Tegyvuoja Amerika, ir kodėl Europa yra mirusi

Tegyvuoja Amerika, laisvųjų šalis ir drąsiųjų namai

Dabar nestabdykit manęs. Šito straipsnio nerašau į DELFI ne todėl, kad nespausdintų (spausdintų, manau), o todėl, kad tik ką parašiau ir publikavau kitą reitinginį superstraipsnį apie tai, kaip Rusiją išmetė iš olimpinių žaidynių. O laukti nebenoriu, nes reikia rašyti dabar, kol tema karšta.

Todėl hello ir vėl Protokolai, ir trolibano retorika. Visi gritėnai ir girniai, užsikarkite akinius ant nosies ir skaitykite. Pasiruoškite vaistų – tablečių arba žvakučių – nes biškutį skaudės.

Nors esu per šešiolika darbo BBC metų pripratęs prie leftistinio žiniasklaidos mėšlo tiek iš paties BBC, tiek iš tų Britanijos, JAV ir pasaulio kanalų (kuriuos žiūrėdavau, nes tai buvo mano darbas) ligi šiol prailgintas kontaktas su šitomis snarglių ir įniršio upėmis man yra pavojingas sveikatai. Tačiau ko nepadarysi profesiniais tikslais: giliai įkvėpiau ir pora valandų, o gal ir daugiau, atsisėdau ir pasižiūrėjau BBC, Deutsche Welle, prancūzijos tarptautinio kanalo France 24 ir, EuroNews (padėk man, Viešpatie), ir CNN. Nes buvo geras laikas – patikrinti leftistų (kairuolių) isteriją dėl Jeruzalės pripažinimo iš JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Odieve. Odieve. Odieve.

Žinojau, kad bus įspūdinga (jei nori žinoti, ką ten išgirsi, paskaityk Pauliaus Gritėno ašaras Feisbuke, išversk atgal į anglų kalbą, iš kurios autorius ir pasiima šituos perlus – iš Guardiano, the Independento ir the New York Times – ir padaugink iš šimto), bet gavau daugiau, negu tikėjausi. Ne tai, kad nenuvylė: jie padarė kažką neįtikėtino, aš net ne stebėjausi, o suvokiau, kad aš gyvenu paraleliniame pasaulyje, kuris mažai kertasi su tų bepročių ir fanatikų prieglauda.

Esmė yra ta, kad nuo pat Donaldo Trumpo išrinkimo Amerikos kairuoliai ir didžioji dali eurosnarglių vaikšto, kaip pritvoti, ir kalba su savim, kaip tie puspročiai Amerikos didmiesčių gatvėse, kurie rėkauja patys sau – jie išprotėjo nuo šoko, nes jie negali patikėti tuo, kas atsitiko. Jie buvo absoliučiai įsitikinę, kad Donaldo Trumpo negali išrinkti, nes jiems jis atrodo visiškai durnas ir kiekvienas jo žodis ir rinkimų pažadas atrodo, kaip pragariškas nusišnekėjimas, ir jie tiek akli, kad nesupranta, kad labai daugeliui visi reikalai atrodo visiškai kitaip.

Labai lengva susirasti, ką kairieji sakė apie Ronaldą Reaganą, kai jį išrinko, ir paskui perrinko antrai kadencijai (kaip perrinks ir Trump’ą, beje – ir jūsų vietoje aš su šituo nesiginčyčiau, nes prisiminkite, kaip jums gyvenime sekasi prognozuoti, ir tikrai ne kas). Lygiai tą patį. „Kaip tokį galėjo išrinkti, jis nesigaudo, jis iš Holivudo, jis nukvakęs, odieve kokia gėda Amerikai, iš mūsų juoksis visas pasaulis“. Reaganą, kaip ir Trump’ą, į savo prezidentus iškeistų ir atsivežtu tą pačią dieną savo šalims valdyti bet kuri pasaulio tauta.

Ar Trump’as būtų durnas ar protingas, leftistai negali paaiškinti, kaip visgi atsitiko, kad neatsirado nieko, kas galėtų nugalėti rinkimuose nekilnojamojo turto plėtotoją ir TV laidų žvaigždę. Kaip ir Ronaldas Reaganas (aktorius), Trump’as nurašomas kaip šoumenas, ir dar prisimenant jo įmonių bankrotus. Visi, kam Trump’o įmonių bankrotai atrodo, kaip dalykas, kurio jam reikėtų gėdintis, nesupranta, kaip veikia Amerika, ir dar labiau nesupranta, kodėl Amerika yra turtingiausia pasaulio šalis.

Čia kaip tos kalbos apie neva žlungantį ir niekuo nepadengtą JAV dolerį (šitą labai mėgo, mėgsta ir mėgs visokie rusų TV apžvalgininkai). Jie nesupranta, kad pinigai, kaip ir idėja, iš sumanymo tampa realybe. Kalbant apie numanomą gėdą dėl bankrotų, esu tikras, Donaldui Trumpui dėl jų maždaug taip pat sarmata, kaip man dėl mano koldūnų. Lygiai nė kiek. Aš didžiuojuosi savo koldūnais, kurie yra geriausi koldūnai Lietuvoje, ir didžiuojuosi žmonėmis, kurie juos gamina ir pakuoja, ir kuriuos žmonės perka tonomis. Taip pat Donaldas Trumpas, esu tikras, jaučiasi ir apie savo pastatus, viešbučius ir golfo laukus, ir čiuožyklą Central Parke Manhattane. Aš ten buvau prieš keletą dienų. Trump’o pavardė ten yra all over the place, ir nesimato, kad progresyvūs niujorkiečiai nuo to nenorėtų čiuožinėti.

Jei nebūčiau Amerikoje taip dažnai, kaip šiais laikais būnu, tikrai būčiau jau prasiplovęs smegenis ir patikėjęs, kad ten irgi visi pakraupę nuo Donaldo Trumpo, kai iš tikrųjų taip nėra. Nėra nė iš tolo panašu, bet jeigu jūs skaitysite ir klausysite kairiųjų apžvalgininkų, tai tokią iliuziją gausite pakankamai greitai. Nieko tokio: sovietiniais laikais žmonės Sovietų Sąjungoje irgi tikėjo, kad Amerikoje visi žmonės nakvoja gatvėse ir yra bedarbiai.

Donaldo Trumpo čiuožykla

Ką padarė Donaldas Trumpas dėl Jeruzalės, kurią pripažino Izraelio sostine? Tik įvykdė pažadą, kurią iki jo davė krūva anksčiau buvusių administracijų, ir visos bijojo jį įvykdyti. Kodėl bijojo? Nes neva tai sunervins arabus ir sugadins Artimųjų Rytų taikos procesą. Nes, supranti, musulmonams Jeruzalė yra šventa, ir jie niekada žydams jos neatiduos. Bla, bla, bla. Tą patį kažkada sakė, kad niekada nepripažins Izraelio valstybės. Palyginti neseniai kraujuojančios širdys aiškino, kad negalima kurti nepriklausomo Kosovo (kai NATO bombardavo Serbiją), nes ten, girdi, šventos serbams vietos ir jų didvyrių kaulai. Bla, bla, bla. Paverks ir apsiramins. Paverkė ir apsiramino.

Nereikia turėti ypatingos įrangos, kad įžiūrėtum, kad taikos procesas seniai miręs. Arabai paisterikuos ir apsiramins. Gal pasprogdins ką nors kelis kartus. JAV ambasada Jeruzalėje bus tokia tvirtovė, kad bazės Irake atrodys palyginti kaip vaikų žaidimo aikštelės. Nieko tokio, yra buvę ir baisiau.

O ką tuo metu JAV kairuoliai ir Europos vargšeliai? Nugi iš jų tik snarglių kriokliai ir ašarų fontanai, kad taip negalima buvo daryti, kad tai viską destabilizuos, kad pridės amunicijos radikalams, kad odieve ką Trumpas padarė, tas durniausias iš durniausių prezidentų. Pasaulio pabaiga dabar jau tuoj, sako komentatoriai. Reikia kuo greičiau atstatydinti Trump’ą, nes jis nesupranta, ką daro (nes jie gi supranta – ne tik nesugebėjo jo nugalėti rinkimuose, nesugebėjo net atspėti, kad jis laimės rinkimus).

BBC, kaip atsakingas transliuotojas, negalėjo palikti eteryje vien siaubo ir pasipiktinimo Donaldu Trumpu. O ne. Į valandos pabaigą buvo teigiama istorija apie tai, kaip užtat Europoje yra gerai tvarkomasi: pasirodo, Italija padarė už valstybinius Europos pinigus kažkokią apgailėtiną programą, kuri yra kaip JAV Taikos Korpusas, tik liūdniau, toks erazmusas peraugusiems tinginiams ir tėvų išlaikomiems jauniems eurodebilams, kurie net iki akademinio erazmuso netraukia. Jie atvažiuoja į kažkokią Italijos fermą ir ten dirba savanoriškus žemės ūkio darbus, tampydami kažkokias šakas, ir tokiu būdu sužino daugiau apie vienas kito kultūrą (aha) ir pažįsta Italijos žemdirbystę. Televizijos pasakotoja praktiškai ašarojo iš susižavėjimo. Aš žiūrėjau ir laukiau, kada parodys ten dirbančius kokius nors Lietuvos tinginius ir nevykėlius, kurie nieko nemoka, tik dalyvauti suknistuose projektuose, bet jų neparodė.

Ir tas betikslis beprasmis darbas vietoje tikslingos ekonominės veiklos buvo tikslus ir viską apibrėžiantis dabartinės Europos paveikslas: vietoje pinigų uždirbinėjimo ir pasitikėjimo savimi ten buvo „keitimasis patirtimi“, idiotiškas bendravimas apie nieką ir veiklos imitacija. Šituo projektiniu smaukymusi jie gali užsiimti iki trisdešimt ketverių (atrodo) metų amžiaus. Tai yra, iki tokio amžiaus, kai normalūs žmonės jau dešimt metų būna dirbę naudingą ir produktyvų darbą. Jų atveju, aišku, jiems negresia būti normaliais žmonėmis, nes jie gyvena pas tėvus iki mažiausiai keturiasdešimt penkių, ir visiems pasakoja, kad gal ir norėtų dirbti, bet darbo susirasti neįmanoma. Aišku, neįmanoma, kai jie nieko mažų mažiausiai konkretaus nėra dirbę, neturi patirties ir jeigu ką ir yra mokęsi, tai lyčių lygybės studijas. Tai ir yra Europa, ir ji yra nebegyva ir apgailėtina.

Šioje situacijoje. Man kol kas padeda daug laiko praleisti Šiaurės Amerikoje. Ilgainiui, jaučiu, ten reikės praleisti vis daugiau ir daugiau laiko. Negalvojau, kad taip bus. Negalvojau, kad Europą reikės taip totaliai nurašyti. Dabar stebiuosi, kad taip ilgai galėjau tikėti, kad iš Europos bus kažkas gero. Jos kūnas jau sustiręs ir ataušęs, ir aplink jį sukasi musės. Laikas kviesti duobkasius.

5 Komentarai

  1. liūdnokas rašinėliz

    vien tik cinizmas

  2. Gediminas

    Paskutinis sakinys 🙂

  3. VJ

    O tai tada ar yra šalių be Amerikos (ir, kaip suprantu, Izraelio), kurios vertos pagarbos ir pagyrimo? Juk nurašydami Europą nurašom artimiausius ir bendrai sudėjus – galingiausius sąjungininkus, visą NATO bloką, kurį, tiesa, dar sudaro Turkija ir Kanada. Nežinau, ką manot apie putinėjantį Erdoganą, vis aršesnį JAV atžvilgiu, bet apie Kanadą esu skaitęs Jūsų atsiliepimus, ir jie neatrodė labai jau palankūs, tempė į Europos pusę:) Yra, dar tiesa, Japonija, formaliai tebesanti ekonominiu aukštaūgiu, bet jau molinėmis kojomis, su užsitęsusia ekonomine stagnacija, visuomenės senėjimu, pagarsėjusiu darbo rinkos modelio nemobilumu, iš to užsilikusiu žemu nedarbo lygiu, po kuriuo dabar vis labiau slepiasi part-time darbai ir hikikomorių kartos plėtra (turbūt atitinkantys čia aprašytą jaunimo „eurodebilėjimą“) – buvau ne vienam regione, graži, unikali šalis, bet problemų daigai jau matėsi plika akimi. Nežinau… Australija, Singapūras? Bet labai jau menkutę pasaulio populiacijos dalį šiosios atstovauja.

    Tad prie ko lenkiu – jei amerikietiškas gyvenimo būdas toks nepopuliarus likusiam pasauly (o ir Amerikoj anaiptol ne visi sėkmingi, ir tų po tiltais palapiniaujančių atsižiūrėjau, laukdamas prie šviesoforų; turbūt pasakysit, kad kairiųjų ir šiaip „nevykėlių“ visur įsiveisę ir nieko nepadarysi, bet visgi šioks toks ženklas, jei paskui tuos kairiuosius šitiek balsų seka – už Trumpą balsavo netgi mažiau galvų, nei už oponentę), tai ar nepanašu, kad visgi planetos ateitis yra ne amerikietiško tipo manija, o kažkas kito? Nebūtinai tai ir europietiškas gulinėjimas ant krosnies, tai gali būti ir Rytų Azijos tipo diktatūros viršuj-betvarkėlės apačioj mišinys, prie kurio turbūt lengviausiai pagal savo kultūrines tradicijas prisitaikytų Pietų Amerika ir Rusija. Beje, apie šią – labai logiška, kad jei patinka Donald’as, kuriam gerai sekasi „getting things done“ (nuo ko visas likęs pasaulis sudejuoja, pradedant draugeliais Saudo Arabija), nepaisant opozicijų whining, konceptualiai, veikimo ryžtingumu, turėtų imponuoti ir Vladimiras – štai, kol kiti trypčiojo vietoj, jis ir Krymą pasiėmė, ir px tos pasaulio sankcijos, ir Donbase, ir Sirijoj trolina, o kad šalis pilna vidinių problemų, na tai tiek to, (argi Amerikoj kitaip, pasakytų jis savo mėgstama maniera)? Na koks skirtumas, pašaudys, pasprogdins ir aprims. Žmogaus teisės loja, istorija eina.

  4. Tomas

    Kiekvienas žodis teisybė. Dar galima pridėti kad per paskutinius 40 metų Europoje neatsirado nei viena kompanija sukurianti ką nors naujo, kai tuo tarpu Amerika turi MICROSOFT, APPLE, TESLA, SPACE X ir dar velniai žino ką. Visos šios kompanijos keičia pasaulį, kai Europos įmonės gamina tik pasenusius dyzelinius traktorius (“vokiška kokibė”), pampersus ir baldus(gal dar kai ką nereikšmingo)

  5. ST

    tikra tiesa. Trumpo populiarumas paskutiniu metu tiek išaugęs, kad net Alabamoje į Senatą laimi demokratai

Parašykite komentarą