Šviežias maistas ponams iš ponų parduotuvės

Geras gyvenimas ant lentučių

Aš visada sakiau, kad Lietuvoje yra gyventi afigiennai. Tiesa, gal ir ne visiškai visiems, tačiau tie, kam kažkas nelabai gerai, gali pasistengti ir gerai pasidarys ir jiems, aš taip sakau. Nekaltinkit manęs, kad aš viskam taikau paprastas formules. Matot, kaip gavosi: man gyvenime viskas sekėsi taip, kad ką tik užsimanydavau, tą ir gaudavau, gal ne viską iškart, bet juk yra nesudėtinga: jei nepatinka tavo butas ar namas, kraustykis į geresnį. Jei tam trūksta pinigų, užsidirbk daugiau. Jei esamas darbas moka per mažai, susirask kitą arba pradėk dirbti pats sau. Suprantate, ką aš sakau?

Ir dar, jei tamstų netenkina maistas iš paprastos parduotuvės, kur pažįstami prancūziškų ir itališkų pavadinimų sūriai visi kažkodėl specialiai pamažinto ir papilkinto skonio, ir kažkodėl visi pagaminti Lenkijoje (turbūt, kad pigesni būtų), tai eikite į kitą parduotuvę, kur viskas geriau. Bus truputį brangiau (kartais)? Gal ir taip. Visaip būna. Čia ir pravers jūsų didesnės pajamos iš jūsų naujojo darbo.

Juk ne pačiuose piniguose laimė, o kai yra kur juos kūrybingai išleisti, kad gautum kuo daugiau malonumo.

Mėsos įvairios

Kai man pirmą kartą man užrodė kitur nerandamo maisto parduotuvę Assorti (tai jau buvo prieš kurį laiką), aš nežinojau, ko tikėtis. Žinojau, kad ten važiuoja ne viena ir ne dvi piktos mamos (tos, kurioms akiniai nuo saulės prie galvos priklijuoti, ir kurių mažosios Austėjos ir mažojo Luko vežimukai kainuoja brangiau, nei vidutinis automobilis provincijos mieste, jos visą laiką skuba ir visada nepatenkintos). Na, ir daugelis žmonių, kurie viskuo patenkinti. Net sunku pasakyti, ar jie viskuo patenkinti, nes sėkmingai pasirinko, kur pirkti, ar šiaip čia laimingi ateina.

O tos mamos, nors joms niekas neįtinka (užvis labiausiai kirpėjas Aleksiejus ir jų manikiūrininkės, kurios visos dirba lėtai, kaip užmigusios – bet tai dar nieko, joms dar labai nepatinka jų darbas, jų vyras ir jų kaimynai, kurie vasarą per garsiai mylisi, atsidarę langus, ir joms primena, kad jų turtingas vyras jau seniai kitus avilius kopinėja), lieka patenkintos parduotuvėje Assorti. Ten netgi jas sugeba patenkinti. Jos gali gyvenime pasitikėti dviem dalykais: telefonu, kuris niekada neišsikrauna, ir ta parduotuve.

Bliūdeliai

Dabar prisimenu juokdamasis, kai galvojau, kad ten, Ogmios mieste, tai koks nors bus kioskelis, kur bus užsienietiškų pampersų (tai yra, iš tikro užsienio, o ne iš Ukrainos ar Rumunijos) ir šokolado – matyt, mano sunki vaikystė, kai išskirtinės užsienietiškų prekių parduotuvės tokios ir būdavo, padarė savo. Aną savaitę dizaneriui Juozui Statkevičiui pasakojau, kaip jaunystėje vienoje tokių parduotuvių pirkdavau bananus ir juos valgydamas vaikščiojau po Vilnių, kad visi matytų, kaip man gyvenime pavyko. Statkevičius, manau, suprato mane, išsišokėlį.

Bet čia ne kioskelis, čia didelė parduotuvė, kurios vienintelis skirtumas nuo kitų (gerai, antras skirtumas – pirmasis yra tas, kad nereikia vežimėlio atrakinimui ieškoti euro monetos ir ją keistis, tegu juos Dievas laimina, galėtų ir visur būti taip – gal todėl, kad čia geresnė klientūra, o ne ta, kur palikinėja vežimėlius automobilių aikštelėje) iki neseniai buvo toks, kad šviežių produktų skyrius buvo nedidelis: keliolika sūrių, jogurtų, vaisių ir daržovių.

Medžio daug, kaip Skandinavijoje

Dabar tai tikra parduotuvė, nes jie atidarė didelį (ko gero, prilygstantį daugeliui įprastinių parduotuvių) šviežių produktų prekystalį. Daugelį dalykų, kokius nešate iš parduotuvių Londone ir Paryžiuje (ta prasme, pirma sumokate, o paskui nešate), rasite čia. Prancūziški ir itališki sūriai, brandinti ir nebrandinti. Nepadoriai švelni burrata, kuri net ne burnoje tirpsta – ją galima valgyti tiesiog akimis. Tą burrata aš galėčiau valgyti kasdien, ne, tris kartus per dieną. Iš išorės labai švelnus luobas, o viduje debesio švelnumo vidus, praktiškai, kaip grietinėlė.

Saldumynai

Visokie kimšti sūriu pipirai ir artišokai, ir ko tik ten nėra. Alyvuogės – jeigu jums atrodo, kad alyvuogės būna normalios ir paprastame prekybos centre, skarbonkėje, tai shut the fuck up.

Visokios rūkytos mėsos, vytinti kumpiai, dešros, saulėje džiovinti pomidorai, mangai ir tolimų kraštų vaisiai, kurių pavadinimo net nežinos tie, kas mažai keliauja arba negyveno kurioje nors Vakarų šalyje.

Man priminė didįjį Stokholmo turgų, kuris iš esmės yra parduotuvėlių susirinkimas (atsiprašau, man parduotuvėlė yra keiksmažodis, kaip ir kavinukė, restoranėlis ir viešbutukas, bet ten Stockholme jos tikrai nedidelės), viskas vienu stiliumi, švaru ir labai daug medžio apdailoje. Čia irgi labai daug medžio, net Assorti logotipas, keturlapis dobiliukas, irgi iš medžio.

Ir, žinote, ką? Daugelis iš jūsų užeis ir sakys, pagalvokite, kiek galima Halės turguje nusipirkti pigių produktų už tuos pinigus.

Bet ar jūs norite pigių produktų? Jei norite, jei galėtumėt nors ir vonios kempinę čiaumoti, užkeptą su fermentiniu sūriu ir kečupu, tai toliau nebeskaitykite ir pasistenkite pamiršti, ką čia perskaitėte.

Tačiau visi kiti, prašau, užeikite ir pamatysite, kaip gerai galima išleisti pinigus. O jei neturite jų pakankamai, tikrai, užsimanysite užsidirbti.

Nes vartotojiškumas nėra keiksmažodis, kaip jums bando įrodyti kairieji pavyduoliai. Jie tiesiog patys negali ten eiti, tai jums (ir man) pavydi, todėl ir bliuznyja. Vartotojiškumas, vartojimo visuomenė – visa tai yra geri žodžiai, ir vartojimas yra ne dėl vartojimo, o dėl to, kad prekės suteiktų jums po lašeliuką laimės, arba po kruopelę – man ta burrata arba kokie nors spagečiai su trumais yra laimės gabaliukai.

 

Parduotuvė Assorti, Verkių g. 29, Vilnius (Ogmios Miestas). Tel. 8 700 33 311

PC „Domus Pro“, Bieliūnų g. 1, Vilnius. Tel: 8 688 30490

Tinklalapis.

Nuo pirmadienio iki šeštadienio, nuo 9:00 iki 20:00, sekmadieniais nuo 10:00 iki 18:00.

2 Komentarai

  1. fotoreportažas tai iš betliejaus 🙂

  2. mz

    ir siaudais paklota viskas graziai. Kaip tvarte

Parašykite komentarą