uspakajoncai, tikras ramybės eliksyras ir be jokio pašalinio poveikio, ir nemokamai :)

  13. I

    Aš puikiai pamenu kaip jie anais laikais šieną griebdavo, po šieno kupetom nuo savo baisių žmonų samagono butelius slėpdami. Prisigriebdavo taip kad po to vos namo pareidavo zigzagais šie raudonanosiai grėbliautojai, proletariato pažibos. Kultūros namai irgi geri būdavo. Dūdų ansambliai tai čia turbūt kai suvažiuoja bernai iš dviejų kaimų ir tarpusavyje vienas kitam dūdas atpyzdindavo.

  14. ignitron

    Tas apie pizės kvapą tai tikrai kad hard-hitting.

  15. žaba

    Kad ir kaip čia nostalgiškai kalbėtų apie tų laikų moteris, visuomenę ir „tikresnę“ moralę, žinau tik tiek, kad nepriteklius/ amžinas deficitas kažkokio orumo ir geresnės moralės neišugdo. Nes vos tik atsiranda kažkokios geresnės galimybės, tai iškart pradeda demonstruotis „kieno didesnis“ ir „kieno brangesnis“. Tipiniai novorišų išsidirbinėjimai ištisai būdingi praeityje vargingų valstybių gyventojams, kurie nemoka elgtis su pinigais, o ypač dideliais (pvz. žr. posovietinė erdvė, iš naftos prakutusios arabų šalys).
    O ir moterims skurdas daug orumo neprideda – privalo gi būtinai ištekėti. Už byle ko, nes pačios finansisškai neišsilaikys, bo iki ausų užkrautos buities darbais, tai su karjera nekas. Beje, pusiau juokais pusiau rimtai, bet iš feministinės pusės moterims didžiausią įtaką padarė automatinės skalbimo mašinos išplitimas po namų ūkius :)

    • R

      Tikrai taip. Yra toks terminas- homo sovieticus. Į jį ir sutelpa visi išvardinti „būdo bruožai“ nuo „svarbu atrodyti bagočiau nei kaimynas/bendradarbis/švogeris“ iki „svarbu nors kartą apsiženyti gyvenime“.

  16. Westside7

    O kas per velnias buvo senbernio mokestis anais laikais?Maniau kolega juokauja,pasirodo-tiesa.

  17. ee

    a pons uzkalni idomu jus mokat kalbet be „matu“ ar jau nebe? kaip ne kaip bet sovietinis atavizmas gi negrazu tep kalbet :)

  18. Voverinis Šuo

    Klausimas – iš kur gaunate foto su aprašais? Archyvai vieši ar nelabai?

Parašykite komentarą