Žmonės, kurie balansuoja darbą ir gyvenimą

Čia mano gyvenimo balansas

Čia mano gyvenimo balansas

Jie nieko nebalansuoja. Jie tiesiog tingi dirbti.

„Darbo ir gyvenimo balansas“ yra kenksmingiausias sumanymas progresui. Tai yra, kenksmingiausias nuo tų laikų, kai kažkas sugalvojo, kad elgtis ir gyventi reikia taip, kad paliktum Motulę Žemę ateinančioms kartoms tokią, kaip radai.

Aš visai, beje, nenoriu palikti ateinančioms kartoms Motulės Žemės tokios, kokią ją radau: 1970 metais, kai aš gimiau, ji buvo užstatyta pasišlykštėtino baisumo ir pasibaisėtino šlykštumo daugiabučiais ir cechais iš pilko betono, dvikojai žemės gyventojai (neturiu galvoje vištų ir gaidžių) vaikščiojo apsivilkę kaip genocido aukos, važinėjo rusiški automobiliai ir autobusai ir viskas smirdėjo. Aš tikiuosi žemę palikti palikuonims žymiai gražesnę, su gražiais plačiais keliais, švariais paplūdimiais ir kad nacionaliniuose parkuose būtų kur skaniai pavalgyti švariuose stiklo ir plieno pastatuose su erdviais tualetais ir dideliais šildomais veidrodžiais.

Bet mes kalbame apie kai ką daugiau: apie naujosios generacijos 30+ arba čiutačkį jausnesnį tipą, kuris dabar sugalvojo, kad jis darbe yra ne vergas ir kad darbas jam, supranti, nėra gyvenimas, ir kad jis daugiau laiko nori praleisti su šeima. Ir ten atsirado idėja, kad gyvenimą su darbu reikia suderinti, nes „jeigu aš būsiu laimingesnis, tai būsiu ir produktyvesnis“. Suprask, jeigu tau darbdavys nupirks sporto klubo narystę arba leis ateiti be kaklaraiščio arba du kartus per mėnesį dirbti iš namų po pusę dienos, tai tu būsi geresnis robotukas ir parduosi daugiau draudimo.

Įmonė jau seniai suprato, ką reikia daryti, kai turi tokį debilą – ji pažįstama su to nevergo populiariu susirgimu „aš ne vergas“, kuris įmonei taip pat gerai žinomas, kaip ir jo nugaros skausmai nuo sėdėjimo prie kompiuterio ir sugadintas skrandis nuo buterbrodų ir šūdinos kavos ofise. Gydoma paprastai: ofiso planktonui ir vergui reikia kuo dažniau sakyti, kad jis nėra vergas, ir laikas nuo laiko padaryti jam kokių nors nesąmonių, kad vergas pasijustų kaip ant sparnų. Pavyzdžiui, penktadienį tegu ateina su džinsais.

Įdomiausia, kad tam glušiui tikrai labai patinka. Mes taip džiaugėmės prieš daug metų, kai man buvo devyneri, buvo kažkokia klasės tvarkymo talka ir ta proga galima buvo ateiti į mokyklą be uniformų. Buvo taip faina, kad neklausk. Nuo to laiko aš įgavau biskuliuką proto ir mano fainumo apibrėžimas nėra darbdavio leidimas man apsirengti kažkiek kitaip. Man ir šiaip yra normalu, kad skirtingoje aplinkoje mes rengiamės skirtingai – aš nenoriu savo individualybės pareikšti, atėjęs į sporto klubą su smokingu.

Galima dar daug ko pridaryti tam kvaileliui, kad jis pasijustų nevergaujantis. Labai gerai tinka visokios durnystės, apie kurias jis pats noriai skaito internete: nemokamos šviežiai spaustos sultys, stalo žaidimai poilsio kambariuose ir snaudimo krėslai, kurie yra tokie faini, kad tas planktonas norėtų tokių ir namuose, tačiau niekada nenusiperka, nes per mažai uždirba, ir tai, ką uždirba, per daug užspaudę laiko, juo labiau, kad ką čia pirksi, kai yra ir darbe. Jūs stebitės, iš kur pas mus politikai, kuriuos Druskininkuose privilioja ir nuperka nemokama nakvyne viešbutyje? Jie iš mūsų aplinkos, nes rinkėjai tokie patys. Už kiekvienos žulikės C-listo aktorės, išsukinėjančios lemputes Seimo viešbutyje, yra dešimt jos rinkėjų, kurie svajoja apie tai, kad darbe būtų žaidimų kambarys su Playstation.

Normalus žmogus niekada nesijaučia vergu ir, kad būtų produktyvus, jam nereikia jautrių iniciatyvų darbe ir visokių apglostymų, kaip snarglėtam ir nervingam vaikui. Normalus žmogus nesirenka darbo vietos pagal nemokamą kavą ir spurgas. Jeigu tu vaikštai zyzdamas ir vis skundiesi kolegoms, kad darbe viršininkai turi kažką padaryti, kad būtų geresnis darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, tai tavo problema nėra balansas. Problema esi tu pats, kad esi darbe, kurio nekenti taip, kad tau nuo jo nuolatos reikia rehabilitacijos, ir nesugebi susirasti nieko kito, nes tavo įgūdžiai yra prasti, ir tu niekam negali nieko pasiūlyti. Problema esi tu, ir nustok aimanuoti, nes niekam neįdomu.

Netiki? Pagalvok apie tuos, kas yra daug pasiekę gyvenime. Sukūrę simfonijas, laimėję olimpiadas, parašę knygas, pradėję verslus ir kažkuo pakeitę pasaulį ir tuščią banko sąskaitą pakeitę į sąskaitą su milijonu. Kada nors girdėjai, kaip arti buvo prie darbo jų vaikų darželiai ir kiek jie turėjo darbdavio apmokėtų jogos treniruočių? Negirdėjai. Tam yra priežastis. Pagalvok apie tai.

18 Komentarai

  1. Frontas

    Jo, prisimenu, kai svarbesnis už mane planktonas su džinsais ir prasegta marškinių viršutine saga galėjo į tuos stiklinius gardus penktadieniais ateiti, o aš nebuvau tam lygyje ir turėjau dėvėt front‘o uniformą… žiauriai jiems pavydėjau. Bet dėkui likimui, kad nors ir kiek bandžiau, nepavyko tarp jų prasimušti, dabar galiu dirbt po triusikais.

  2. I

    Dar pamirsot pamineti tokius nusikaltimus pries zmonija kaip „team building“ pjankes kaimo sodybose ir visokie kraupus „firmos baliai“. Geriausias mano gyvenime sprendimas buvo iseiti is tos nuodingos ofisines aplinkos ir tapti freelanceriu. Dabar mano laisvalaikis ir pajamos priklauso tik nuo mano paties noru.

    • aryan

      100% pritariu.
      Pasiseka kartais ir normaliam (neplanktonui) isidarbint tokioje nuodingoje imoneje. Ir tada gaunasi kitas slykstus variantas – nedarysi taip, kaip kiti – busi nepazangus ir atsilikes.

  3. Kostas Kubilinskas

    freelanceriai yra bedarbiai

  4. Kritikas

    Štai dėl tokių straipsnių aš esu įsidėjęs į favorites šitą puslapį ir kartais ieškau Delfi + Užkalnis, kai ilgai neatnaujina šito puslapio. Užkalnis yra Kosčiuška, Monteskjė ir Martinas Liuteris Kingas suvaržytoje lietuviškoje sąmonėje. Dabar yra Lietuvos aukso amžius, niekada taip ilgai ji nebuvo laisva, ir laisvų žmonių joje vis daugės, ir jie toliau skaitys ir mėgs tokius straipsnius, ir viskas bus vis geriau.

  5. Modulis

    Work hard play hard

  6. Me

    Kartais net pagalvodavau, kad čia tik aš nesuprantu „team buildingo“ pjankių su visokiom vestuvinėm estafetėm. Jos nusikaltimas žmonijai savaime, bet dar baisiau išpūstos akys „nevažiuosiiii????“

    • mustangas

      Team building’o pjankės labiau skirtos nuimti tarpusavio įtampą kad kokiam death march’e nepradėtų vienas kitam snukių daužyti. Nevažiuoju.

  7. Jolita

    Teisingas straipsnis. Tik maža pastabėlė gimusiems 1980 jau sakė kad reikia gyventi taip, kad paliktum šią žemę nors kiek gražesnę

  8. Vilius

    Sutinku su turiniu ir manau, kad tikrai per daug išpūstas poreikis turėti darbe daiktų, o ne tiesiog dirbti bei orientuotis į rezultatą, tik verta paminėti, kad straipsnis labiau apie darbo naudas, o ne darbo ir gyvenimo balansą.
    Darbo ir gyvenimo sričių interakcija (kurios teigiamas polius – balansas, neigiamas – konfliktas tarp šių sričių) yra susijusi labiausiai su kiekvienos srities keliamais lūkesčiais bei ištekliais, pavyzdžiui:

    – gebėjimas darbe geriau valdyti laiką leidžia namuose geriau tai daryti (teigiama darbo-namų interakcija);
    – darbo įsipareigojimai/jų apimtis sukelia sunkumų atsipalaiduoti po darbo (neigiama darbo-namų interakcija);
    – rimčiau žiūrima į atsakomybes darbe, nes to tikimasi ir namuose (teigiama namų-darbo interakcija);
    – problemos asmeniniame gyvenime neleidžia susikaupti darbe (neigiama namų-darbo interakcija).

    Autoriau, pataisykite, nes klaidinate auditoriją. 🙂

  9. mustangas

    Taip veikia kontoros, kurios savo dydžiu nuspaudžia savo kiaušinius ir nebegali nuo jų pakilti. Buna ir taip, kad iš normalios laisvos kontoros pasidaro viršuje aprašytas konclageris. Spygliuota viela ten eina dirbančiųjų galvose.

    Pirmiausiai padaroma klaida pasirenkant vadovą (dažniausiai ateina užsiknisęs iš panašios kontoros su milžiniškais užmojais padaryti viską normaliai, bet normaliai jis niekada nematęs. Normaliai viršūnė jam -konclageryje skalbiama patalynė ir toliu apkaltas barakas). Pagal vadovo paniatkes parenkamas žemesnysis personalas: politiškai korektiški su gražiai parašytom CV. Bulletpoint’ais išvardintais projektais ir smulkmeniškai sublist’intu jų konkrečiu indėliu. Šiukštu be jokiu savaitės trukmės pertraukų tarp darbų. Viskas. Visi vienodų sugebėjimų ir vienodai mąstantys. Prasidėjus murmėjimui priimama dar panašių. Idant imituoti karjeros augimą aplink žinomus assistant vice president ir vice president įvedamos pareigybės: accountant IV, accountant V, sr assistant manager, supervising manager etc. Paprastai nenaudojamas prefiksas jr. Šuoliai per du laiptelius vyksta kriziniu metu, kai skyriaus metinių premijų pinigų vos užtenka sprendimus priimančiųjų einamiesiems finansiniams įsipareigojimams (namo paskola, vaikų koledžai) padengti. Žmonės dirbantys tokiose kontorose svajoja apie valstybinį darbą ir pensiją, tikėdamiesi kad jų neatleis kai naikins visą jų skyrių. Atleisti blaškysis kaip šūdai po eketę kol po kokių pusantrų metų sugebės susirasti darbelį už pusę algos panašioj kontoroj. Kokius du-tris metus iniciatyvios tetulės kas ketvirtį per pietus bus daromi susitikimai, kol pagaliau kritinė masė susiras naujus darbus ir ciklas pasikartos.

    Tie žmonės yra tokie. Jų pakeisti neįmanoma. Būnant viršininku reikia nepagailėt laiko sekretorę apmokyti atpažint ir mesti tokių CV tiesiai į shredder’į. Ne tai kad tai užkrečiama, bet užknisa kasdien klausytis to zyzimo apie balansą.

  10. zm

    Pagalvok apie tuos, kas yra daug pasiekę gyvenime ir „parašę knygas“ – tai cia bajeris ar kaip ?

  11. Leave a Reply

    Keistokas požiūris. Tipo komforto darbe reikalauti yra negerai? Tai kam Užkalniui tie parkai ir skanus maistas? Tai irgi tik resursų švaistymas vergui. Juk vergui turėtų užtekti beskonio kalorijų davinio pilkame kambariuke, ar ne taip? Nes norėti kažko daugiau, tai jau debilizmas?

    • mustangas

      Ne visai taip. Čia labiau diskusija ar tualete namie reikalingas telefonas ir lentynėlė laikraščiams.

  12. meska

    Netiketai cia nuo chicken factory workeriu prie white collaru desk warriors Vilniaus ofisuose. Kaip ir pagrindis autoriaus skaitytojas ir laikintojas baksnojamas gaunasi baksnojamas. Dar prie progos apie begikus, plaukikus, mynikus ir visokius ten sveiko gyvenimo budo propaguotjus butu smagu paskaityti. Ir apie streikuojancius mokytojus, bei is kysiu gyvenancius gydytojus, o kad maza nepasirodytu su pasiulymu privatizuoti svietima ir sveikatos apsauga.

  13. who

    siekiu išvengti skrydžių su dviženklį pelną kalančiomis avialinijomis. Jose yra tikras tikriausias darbuolių -varguolių drožimo inkubatorius su fordybės laikus menančiais kapitalistiniais konvejeriais. Atrodo, kad kontora investavo į 70 metų marketingą su klaikiu logotipu, geltonas kietas kėdes ir į mažus, susivėlusius, įvilktus pačios baisiausios, neįmanomai ryškiai mėlynos spalvos uniformomas darbo peliukus ir pelytes. Šie nesustodami, viso skrydžio metu, nešioja kažkokius tai neva loterijos bilietus, pigius kvepalus, gėrimus ir laido lėkštus bajerius (labai tinkančius ir patinkanius auditorijai) apie tai neva labai skanius pašildytus sumuštinius (wtf?), nuolat pavalo tualetus, o pabaigoje skrydžio už plojimus dar visus išrūrija džiaugsmingais trimitais. Šie uždrošti varguoliai man iliustruoja kontrastą su skandinaviškų avialinijų vyresnio amžiaus, pasitempusiom poniom, jų nepriekaištingu makiažu, mandagiai rafinuotu aptarnavimu ir tebūnie dirbtinomis šypsenomis už kurias padoriai joms sumoka tikiu labiau sąmoningas darbdavys, kurį budriai saugo profsajungos ir labiau reiklus jam ir pačiam sau darbuotojai.

    • mm

      Dar neaišku, su kuo blogiau skirsti. Finnair naktiniame skrydyje iš Helsinkio į Singapūrą jautėmės gerokai „kaltesni“ nei su cheap shit oro linijomis. Vidutinio amžiaus tetulės stiudardesės net neslėpė nepasitenkinimo, kad joms, matai, naktį reikia dirbti. Beje, skrydį atgal apdarnavo azijiečių įgula. Šypsenos gal ir dirbtinės, bet bent jau žvilgsniu velniop nesiuntinėjo.

  14. mieždupročim

    Mane tai privertė susimąstyti žodis „rehabilitacija“. Mūsų žodynai siūlo „habilitaciją“ ir „reabilitaciją“, kurie susiję prasminiu požiūriu ir pagal kilmę. Šalyse, kur rusiškų televizijų nerodo, „reabilitacijos“ niekas nėra girdėjęs. Čia bus panašiai kaip su „humoru“ ir „jumoru“ – „h“ raidės traktavimas išduoda problemos kilmę. Bet kažkaip dar niekam nebuvo atėję į galvą šito aktualizuoti.

Parašykite komentarą