Kalėdų džiaugsmas: naujasis Švyturio kompasas

Štai jis mano rankose

Galėčiau rašyti liūdnai, bet kam. Galėčiau priminti, kad paskutinės tokios Kalėdos, kai poste gali būti gėrimas su trupučiu laipsnių, ir “Paskutinės Kalėdos” tikrai nebūtų linksma žinutė. Todėl geriau rašysiu linksmai.

Gerų žinių yra:
1) iki Kalėdų liko trys savaitės
2) pasnigo
3) prie Litexpo aikštelę pagaliau išasfaltuos ir nebebus kasmetinio Knygų Mugės klampojimo, kuris jau tapo tradicija mano skaitytojams (na, ir kitiems skaitytojams irgi)
4) eglutės šiemet duoda daugiau džiaugsmo, negu nusivylimo.

Vienas Kalėdų trendas (tendencija) yra labiau didžiuotis dalykais, kurie yra savi ir lietuviški.
1. Vaizdų redagavimo programa Pixelmator, kuri yra kaip lietuviškas Skype, geriau žinoma pasaulyje, negu savo tėvynėje;
2. Lietuviškas bajerių puslapis Bored Panda, kurį pasaulyje žino daugiau žmonių, negu Lietuvą;
3. Taip, lietuviškos krabų lazdelės, kurias žinomiausias Londono sušių šefas japonas rekomenduoja kaip geriausias, kokias tik galima nusipirkti Anglijoje (krabų lazdeles, kaip, beje, ir majonezą, japonai naudoja savo sušiams ir Japonijoje, nors europiečiai mano, kad čia tik mūsų ubagystė tokia – ot ir ne, majonezą japonai mėgsta jau daugiau nei 60 metų, o pačios lazdelės, kaip, beje, ir skonio stipriklis MSG, yra japoniški išradimai);
4. Lietuviškas alus, kuriuo madinga skųstis, ir kurį aš gyniau ir populiarinau dar tada, kai pats nebuvau nei žinomas, nei populiarus, nei labiausiai skaitomas lietuviškai rašantis autorius pasaulyje. Aš žinau, kad tuoj išgirsiu pastabų iš budinčios brigados apie mano mėgstamą Švyturio Ekstrą ir Utenos ir kaip aš nieko neišmanau, bet aš išmanau daugiau už jus, nes mano skonis ir vertinimai įtakoja tūkstančius žmonių, o kas klauso tų heiteriukų? Tik jie patys.

Bet šiandien ne apie šviesiuosius: Švyturio Kalėdų dovana, kurią galite pirkti ir dovanoti kaip Kalėdų dovaną – puošnus ir tiks po eglute, o tamsus, žieminis, kažkiek degintas skonis yra pats tas prie pyrago su razinomis ir cukatais, jei jau kalbant apie derinimą. Pasakysiu taip: man tai mėgstamo Utenos porterio super-užturbintas variantas, pagamintas nesiskaitant su niekuo. Du metus brandintas švediški viskio bačkose (alui tai neišpasakytai ilgas laikas, paprastai alų brandina ne daugiau mėnesio), antrasis Kompasas yra visiškas ekskliuzyvas ir flagmanas.

Aš dėsiu po eglute, nes, žinokite, vis dar galima ir Karbauskis neateis patikrinti į jūsų namus. Tai čia toks tostas už laisvę ragauti alų ir už galimybę rinktis geriausią lietuvišką.

Parašykite komentarą