Grynieji pinigai, mano laimė

Grynieji pinigai su gryna babyte

Grynieji pinigai su gryna babyte

Coffee Inn Miesto Kronikos

Ruošiausi į Stokholmą (kaip dar pasigirsiu, kad važiuoju Eurovizijos žiūrėti, ačiū labai), ir bandžiau Vilniuje nusipirkti Švedijos kronų. Kaip patyriau, lengviau Detroite arba Atlantoje 2016 metų gegužės mėnesį gauti lietuviškų litų, negu kronų surasti. Kursai iškabinti, bet valiutos nėra. Kronų niekas kasoje nelaiko. Švedija yra ne Norvegija, ten lietuviai uodegų neskuta, todėl į Lietuvą jų neatveža.

Pasipasakojus apie tai aplinkiniams, visi akis varto. Kam tau grynieji Švedijoje, gal tu durnas? Ten gi tik kortelės (iš tiesų, Švedija greičiausiai iš visų artėja prie gyvenimo be grynųjų, nors ji niekada negyvens be grynųjų, net jei reikės svetimom valiutomis, eurais ar doleriais, atsiskaitinėti – nes narkotikų dileriai irgi žmonės, jiems gyventi reikia, ir prostitutės irgi ne visada turi kur skaitytuvą įsidėti).

Aš ne durnas. Man taip labiau patinka. Man šalis be grynųjų yra tokia pat patraukli, kaip ir šalis, kur uždrausti knygynai su popierinėmis knygomis ir žurnalais, nes, matote, yra skaityklės. Arba šalis, kur eliminavo laidinius telefonus, nes kam jų reikia.

Kai gyvenau Anglijoje, turėjau tokį vyresnio amžiaus bendradarbį, kuris negalėjo pakęsti mokėjimų kortele. Nors jam bankas buvo atsiuntęs kortelę, kad galėtų mokėjimus daryti ir grynuosius pasiimti, jis ją buvo numetęs, o vėliau atsiųstą PIN kodą išvis pametė. Jis nuvažiuodavo į banką, išrašydavo čekį ir kasoje pasiimdavo grynuosius pinigus. Tais laikais aš galvodavau, kad jis kažkoks frykas. Dabar supratau, kad jis buvo elitas.

Aš perku grynuosius pinigus kelionei į užsienį todėl, kad man tai labai smagu. Pirmiausia, žinoma, yra praktiniai skaičiavimai. Individuali veikla reiškia, kad niekada nežinai, kada kas nors ateis ir pablokuos tūkstantį ar kitą per visas sąskaitas (net jei, pavyzdžiui, padarys dviejų metų senumo mokesčių deklaracijoje „patikslinimą“, dėl ko nesiskundžiu, tiesiog toks jau gyvenimas ir rizikos, su kuriomis gyvenu). Kai per kelias sąskaitas galėsiu palikti po kokius dvim štukų eurų kiekvienoje tiesiog atsargai, tai tos problemos nebus, bet dar ne šiemet. Todėl pluoštas grynųjų yra smagu dėl ramios galvos.

Kitas dalykas, žinoma, yra pavojai, susiję su mokėjimais daugelyje šalių, kuriose „žulikas“ yra ne nusikaltėlio apibūdinimas, o gyvenimo būdas. Vieną sykį Italijoje kortelę išsitraukiau tik vienąsyk, Neapolyje, nuomodamasis automobilį, bet to vieno karto užteko, kad numeriuką pabandytų pajodyti įprastiniai sukčiai, kitą dieną bandę atlikti mokėjimus Majamyje. Gerai, kad turėjau krūvą grynųjų. Like a boss.

Bet yra ir dar kitas dalykas. Pluoštas grynųjų priverčia geriau jaustis, o tuo pačiu protingiau juos leisti. Išleisti €200 buteliui šampano? Mokant kortele – laisvai ir greitai, ranka nesudreba (beveik). Pabandykite išsitraukti grynuosius ir atskaičiuoti dešimt banknotų po dvidešimt. Ranka sustos, kvėpavimas padažnės. Įsigyti tą butelį bus neįmanoma.

Grynieji pinigai yra gražūs, juos malonu liesti ir apžiūrinėti. Pinigai yra materiali mūsų galios ir pasiekimų išraiška, ir juos malonu laikyti rankose, matyti jų skaičius, matyti, kaip jie dėliojasi sluoksniais, įsivaizduoti, kiek jų yra, perskaičiuoti vėl ir vėl. Aš suprantu, kad Lietuvoje į pinigus žiūrima, kaip į blogio šaltinį ir nepadorų dalyką („vaikams negalima apie pinigus kalbėti“), todėl gal daug kam nepatiks – tačiau koks skirtumas? Dar yra apsiperdusių bobučių, kurios įsivaizduoja, kad prie vaikų net nėštumo negalima minėti, nes tai joms yra nepadoru. Tačiau tos bobutės neturėtų kitiems komanduoti.

Lygiai tas pats ir apie pinigus: popieriukus ir monetas pakeitus kortelėmis, to jūsų bijomo nepadorumo nepasidaro mažiau.

Tai kažkoks pagoniškas prietaras, susijęs su pinigais. Žmonės iš aukšto sako: „dirbi dėl pinigų, taip?“. Taip. Nors ir ne, dirbu ne dėl pinigų – dirbu tai, kas man patinka, bet pinigus už darbą niekada nepamirštu pasiimti. „Šlamatieji“, sako žmonės paniekinamai. Ką čia niekinti? Pinigai yra tik parodymas, kiek tavo darbas yra reikalingas kitiems.

Dar vienas dalykas, jei galima. Lietuvoje arbatpinigių palikti kortele praktiškai neįmanoma. Arbatpinigius palikinėti reikia: jų nepalieka tik išsisukinėjantys, kitų sąskaita taupantys, godūs ir spaudžiantys niekšeliai (jei jums per brangu mokėti arbatpinigius, valgykite ir kavą gerkite namie). Tam, kad galėtumėte palikinėti arbatpinigius, jums reikės grynųjų. Ačiū, geros dienos.

 

9 Komentarai

  1. Tomas

    O koks džiaugsmas ir smagumas kai banke išsiimi geležinių eurų. Jie supakuoti rulonėliais ir tuos rulonėlius tiek kišenėj nešiotis tiek pastoviai naikinti keičiant į pietus, alų ir ką tik nori yra neapsakomas malonumas.
    Gal kitiem tai ir nepatiks, bet bent kąrta išsiaitkinti kaip atrodo keletas šimtų geležim yra būtina

  2. Jo jo

    Tik Lietuvoje ir Mordore vietoje įspėjimo apie nesumokėtus mokesčius ir duoto laiko įsiskolinimams padengti, jums pagal random sistemą nukirs banko sąskaitą ir dar lieps tūkstantį kartų Sodroje ant A4 parašyti „atsiprašau“. Komunizmas krw.

  3. RD

    Aš tai išvis kažkaip chroniškai mėgstu mokėt grynais pinigais. Jei gyvai perku, tai labai labai retai moku kortele. Tiesiog prieš tai pasiimu bankomate. Čia gal liga man kokia?

  4. SmallThingsBigErection

    Nesi turėjęs išsilenkusio money clip’o – nesi gyvenęs. 😉

  5. ehm

    „Šlamatieji“ ?? iš kur čia toks žodis? gal šlamantieji?

  6. AB

    Grynieji malonu nebent važiuojant į kitos valiutos užsienį. Tada galima apžiūrėti banknotus ir monetas, šiaip dėl romantikos. Tačiau kasdien naudoti grynus labai nepatogu – išsipūtusi piniginė niekur netelpa, o barškančios monetos erzina. Grynieji naudojasi tik (ehm) turguj, kai einu vaisių ir lapinių daržovių pirkt.

  7. Casual

    Geras tekstas. Sutinku kapitaliai. Tik niekaip nesugebu nugalet tos „lodarystes“ ir visur bruku ta kortele. Ir del arbatos sutinku, nes eilini kart rausiantis po visas kisenes ir pinigines uzkaborius tikintis rasti casho apima nepamatuojamas gedos ir urodiskumo misinys. Pliusas Uzkalniui.

  8. Mindaugas

    Žodis šlamantieji man patinka. Ne dėl paniekos, o dėl pinigų šlamėjimo juos skaičiuojant.

  9. Dominykas

    Kortele geriausiai pasinaudoti smulkiems pirkiniams, nes vis dar per dažnai pasitaiko „paieškokit centų“ ir panašios nesąmonės… O grynieji, net ir 20€ kišenėje, padės tais atvejais, kai „bankas neveikia“ (irgi pasitaiko per dažnai)

Parašykite komentarą