Rusiško kino smegenų plovykla: Brat 2

Mėgstamiausias marozų ir iguanų filmas

Šio filmo, sukurto 2000 metais, pavadinimas be vargo išverčiamas į lietuvių kalbą: „Brolis 2“, bet retai kas jį kitaip vadina, nei originalo kalba. Taip jau gavosi, kad filmą žiūri ir vertina tie, kam vertimo nereikia, o ir išverst mužikų vogravimai netenka 90 proc. žavesio.

Kodėl būtent nuo šio kūrinio pradedu rusiškų filmų, tarnaujančių propagandai, apžvalgą? Nes jis žymi naująjį etapą: atsitiesusios, skolas išmokėjusios, piniguose besimaudančios (pasakykite jiems tai šiandien, kai naftos kaina jau $40 už barelį ir kris iki $35, kol šis straipsnis pasirodys spaudoje – pasakykite, jiems tai, jei norėsite sunervinti) Rusijos. Rusijos, kurios vakarykščiai ivanai su veilokais apsirengė brangiais itališkais skudurais ir išvažiavo į Nicą atostogauti, o jų biurų planktonas galėjo net iki Turkijos nusikrapštyti, ten rakiją gerti ir garsiai turkus varinėti, kaip naujieji pasaulio ponai.

Tai Rusija, kurioje Vladimiras Putinas dar buvo menkai žinomas ir dar netapo odioziniu pasaulio nekenčiamu diktatorėliu žiurkės snukiu ir pigmėjaus-imtynininko eisena, kišančiu opoziciją į kaliūzę, kaip agurkus į stiklainį, kurio parankiniai pliekia į praskrendančius virš svetimų žemių svetimus lėktuvus, ir kur Kremlius dar nebuvo oficialiai tapęs centrine gangsterių klano pilaite. Tai Rusija, kurioje didžiausia blogybe atrodė nuožmūs „biznesmenai“, važinėjantys 600 modelio Mersedesais ir neskoningose pirtelėse kirkinantys jaunas šliundreles, iš kurių paskui išsirisdavo visavertės varšavkės, o paskui ir kailinuotos pūstalūpės lervos dideliais akiniais nuo saulės, užsienietiškai mokančius du žodžius: „Moscow“ ir „dolčegabana“.

Filmo siužetas paprastas: paauglėms ir jų mamytėms patinkantis pagrindinis veikėjas Danila (aktorius Sergejus Bodrovas), nes su jautria burna, kaip Micko Jaggerio, Čečėnijos karo veteranas (kaip gi kitaip – Afganistanas jau seniai buvo, o Čečėnija tapo naujųjų laikų herojiniu mitu; pralaimėtu karu ir tūkstančiais lavonų dėl nieko), keliauja su broliu į Ameriką keršyti už draugą ir išmušti pinigų iš vietos aferistų, kurie susidėjo su rusų banditais. Amerikoje visus ištaško, pinigus atgauna ir net išgelbsti ten vargą vargstančią rusų kekšę, kuri filmo pradžioje už pinigus orališkai myluoja sunkvežimių vairuotojus, o grįžta jau visa dama, skrendanti Aerofloto pirma klase, išsipusčiusi ir aristokratiškai reikalaujanti degtinytės iš palydovo dar prieš lėktuvui pakylant (iškart matyti, kad ilgi metai prie prasegtų vairuotojų klynų niekaip nenužudė joje Moters ir Karalienės). Rusai, taip pat išplautų smegenų lietuviai ir kitų sovietinių pakraščių gyventojai, pamilę ponus iš Maskvos, vertina filmą ne tik ir ne tiek dėl šiokių tokių prievartos, šūvių ir gaudynių scenų (labai paprastų, bet čia ir ne Holivudas, kad gerą veiksmo filmą gamintų). O ne. Filmas apdainuoja netašyto rusų glušiaus (tiek Danilos, kuris mokosi medicinos, tiek ir jo brolio Viktoro, kuris yra samdomas žudikas) pergalę prieš Vakarų elgseną, moralę, papročius, kalbą ir teisėsaugą.

Skaitykite daugiau.

Parašykite komentarą