„Padainuok.“ „Ko čia dainuoji?“

Toks bus pretty much jūsų gyvenimas, jei nesuprasite, kad žmonių klausyti negalima, arba jeigu klausai, do so at your own risk ir labai žiūrėk, ko klausai. Piešinys nežinomo autoriaus iš internetų.

Toks bus pretty much jūsų gyvenimas, jei nesuprasite, kad žmonių klausyti negalima, arba jeigu klausai, do so at your own risk ir labai žiūrėk, ko klausai.
Piešinys nežinomo autoriaus iš internetų.

„Žmonės vieni kitus drąsina pasitikėti savimi, bet niekas nemėgsta savimi pasitikinčių žmonių,“ parašė mano draugė vakar, ir pagalvojau, kad ji kristalizavo dalyką, kurį stengiausi užčiuopti savo begaliniuose drąskymuose ir debilų diagnostikoje, kuri yra svarbi mano rašymų sudėtinė dalis.

Mano draugė taip pat rašė, kad todėl „klausyti žmonių yra keistas pasirinkimas“, ir čia aš pasakyčiau, kad ne šiaip keistas, bet tiesus kelias į destrukciją. Klausyti, ką žmonės sako yra tas pats, kas bandyti orientuotis pagal neveikiantį kompasą, arba, tiksliau, orientuotis pagal GPS, kuris ne tik nerodo, kaip nuvykti į tikslą, bet kryptingai bando grąžinti į ten, iš kur išvažiavai. Kai grįžti, GPS ironiškai pastebi, kad grįžai ten, iš kur išvažiavęs. „Tau reikėjo ne grįžti, o važiuoti į kelionės tikslą.“ Bet tu mane pats atvedei atgal!

„Kas?“, klausia GPS tuomet, apsimesdamas, kad nesupranta. Bybis per šakas. Ir taip kiekvieną kartą, ir ne tik su GPSu. Su žmonėm taip pat.

Yra kitas geras pasakymas, kurį daugelis kažkodėl fucking ignoruoja. Klausyti reikia patarimų tik tų žmonių, su kuriais norėtum apsikeisti vietomis. Pavyzdžiui, prasminga yra klausyti, ką sako Andrius Pauliukevičius apie fitness ir mitybą, jei nori bandyti atrodyti panašiai į Andrių Pauliukevičių arba bent jau dirbti į tą pusę.

Klausyti Užkalnio ir skaityti jo rašymus yra patartina tada, jeigu pats norėtum rašyti kaip Užkalnis, uždirbti taip, kaip Užkalnis (ir iš to, iš ko uždirba Užkalnis) ir jei Užkalnis tau yra teigiamas pavyzdys.

Daugelio didžiulė problema yra ta, kad jie nori gyventi ir būti, kaip Agnė Jagelavičiūtė, tačiau kažkodėl klauso patarimų iš Editos Mildažytės, nors tikrai nenori atrodyti taip, kaip Mildažytės laidų personažai. Edita Mildažytė susikalė karjerą (viskas teisėta, jokių pretenzijų) iš rodymo ekrane tų, ką partrenkė ir suvėžino gyvenimo volas taip, kad norisi jiems duoti savo pinigų, kad tik jų ekrane neberodytų. Aš nieko neturiu prieš tuos žmones, neduok Dieve. Bet ar jūs norite būti, kaip jie?

Ir žmonės taip daro nuolatos. Jiems atrodo, kad jeigu galėtų turėti tiek, kiek Numavičius, Staškevičius arba Avulis, jie būtų gyvenime labai laimingi. Gal čia jie klysta (nes laimė galvoj, pinigai tik vienas instrumentų), tačiau kodėl jie tada klauso ne Numavičiaus, Staškevičiaus arba Avulio, o Aušros Maldeikienės, kuri puikiai rašo ir dėsto, bet iš esmės moteris yra mylimiausia liaudies ekonomistė todėl, kad sugeba bet kurioje laidoje (ir mano laidose irgi) visiems išaiškinti, kad valstybė yra bepročiai ir savižudžiai, jums visi meluoja ir jūs esate nuskriausti, ir ji yra nuskriausta. Publika žiopčioja ir laimingi neliečia pultelio, reitingai superiniai, mes kalbėjomės su Aušra Maldeikiene, ačiū ir gero vakaro, bet iš esmės jus tik ką pagaidino ir uždėjo jums ant galvų smailas durnių kepures su skambaliukais, o jūs laimingi šypsotės.

Jums nereikia klausytis Aušros Maldeikienės, nebent patys norite būti kaip Aušra Maldeikienė, t.y., vaikščioti po laidas ir visiems sakyti, kaip viskas blogai. Žinau, kad Aušra nesupyks, nes ji ant manęs irgi viską pavaro, ką galvoja.

Aš pats nustojau vaikščioti į kolektyvines pokalbių laidas, na, pirmiausia todėl, kad man jau nebesolidu sėdėti auditorijoje su kitais penkiais pašnekovais ant sofkutės, kai už nugarų suvežtiniai plojėjai, ir dalyvauti šiose supistose inscenizacijose (kur prieš laidą redaktorės prašo: „norėtume, kad gal kažkiek pavarytumėt, žinot, taip aštriau, kaip jūs mokat, nes aną kartą jūs taip labai ramiai pašnekėjot“ – true story). Kai Rasos Tapinienės laidoje paskelbia kažkokio dalbajobo komentarą, vieną iš tūkstančio, kur jis išsidergia iš manęs, ir paskui daro laidos anonsą: „sužinok, kaip Andrių Užkalnį pasiuntė ten, kur jis pats siuntinėja kitus“, tai jūs galvojate, kad aš daugiau eisių į jos laidą? Jūs eitumėt? Forget about it.

Pagrindinė priežastis, kodėl nebevaikštau į kolektyvines pokalbių laidas yra ta, kad aš nenoriu būti matomas šalia lūzerių ir asocijuojamas su jais: prasigėrę aktoriai, kurie nebegauna vaidmenų, o tik eina į pokalbių laidas, žmonės su santykiais tiek disfunkciniais, kad apie juos turi šnekėti telike, prasilošę lošėjai, būrėjos, užkalbėtojos, žolininkės ir žaliavalgių sąjūdžio nariai. Aš nenoriu būti kaip jie, ir todėl nenoriu būti šalia jų.

Ir todėl stengiuosi niekada nebežiūrėti laidų apie gerai nutekėjusias aukštuomenės puskurves ir šiaip karves, apie apgailėtinus žmones, kurie ekrane skalbia savo santykius, apie nelaimėlius, susėdusius ant sofų priešais kameras ir pasakojančius apie savo legendinę jaunystę, iš kurios liko prisiminimai apie alkoholizmą ir „dabar mažai kas prisimena, bet anais laikais Bonifacijus buvo graibstyte graibstomas gerbėjų, jo laukė pilnutėlės koncertų salės“. Nes aš nenoriu būti kaip kuris nors iš tų žmonių.

Žmonių negalima klausyti, nes žmonės yra daugumoje debilai. Čia mes vėl grįžtame prie temos. Jie žiūri supistą TV Pagalbą ir skundžiasi, kad televizija rodo TV Pagalbą. Jie rašo internete anoniminius komentarus ir skundžiasi, kad internete yra anoniminiai komentatoriai. Jie ieško akcijų parduotuvėse ir paskui skundžiasi, kad žmonės perka viską, kas su akcija, ir ypač alkoholis, tačiau patys džiaugiasi, prisipirkę per akciją alkoholio.

Ir jie taip pat elgsis su jumis. „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos„, sakė Kristus, nevyniodamas į vatą, ir prieš du tūkstančius metų tai buvo gera pamoka, kuri galioja šiandien mums visiems. Žmonės jus kaltins padarius tai, ką tik ką ragino jus daryti. Žmonės sakys „turėk savo nuomonę“, ir kai tik ją pareikšite, būsite išsišokėlis jų akyse, nes kai jie pamato ką nors, kuo patys negali būti, iškart užsikompleksuoja ir tą kompleksą pareiškia per stūmimą ant to, kas tik ką kažką pasiekė (nors, tiesą sakant, apiburnoję ateis jūsų ir toliau klausytis, nes jiems tikrai patinka).

Žmonės sako, kad palaiko Donatą Montvydą Eurovizijoje, tačiau tik jam išėjus į sceną, pradeda bliauti, kad reikia ne taip dainuoti, ne taip atrodyti, ne taip šokti, ir išvis jis yra išsišokėlis, ir išvis geriau būtų važiavusi Erica Jennings. Aš esu tikras, kad jei važiuotų Erica Jennings, visi bliautų kaip skerdžiami, vos išėjus jai į sceną, kad be reikalo šitą atrinko. Nors vakar jie už ją patys balsavo. „Tai čia buvo tavo pasirinkimas.“ „Kas?“, apsimeta nesupratę ir varto akis. Jie niekada nepripažins, kad elgiasi kaip neracionalūs durniai. Kas? Bybis per šakas.

Visuomenė nuolatos tau sako: „Būk savimi.“
Tu būni savimi.
Visuomenė: „Ne, ne taip.“

Vienintelis racionalus būdas sugyventi su tokia visuomene yra ją ignoruoti (ir, jeigu reikia, siųsti nx, ir jei jus įžeidė „nx“, tai eikit jūs nx, ir žygio žingsniu). Atsirinkti reikia tai, kas jums reikalinga ir atrodo prasminga (to daug nebus, pažadu), ir iš to mokytis, o visiems kitiems armoniką į rankas ir į tą minią, kuri žingsniuoja jau aptarta kryptimi.

Antraip gyvensite pagal neracionalias debilų taisykles ir pats darysitės tokie, kaip jie – taip greitai, kad patys nepastebėsite.

Pasakyk, ką galvoji. Kai tik pasakysi, ką galvoji, aš tau pasakysiu, kad galvoji nesąmonę.

Gyvenimas klausant žmonių yra tas pats, kas nuolatinis gyvenimas be senaties termino, neišeinant lauk, parduotuvėje, kur ateina pardavėja, „gal galiu padėti“, bet ji net nenori padėti, ji nori, kad jūs jai pasakytumėt, ko jums reikia, o jis jums atsakys, kad „žinokit, kaip tyčia šito neturim“, „žinokit, aš nežinau“, „žinokit, tokių net nebūna“. Nereikia skųstis tokiomis parduotuvėmis, reikia tiesiog į tokias neiti, nes, pavyzdžiui, yra tokia batų parduotuvė Dolita, kur visada yra apsiavimo srityje tai, ko jūs norite, yra iDeal, kurie visada turi iPadų ir iPhone’ų, ir yra Statoil, kur nebūna taip, kad oi kaip tyčia, benzino mes šiandien neturime, galime paskambinti į Ukmergės Statoilą, gal jie turės. „Aš nenoriu važiuoti į Ukmergę.“ „Tada sorry.“

Tas pats ir su žmonėmis. Kiekvienas su smegenimis jau turėjo suprasti, kad klausyti žmonių patarimų, masinių nuomonių, „viena galva gerai, o dvi – geriau“ ir panašaus nesuvirškinto liaudies šūdo yra tiesus kelias į baisiausią dalyką: būsite kaip tie, kieno patarimų klausėte. Pažiūrėkite į suvežtines plojėjas pokalbių laidose (€5 už laidą). Ar tikrai norite būti kaip jos? Tada gerai, nes jos turi jums daug patarimų. Pradėkite jų klausytis jau dabar.

 

 

 

16 Komentarai

  1. Anoniminis

    Mano nuomone reikia rašyti ne „bybis“, o „bybys“

    • mustangas

      O mano nuomone turi būti Ƀ¥Ƀ¥$.

  2. ma2s

    Norėtųsi, kad kiekvienas turėtų tokį mąstymą ir išmintį, bei gabumus perteikti savas mintis.
    Kadangi taip nėra, pasilieku prie pozicijos nemėgti daugumos žmonių.

  3. Ir tai rašo žmogus, kuris visada klauso tų žmonių, parašo ir iš to uždirba. Todėl labai gerai viską apie tai išmanai.

    Tai va dėl to skaitydamas deduosi į galvą tai ką tu susintetinai iš to triukšmo.

  4. Bybspertas

    Bybis ar bybys – priklauso nuo formos ir ilgio. Matyt, autorius turi „bybis“, trumpą ir kresną ties šaknimi ir smailėjantį link galvutės, tinkamą įsiskverbti į išangę…

  5. Sliobenas

    O jūs pastebėjote, kad dauguma dalinamų patarimų yra kardinaliai priešingi vieni kitiems? Kaip ir tas su „būk savimi“. Juk jei aš esu savimi, tai bent keli durniai būtinai pasakys, kad mano aš yra „kažkoks ne toks“. Antai, pvz., toks elementarus dalykas, kaip svoris. Man visi triūbija – tu suliesėk. O kam? Man gerai, mano porai gerai. O likusiems – ne tamstų reikalas.
    Pokalbių laidos: trukmė – valanda. Pašnekovų – 10. Klausimas, kaip gali žmogus per 6 min išgvildenti aktualią temą. Atsakymas – niekaip. Jei pokalbių laidoje yra daugiau nei du pašnekovai, ji neverta dėmesio.
    Ašaringosios laidos yra skirtos savivertei pakelti. Jei yra blogiau gyvenančių durnių, tai gal žiūrovas na dar ne visai durnius?
    Kita mėgiama durnių sritis yra motyvaciniai kursai bei dvasinės saviugdos vakarėliai. Surask save egzistencijoje, škia.

    • mustangas

      [kaip gali žmogus per 6 min išgvildenti aktualią temą]
      Žmogui kuris raukia užteks dviejų trijų sakinių, tokių kad net €5 auditorija pajunta nušvitimą.

      Kitu atveju tai tas pats kas kviesti Agnę Jagelavičiūtę į cooking show. Sakot buvo? Tada Jūs mane teisingai supratot.

      • Sliobenas

        Kažkaip aš tą moterį, kaip ir kulinarines laidas, praleidau iš akiračio. Mano durnomis trimis galvomis, maisto gaminimas ir pornografiją turi šį tą bendro – tuos daiktus ne vėpsot, o daryt reikia. Valanda nuosavoj virtuvėj yra geriau nei valanda teliko su kuo tai ten.
        A pokalbių laidų auditoriją geriausiai užveda šūkis: visi valdininkai – vagiai.

  6. Leonas

    Saunuolis

  7. Vita

    Visada stebiuosi „saves pazinimo“, „saviugdos“ , „dvasinio tobulejimo“ ir panausaus turinio rasliavos gausa. Kokiame turi buti „saves nepazinime“, kad ne tik, kad skaitytum, bet ir pirktum nesamoningus vienuolius, kurie pardave kazka

  8. BYBYS

    žodžio bybys rašyba priklauso nuo rašytojo bybio ilgio, jeigus rašo bibis, tai ten tik bibis, jei bibys, tai jau normalu, bybys yra ganėtinai didelis, o jei ant Y raidės pavyktų užkabinti nosinę būtų iš vis kietai.

  9. Tomas

    Kristus savo kritikams atleisdavo, o ne ignoruodavo. Ačiū, kad būnate savimi. Būdamas savimi žmonėms primenate, kad jie nėra savimi ir tas juos labai nervina. Tačiau tai yra didžiausia dovana kokią galėtumėte jiems duoti. Priminti būti savimi.

    • Sliobenas

      Savimi žmonės nenori būti iš principo. Kam skirtas visas šitas gviazdų kultas? Normaliam žmogui negi įdomu, kokioj pardėj šopinasi kažkokia buka boba, su kokiu diedu jinai gyvena ir per kiek ana po gimdymo formas atgavo. Bet ne, reikia būti į kažką panašiems: į gviazdą, į vienuolį su ferariu ar kuo tai ten. Prisipirks krūvas knygų ir supanašės, škia. :)

  10. Lukas

    super. man patiko

  11. Rašykim be klaidų

    Manyčiau, reikėtų pataisyti a nosinę į a žodyje „drąskymuose“. Žinoma, tai nėra tiek svarbu, kiek diskusija apie bybį.

  12. Tomas

    Ot velnias, traikliai parasyta. As esu pastebejes jog didiziausi didaktoriai/moralistai buna gyvenime zemai stovintys zmones, kuriu vienintelis budas truputi susildyti savo zema saviverte ir pajausti kontroles pojuti kurios jie tikriausiai niekados neturejo savajame gyvenime yra knisti kitiems prota. Esu jaunas, kai buvau dar jaunesnis galvodavau jog vyresni zmones turi patirties, todel ju nuomone turi siokio tokio svorio. Neatkreipdamas demesio i tai kaip jie patys stovi ko yra pasieke. Vadovautis savo galva kartais atrodo be galo sunku, ypac kai skesti informacijos liune. Kai kiekvienas aplinkui tave atrodo uztikrintas tuom ka sako. Neduok dieve sufailini vadovaudamasis savo galva – „Sakiau, sakiau, o ka as Tau sakiau“ – zodziai tariami tevisku tonu, nesvarbu jog pagal amziu jis/ji tau tinka tik i brolius.

Parašykite komentarą