Vilnius kaip Niujorkas

Miesto kronikos #63
Niujorkas kaip Vilnius

Išvažiavau gimimo dienos švęsti į Niujorką (žinau, skamba prabangiai, bet tokie jau siekiai šiais laikais: kuo daugiau skrydžių ir kuo daugiau viešbučių, tik taip randu dvasios ramybę), todėl ir Miesto Kronikos apie tą didelį miestą.

Būtų prognozuojama parašyti (nes taip daugelis rašo), koks nykus kaimas yra Vilnius, į jį sugrįžus iš Amerikos, juo labiau kad jis, deja, toks ir atrodo. Tamsus, piktas, nuvargęs. Nusileidi oro uoste, ir tikrai norisi kažkokios spalvos, ar ką. Bet geriau parašysiu ne apie tai, o kaip Vilnius yra šaipėsi jau panašus į Niujorką. Mes turime daug bendrybių.

1. Vilniuje sielojamės baisiais vaizdais, išvažiavus iš oro uosto. Niujorke iš JFK važiuojant irgi, žinokite, ne kažką. Pas mus taboras ir Naujininkai, Niujorke yra Queens, kas gal dar blogiau už mūsų stiklintus balkonus. Naujininkuose nors nešaudo.

2. Kai nėra eismo, tiek Niujorke, tiek Vilniuje visur gali labai staigiai nusigauti (tik retai kada nebūna eismo). Manhattano salos ilgis vos 21 km, tai čia kaip nuo geležinkelio stoties iki kokios Riešės. Žinoma, į Manhattano šiaurinę dalį, visokį ten Harlemą, turistui nėra ko važiuoti. Tas pats pasakytina ir apie Riešę.

3. Tiek vilniečiai, tiek niujorkiečiai į centrą dirbti atvyksta jau pavargę, neišsimiegoję ir nebeturintys jėgų šypsotis. Jei matote žmogų, kuris geros nuotaikos ir šypsosi, tai turbūt arba turistas, arba gyvena kažkur netoli centro. Tik, aišku, ir Vilniuje, ir Niujorke gyvenimas centre dažniausiai nėra pasiekiamas vidutinių pajamų žmogui.

4. Ir Vilniuje, ir Niujorke žmonės vis labiau ignoruoja šviesoforus. Niekad neturi tiek laiko, kad sulauktų žalio signalo, o mašinos vis tiek juda pamažu dėl nuolatinių kamščių, todėl pėstieji ir nardo, kaip galėdami, rizikuodami gyvybe.

5. Kaip Niujorke, taip ir Vilniuje žmonės alpsta dėl Kalėdų eglutės. Tik Niujorke aplink Rockefellerio centrą per įžiebimą dvidešimt kvartalų policija apsupusi – praeina tiek žmonių, kiek telpa, ir tada viskas, nebeįleidžia, tik išleidžia. Gi Vilniuje užtenka (lyg ir) vietos visiems. Ir dar Vilnius savo eglute nuolatos lyginasi su Kaunu, o Niujorkas su niekuo nesulygina, nes jie žino, kad jų eglutė gražiausia, nes Dievas juos myli labiausiai. Be to, bet koks lyginimasis yra niujorkiečiui laiko gaišimas.

6. Komplikuotos, sudėtingai ruošiamos kavos eina iš mados ir Vilniuje, ir Niujorke (žinau, jei jums 18 metų ir jūs tik ką užsisakėte skinny karamelinę latę su decaf pupelėmis, tai jūsų neliečia), nes žmonės renkasi tai, kas padaroma greičiausiai. Gal tai ir nėra labiausiai atsipalaidavusio vartojimo modelis, bet hey, kas turi laiko atsipalaidavimui. Americano, ir greičiau!

7. Naudojantis proga, istorija iš Niujorko Starbucks 7-oje Aveniu (Vilniuje dar tokio nėra, bet ateis laikas viskam). Kaip žinote, dideliuose starbaksuose reikia, užsisakant, pasisakyti vardą. Aš visada sakau “Andy”, tada niekas neklausia, kaip rašyti. Na, čia kaip Donny Montell. Tai pasakau “Andy” ir laukiu savo cold brew, kas yra šalto raugimo dinamitas. Man pasigirsta, “Cold brew for Andy”, aš tą stiklinę paimu ir įkišu šiaudelį. Šalia stovintis vyras su trim vaikais žiūri į mane, lyg tuoj kviestų policiją. Vaikai paklaikę, lyg jų akivaizdoje smaugčiau jų šuniuką. Pasirodo, tas vyras buvo Randy, ir tas cold brew buvo dalis jo užsakymo. Aš atsiprašiau, kaip tik galėdamas, pasiūliau jiems dar ką nors nupirkti, jie sunkiai, bet atleido, ir nuėjo tylėdami. Vaikai turės ką papasakoti mokykloje apie vyrą, kurie Niujorke norėjo paimti iš jų tėčio kavą.

8. Norėjome nueiti pirmadienį paklausyti vieno viešbučio bare ten grojančio Woody Allen (taip, to režisieriaus, ir jis groja vieną kartą per savaitę, nes jis visų galų meistras). Paskambinu ketvirtadienį iš vakaro: sako, Rezervacijų skyrius uždarytas, skambinkit ponas iš ryto. Paskambinu penktadienį ryte, sako, oi ne, viską pirmadieniui išpardavėm (o ten bilietai nuo $135 ir dar reikia išgeri bare už $40, ta prasme, gerti nebūtina, bet už gėrimus susimokėti reikia, tai čia jau būtų toks mažas skirtumas nuo šių laikų Lietuvos, pabandom įsivaizduoti koncertą, kur privaloma gerti kokteilius). Tai visai kaip Vilniuje: gruodžio mėnesį į Mamontovą irgi visai nėra bilietų, kaip ir Niujorke į Woody Alleną.

„Miesto Kronikas“ galite rasti visose Caffeinne Roasters kavinėse Lietuvoje. 

Parašykite komentarą