Tobula šalis (Dieve, laimink Ameriką)

Chicago Pizza

Coffee Inn – Miesto Kronikos

(Tekstas rašytas 2017 m. sausio pradžioje.)

Pirmasis 2017 metų tekstas, ir reikia daug pozityvumo. Pozityvumo ir bus: rašau dabar Čikagoje, kuri yra galimai laimingiausias didelis Amerikos miestas: Niujorkas pernelyg nervingas ir pilnas susižavėjimo savimi, Los Andžele žmonės turi prisipūtę lūkesčius, lyg dirbtines krūtis, ir todėl nuolatos sulaukia nusivylimo, ir todėl yra dažnai surūgę. Čikaga yra pats tas – didmiestis tarp Ajovos laukų ir Mičigano fabrikų, kur visi draugiški (kol nepradeda šaudyti: praėjusiais metais čia nupyškindavo po du žmones per dieną, kas yra nemažai, beveik kaip Lietuvos keliuose).

Amerika nepraranda gebėjimų stebinti ir džiuginti. Niekas nesukuria tobulesnio potyrio. Guli viešbutyje prie didelio televizoriaus, valgai beprotiško skonio traškučius (kaip jums vanilės ir romo skonio kremas ant sūraus riestainio keptų riekelių, žinoma, visi skoniai sintetiniai, bet taip dar geriau), geri Bud Light alų, kurio geriausia savybė yra ta, kad jis šaltas, ir galvoji, Dieve, ačiū tau, kad nutvieskei šią šalį savo malone, nuo vienos tviskančios jūros iki kitos. Galvoji, nes žinai, kad vakare eisi valgyti Čikagos giliosios picos: viena didelė pica ten sunaudoja tiek mocarelos, kiek visas Skuodo miestas per metus, ir aš neperdedu.

Per televiziją gali rinktis iš intelektualaus, intelektualesnio ir intelektualiausio: ledo ritulys (Čikagos Blackhawks prieš St Louis Blues), arba žinios, arba pramoginė laida apie išmaniausiai vienas kitą apgaudinėjančius sutuoktinius, arba dar viena namų pirkimo ir remonto programa, arba (mano asmeninis pasirinkimas), Maury – tai laida, kuri yra vienintelė perspjovusi Jerry Springerio šou, kuriame asocialai rėkdavo ir mušdavosi, ir kur būdavo tokie epizodai, kaip “Aš ištekėjau už savo arklio”. Maury (aristokratiškai atrodančio garbaus amžiaus vedėjo) laidoje sėdi minios isteriškų asocialų-raudonkaklių, kurie akivaizdžiai praleido daug laiko vieni su kitais lytiškai santykiaudami, ir dabar niekas nežino, kuris vaikas yra kurio tėvo (motinos dažniausiai prisimena gimdžiusios, nors ir ne visada). Laidos kūrėjų pagalba vaikams ir tėvams (kai kada ir naminiams gyvūnams) atliekami DNR testai, ir paaiškėja tėvystė – laidoje siurprizus sužinoję žmonės įvairiai reaguoja, publika ploja, o vedėjas baigia epizodą išmoningu moralu. Amerikoje tai yra laikoma televizijos dugnu, aš laikau šį šou tiesiog atgaiva po “Valandos su Rūta” ir “Nuo… Iki…”. Dar yra įdomu pridėti, kad vedėjas Maury Povich yra žydas iš Vašingtono, kurio senelis atvyko į Ameriką spėkit iš kur. Aišku, iš kur. Iš mūsų šalies.

Po valstietiškos Lietuvos, kurioje jau žinome, kad negalima gerti ir netrukus mums pasakys, apie ką galima ir negalima galvoti, aš džiaugiuosi Amerikoje vaistinėmis, kur šalia vaistų ir ausų krapštukų parduoda degtinę, cigaretes, šaldytas picas, skalbimo miltelius. Viskas, ko jums reikia, yra vaistinėje – ką ten viskas; ten yra daugiau, negu gali norėti žmogus. Ir visi skoniai, kurių norite, bet negalite gauti niekur kitur: Crest Regular Flavor dantų pasta (toks tolimas ir keistai suplaktas cinamono, citrinų ir mėtų skonis, bet kartu ir ne; tokios pastos būna tik JAV ir Kanadoje, jo paaiškinti neįmanoma, kaip ir Coca Cola skonio), Lucky Charms sausieji pusryčiai su zefyrų gabaliukais, root beer limonadas (kaip išverstų Lietuvoje, klausiu jūsų; žinau, kad ginger ale verčia kaip “imbierinis nealkoholinis alus”, kas gal ir yra teisinga, bet idiotiška, tai šitas tikriausiai būtų šaknų alus), wintergreen skonio mėtinukai (nepaaiškinamas skonis, kurį visi apibūdina kaip tualeto valiklio skonį, tai tokios saldžios pušų šakos, ar kažkas panašaus), karšto cinamono skonio saldainiai ir visokie saldžiai-sūrūs prėtceliai ir kitokie traškučiai. Visa tai vaistinėje, ir visa tai yra jūsų sielai, jeigu mylite Ameriką.

Ir, žinoma, vaistų vaistas, genialus išradimas, parduodamas be recepto, NyQuil, žalias sirupas arba žalios tabletės, techniškai – nuo peršalimo, tačiau šiaip padeda nuo visko, net ir sudaužytos širdies, nes išjungia parai arba dviems, ir išjungia taip, kad yra sunku nueiti prie šaldytuvu ir pasiimti kokio nors gėrimo. Ne tik sustabdo didžiąją dalį funkcijų, bet ir išplauna visus jausmus ir mintis, išskalbia sielą ir, pasibaigus veikimui, jūs esate naujas žmogus, ir galite rinkti JAV prezidentą arba būti renkamas juo, jei tik norite. Tai ne svaiginantis pojūtis, kur sakoma, kad išgėrus vaistų, negalima vairuoti automobilio – tai gyvenimą keičiantis pojūtis, kur žinote, kad po šitų dviejų žalių tablečių gyvenime tiesiog nieko nereikia planuoti. Tabletė suplanuos už jus Ne tik negalėsite automobilio vairuoti, bet ir įsilipti ir raktelio pasukti. Ir, kartoju, be recepto. Visiškai legalu.

Tegu Dievas laimina Jungtines Amerikos Valstijas, jų skonius ir jų vaistines. Geresnės šalies dar niekas nesugalvojo, ir vargu ar sugalvos.

2 Komentarai

  1. Donatas

    Kaip gerai paskaityti sekmadienio popietę…

  2. Gintas

    Bud light neturi jokių pliusų, net ir šaltas

Parašykite komentarą